Šiame grandioziniame projekte (Lietuvoje būta per 400 valsčių; tą šimtatomę seriją monografijų pasiryžusi parengti ir išleisti „Versmė” – vadovas Petras Jonušas) dalyvauja ir du Žurnalistų draugijos nariai. Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas sudarinėja knygą apie savo gimtinę Kriūkus (Šakių raj.), o Juozas Pugačiauskas – apie Jiezną ir Stakliškes. Tai, ką jie nuveikė per keletą metų, smalsuoliai gali sužinoti internete susiradę informaciją – www.versme.lt Kai kas padaryta – yra parašyta mokslinių ir kitokių straipsnių, nufotografuota daug objektų, surinkta dokumentų, biografinių duomenų ir kt. – liko nuveikti dar daugiau…

J. Pugačiauskas džiaugiasi, jog šiame ilgame monografijos rengimo kelyje jau yra „statinys“ – rašytinis paminklas Jiezno kraštui. Tai neseniai išleista Prano Juozapavičiaus knyga „Dzindzakės žemei prabilus“. Istorikas, pirmasis Vėžionių kaimo jaunuolis, baigęs aukštąjį mokslą Vilniaus universitete, medžiagą apie savo tėviškę pradėjo rinkti būdamas 13 metų ir tęsė jį  40 metų. Tai išsamus nuoširdus pasakojimas apie Vėžionių kaimą: istoriją, papročius, buitį, dvasinę kūrybą. Gausu šio priedzūkio kaimo gyvenimo įvairiais laikotarpiais realijų: daraktoriaus veikla, arkliavagio teismas, perėjimas prie tobulesnių žemės dirbimo įrankių, kalendoriniai papročiai ir kt. Reikia pažymėti, jog monografiją autorius rašė sovietmečiu ir kalendorines šventes pateikė kaip religinių ir liaudiškų papročių visumą o nebandė, kaip tada buvo įprasta, įvilkti visa tai į ateistinį rūbą.

Apskritai, P. Juozapavičius dideliu lojalumu sovietų valdžiai nepasižymėjo, Kaune dorai dirbo istoriko ir kraštotyrininko darbą ir nelabai tikėjo, kad jo monografija apie Vėžionis išvys dienos šviesą ( Nepriklausomybės atkūrimo autorius nesulaukė). Tuo labiau knygos sudarytojui ir vyr. redaktoriui J. Pugačiauskui rūpėjo rankraštį parengti spaudai ir užbaigti pradėtą  prasmingą kraštiečio darbą. Istorinė netiesa – rankraštį išleisti jo paskelbimo metais – pasak recenzento dr. J. Mardosos, atitaisyta. Kad ir po kelių dešimtmečių…

LŽD inf.

Šiandien galima būtų dejuoti, kad panašu, jog pasukome pirmu keliu. Tačiau tokių dejonių, nusivylimo ir nuovargio tiek daug viešojoje erdvėje, jog lengva pasiduoti iliuzijai, kad viskas vien blogai ir beviltiška. Tačiau ar iš tiesų taip yra? O gal išmokome pastebėti vien negeroves? Gal nebeįžiūrime net tų puikių iniciatyvų, kurios noksta prieš pat nosį?

Neseniai Lietuvoje lankėsi italas profesorius Antonio Baggio, kuris siūlo mokytis žvelgti kitaip. Jis teigė: „Pozityvumo yra daug daugiau, nei mes manome. Turėtume liautis pabrėžę vien blogį. Pas mus įprasta teikti išskirtinę svarbą neigiamiems dalykams. Jeigu vyksta kažkas neigiamo, vadinasi tai turės pasekmių. Tuo tarpu, jei vyksta teigiami dalykai, pasekmių nematome. Tačiau pasaulis eina į priekį ne todėl, kad žmonės daro bloga, o todėl, kad kažkas daro gera. Deja, analizuodami tikrovę, esame labiau linkę didesnį svorį teikti blogiui, nei gėriui, nors tai – akivaizdi prieštara: jeigu blogį, taip sakant būtų galima pasverti ir jis svertų daugiau už gėrį, tai jau seniai nebegyventume. Pabandykime realiai pažiūrėti į pasaulį.“

