Baigėsi dar vienas ,,Pragiedrulių“ konkursas, jau dešimtasis. Konkurso organizatoriai – Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Startavęs 2002 metais kaip geriausių kultūrinių televizijos laidų konkursas, renginys augo, tobulėjo: po kelių metų konkurse ėmė dalyvauti ir radijo laidos. O paskui jis gavo simbolišką ,,Pragiedrulių“ vardą, tarsi pratęsdamas Vaižganto pranašiškus žodžius – vaizdai kovos dėl kultūros. Kasmet buvo tobulinama vertinimo tvarka – pradžioje nacionalinės ir vietinės televizijos ir radijo kompanijos buvo vertinamos atskirai, tačiau jau keli metai konkursas yra vientisas – niekam jokių lengvatų ar nepelnyto iškėlimo.
Archyvas kategorijai Požiūris
„Legendų griovėjai”, neskiriantys šautuvo nuo kulkosvaidžio, atkuria primityvius mitus apie didvyrišką lietuvių tautos naujųjų laikų istoriją.
Kai prieš 21 metus sovietų generalinis prokuroras Nikolajus Trubinas paskelbė, kad 1991 m. sausį „lietuvių nacionalistai”, norėdami įkaitinti antirusišką isteriją Lietuvoje, prie Vilniaus TV bokšto šaudė į savus, o sovietų kareiviai automatus buvo užtaisę tuščiais šoviniais ir tik slapstėsi už šarvuotosios technikos nuo pasalūniškų trasuojančių senoviškų, „trečiųjų jėgų” paleistų kulkų lietaus, tokia skylėta „sąmokslo teorija” nepatikėjo ne tik pasaulis, bet net ir patys rusai. „Ūkininko patarėjo” pakalbinta publicistė, filologė, Lietuvos žurnalistų draugijos narė Irena Tumavičiūtė tvirtina, kad vėl atgaivinta kagėbistinė klastotė apie Sausio 13-ąją niekuo nesiskiria nuo vadinamosios „Holokausto industrijos”, - bendrų vienos Izraelio organizacijos ir Kremliaus pastangų kaltę dėl žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais nuo Hitlerio ir iš dalies nuo Stalino sąžinės suversti ant Rytų Europos tautų. „Net vidurinioji dabartinių lietuvių karta tikrai nesulauks, kol Maskva apie Sausio 13-ąją papasakos bent tiek, kiek pastaraisiais metais prisipažino apie Katynę” , – įsitikinusi pašnekovė.
Kai valdo kagėbistai, viskas įmanoma
„Mano pažįstamas kelionių organizatorius iš Sankt Peterburgo (Petrapilio) net pyktelėjo, kai nusistebėjau dabartine Kremliaus politika: „Negi dar neaišku? Juk Rusiją valdo kagėbistai!”- sakė germanistė, publicistė, vertėja I. Tumavičiūtė, „Ūkininko patarėjui“ pasiteiravus, kodėl šiandien primityvi sovietinė klastotė apie Sausio 13-ąją vėl ištraukta iš naftalininio stalčiaus, ją kartoja ne tik Lietuvos marginalai, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Filologės I. Tumavičiūtės nuomone, Kremlių ypač erzina tai, kad Lietuva reikalauja atlyginti už sovietų okupaciją. O Vakarų Europa, anot pašnekovės, nusiplauna rankas – tegul Lietuva pati viena kovoja su Maskva dėl istorinės tiesos apie 1940 m. okupaciją, pokario partizaninį pasipriešinimą, masines mūsų žmonių tremtis, Sausio 13-osios žudynes.
Pavyzdinė politinė veikla
„Per trylika metų, kai Vladimiras Putinas pats (dabar – per savo statytinį) viešpatauja Rusijoje, rusų kariuomenė nužudė tūkstančius čečėnų vaikų, tačiau viena Vokietijos organizacija pernai nutarė V. Putinui įteikti apdovanojimą „už pavyzdingą politinę veiklą”! Gerai, kad nemažai Bundestago deputatų atsipeikėjo ir neleido dar labiau pažeminti Vokietijos, kurios vadovai nesibodi atsistatydinę už didelius atlyginimus tarnauti Rusijos valstybinėms energetikos kompanijoms, nustatančioms Lietuvai grobuoniškus dujų ir naftos antkainius”, – piktinosi „Lietuvai pagražinti draugijos“ valdybos sekretorė I. Tumavičiūtė.