Sakoma, kad žiniasklaida tėra veidrodis. Ji esą tokia, koks yra pasaulis. Tačiau neapsigaukime – daug kas priklauso į kurią veidrodžio vietą žiūrime, kaip jį pasukame ir kiek norime sąžiningai perteikti pasaulį, su visomis jo spalvomis. Šiandien žiniasklaida yra tapusi, geriausiu atveju, piktu sarginiu šunimi. Tačiau tai tikrai ne vienintelė jos funkcija. Žiniasklaida tikrai gali ir turi tapti taip pat ir solidarumo mokykla, t.y. padrąsinančiu, viltį teikiančių ir bendram veikimui buriančiu pagalbininku. Tačiau, jei norime pokyčių žiniasklaidoje, nepakanka vien keikti esamą situaciją, reikia patiems padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso – uždegti savo žvakę.

Interneto dienraštis Bernardinai.lt  per visus šešerius gyvavimo metus stengėsi orientuotis ne į skandalus, vienadienes sensacijas, bet į analizę ir įvairiapusę informaciją. Dabar gi bandome dar labiau išryškinti siekį skatinti solidarumą ir teikti viltį. Kodėl? Nes pasaulis yra daug šviesesnis ir gražesnis, nei atrodo, žvelgiant į tai, ką įprastai užgriebia žurnalistų tinklai. Nes neabejotinai šalia mūsų gyvena žmonių, kurie kasdien daro pasaulį šviesesnį. Nes kalbėti apie tuos, kurie parodo, kiek daug galima pakeisti, jei tik yra ryžto ir pasiaukojimo, tai stiprinti ir kitus, tai tirpdyti nevilties, bejėgiškumo tamsą.

Labai svarbi yra ir visų bendraminčių kolegų iš kitų žiniasklaidos priemonių bei skaitytojų pagalba. Esame pasiryžę aprašyti, pristatyti kuo daugiau gerųjų praktikų, t.y. atskirų žmonių ar bendruomenių iniciatyvų, kurios buria žmones, didina solidarumą, skatina dalinimąsi. Būtų puiku, jei siūlytumėte mums pašnekovus, iniciatyvas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, dalintumėtės idėjomis. Rašykite elektroninio pašto adresu – andrius@bernardinai,kt.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Bernardinai.lt skelbia konkursą „Užuot keikę tamsą, uždekime žvakę..“  Laukiame pasakojimų, rašinių apie žmones, iniciatyvas, kurios daro pasaulį šviesesnį. Rašykite, filmuokite, fotografuokite – pasakokite apie žmones, iniciatyvas, kurios įrodo, kad neverta vien dairytis į valdžią, tikintis, jog ji turi visas blogybes pašalinti, bet reikia pačiam imtis iniciatyvos.

Reikalavimai konkurso medžiagoms: Tekstų žanras nėra ribojamas, tai gali būti publicistiniai tekstai, esė, reportažai, pasakojimai etc. Konkurse negali dalyvauti viešųjų ryšių agentūrų parašyti ar  kurį nors produktą, paslaugą reklamuojantys tekstai. Tekstai rašomi lietuvių kalba Times New Roman šriftu, 12 pt dydžiu, naudojant 1,5 tarpavimą. Minimali apimtis 2 puslapiai, maksimali – 10 puslapių. Pageidautina, kad būtų pateikta ir teksto iliustracijų. Filmuotos medžiagos trukmė nuo 5 iki 25 minučių.  Siųsdami laiškus į redakciją ar elektroniniu paštu, nurodykite savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir kontaktinį telefoną. Konkurse dalyvaus darbai, atsiųsti ne vėliau kaip lapkričio 10 dieną.