Pelningi geopolitiniai verslai
Pastaruoju metu Vakarų politologai dažnai mini sąvoką „Holokausto industrija”. Pirmasis apie ją prakalbo žydų kilmės amerikietis mokslininkas Normanas Finkelsteinas. Terminas „Holokausto industrija” dažniausiai taikomas nevyriausybiniam, masoniškais principais veikiančiam Simono Wiesenthalio centrui, kuris Antrojo pasaulinio karo žydų kančių tema spekuliuoja siekdamas išvilioti pasaulio žydų pinigus „nepribaigtų žydšaudžių” medžioklei tęsti ir šantažuodamas skurdžių pokomunistinių šalių vyriausybes atlyginti už Rytų Europos žydų praėjusio šimtmečio pradžioje turėtą turtą, kurį vokiečių nacionalsocialistai, 1939-1945 metais atėmę iš savininkų, išgrynino į aukso luitus, JAV dolerius ir padėjo į Šveicarijos bankų saugyklas. I. Tumavičiūtės nuomone, rusų aukščiausieji politikai ir politologai, savaip aiškindami 1991 m. sausio žudynes Vilniuje, Lietuvos tragediją taip pat pavertė pelningu geopolitiniu verslu.
Surado išorės priešus
Maskva bebaigia įtikinti Vakarų politikus (buvusį Ispanijos premjerą socialistą Felipę Gonzalezą ir Vokietijos ekskanclerį socialdemokratą Gerhardą Schroederį tai tikrai), kad visa Lietuvos išsilaisvinimo istorija buvusi negarbinga: lietuviai 1941 m. šaudė savo kaimynus žydus, 1944-1953 metais – kolūkių pirmininkus, o 1991 m. sausį Vakarų žurnalistų akivaizdoje stūmė po sovietų tankais savo merginas, kad sulauktų pasaulio paramos ir užuojautos. „Kremlius dabar griebiasi įprasto silpstančių imperijų šiaudo – norėdamas nuraminti subruzdusią rusų tautą, bando gąsdinti ją „išorės priešais”. Bet, atrodo, vis mažėja tokia propaganda tikinčiųjų”,- viliasi I. Tumavičiūtė.
Neatidūs ginkluotės ekspertai
Lietuvoje legaliai veikiančio socialistinio liaudies fronto (registracijos kodas Teisingumo ministerijoje – 302483248) vadas Algirdas Paleckis ir jo advokatas Jurijus Binevičius, gindami „savų šaudymo į saviškius” versiją, išvardijo daug vaizdingų detalių, kurių prisigraibė iš sovietų prokuroro N. Trubino ataskaitos ir grožinės literatūros – tai kulka, išimta iš TV bokšto gynėjo kūno, buvo, anot politiko A. Paleckio ir teisininko J. Binevičiaus, Pirmojo pasaulinio karo laikų kalibro (taigi sovietų kareiviai negalėjo užtaisyti savo automatų tokiomis senienomis…) , tai šūviai į TV bokšto gynėjus lėkė ne iš sovietų tankų ir šarvuočių, o nuo namų stogų priešais bokštą. Pasak A. Paleckio, ne tik sovietų prokurorai, bet ir Vilniaus apygardos teismas, 1999 m. rugpjūčio 23 d. skelbdamas nuosprendį keliems nereikšmingiems Sausio 13-osios bylos kaltinamiesiems, paminėjo įkaltį – „7,62 mm kalibro 1908 m. pavyzdžio šovinio, skirto 1891 – 1930 metais gamintiems Mosino šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams, kulkos dalį“. Vilniaus teisėjai tokie pat ginkluotės ekspertai, kaip ir A. Paleckis – kokia pasaulio firma ir kada gamino „Mosino kulkosvaidžius”?
Eurokomunistai padoresni už lietuvių socialistą
„Vokietijos nacionalsocialistų palikuonys atgailauja dėl savo senelių padarytų nusikaltimų. Pernai rudenį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, į Kauną atvyko vokiečių karininko vaikaitis ir IX forte viešai atsiprašė žydo, gimusio hitlerininkų mirties stovykloje. O jaunasis A. Paleckis demonstratyviai didžiuojasi savo senelio išdavyste ir nerausdamas, nemikčiodamas pasakoja šventvagystes apie paskutiniąsias sovietų okupacijos aukas. Taip gali elgtis tik sovietinio (pabrėžiu!) komunizmo produktas. Vadinamieji „eurokomunistai” ( jų ideologai po Antrojo pasaulinio karo buvo italas Enrico Berlingueras ir ispanas Santiago Carrillo) kur kas padoresni. Jie bent neprašė Maskvos nuversti savo šalių vyriausybių ir nesityčiojo iš savo didvyrių”, – tikino I. Tumavičiūtė.
Nežinomi smogikai?