Konkurso medžiagas siųskite: el. paštu konkursas@bernardinai.lt; arba Konkursui, „Bernardinai.lt“ redakcija, Maironio g. 10, Vilnius.

Konkurso tekstus vertins „Bernardinai.lt“ suburta specialistų komisija. Kokybiškiausi straipsniai bus skelbiami „Bernardinai.lt“, o metų pabaigoje planuojame surengti iškilmingą konkurso nugalėtojų apdovanojimą. Laureatas ir prizininkai bus apdovanojami specialiais prizais ir piniginėmis dovanomis.  Konkurso nugalėtojo ir prizininkų apdovanojimas planuojamas Vilniuje gruodžio mėnesį.

Andrius Navickas
bernardinai.lt

Kunigui marijonui Vaclovui Aliuliui – už nepamainomą indėlį į katalikiškąją žiniasklaidą, įvairių leidinių steigimą, globą ir rėmimą, ir tėvišką žurnalistų redaktorių pamainos ugdymą, už talentingos publicistikos pavyzdį, tikslią faktografiją, persmelkiamą taiklaus komentaro ir nušviečiamą švelnaus dzūkiško humoro, už autentiškai reiškiamą Bažnyčios mokymą įvairios pakraipos žiniasklaidoje, už dosnų dalijimąsi erudicija ir turtingos kalbos dovana puoselėjant terminiją ir populiarinant Šventąjį Raštą, o labiausiai – už uolų apaštalavimą ir kunigiškojo gyvenimo liudijimą.

Kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui – už aistringą Kristaus ieškojimą ir sykiu Dievo Žodžio skelbimą ne tik iš sakyklos, bet ir šiuolaikiniuose areopaguose, o ypač – radijo bangomis, už nuoširdų dalijimąsi savo dvasinės kelionės patirtimi nebijant aštriai ir egzistenciškai kelti tikėjimo, ištikimybės ir laisvės klausimus ir už tiesų bei atvirą požiūrį dvasinės tėvystės ir kunigiškosios tapatybės apmąstymą mūsų dienomis.

Apdovanotieji tarė padėkos žodį. T. V. Aliulis trumpai paliudijo, sakydamas, kad savo tarnyste jautėsi visur reikalingas („joks kankinys, šioks toks darbininkas“) ir niekur jam nebuvę blogai; ypač pasidžiaugė, matydamas daug jaunų kunigų, o sutarimo tarp kartų, jo manymu, turėtų pirmiau ieškoti vyresnieji. Pasak kun. J. Sasnausko OFM, šis apdovanojimas jam ypač brangus, nes susijęs su „Kronikos“ vardu – jos jaudinančio tikrumo šiandien turinti pasimokyti visa žiniasklaida.

„Bažnyčios kronikos“ fondo ankstesnių metų apdovanojimų laureatai: http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,1493

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba,

Rotušės a. 14A, LT-44279 Kaunas, tel. (37) 40 90 25, el. p. info@kn.lcn.lt

Abejoju, ar daug kas žino tikrą šios sąvokos turinį, ir manau, kad net iš dvasininkų niekas nelaukia ypatingų galių pasireiškimo. Užtat daugeliui piliečių aišku, kad mūsų laikais charizmos turėjimą ar neturėjimą geriausiai atspindi visuomenės apklausų rezultatai, išreiškiami reitingais.

Taigi dabar iš mūsų politikų neabejotinai charizmatiškiausia yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes jos reitingai iki šiol aukščiausi. Po jos ganėtinai charizmatiška – Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kiti politikai išsidėsto reitingų lentelėje gerokai žemiau, ir jų padėtis po kiekvienos apklausos įvairuoja.

O štai mūsų premjeras pasmerktas būti vienu necharizmatiškiausių politiku dėl įvairių priežasčių – objektyvių (krizė, teko pakelti mokesčius, bedarbystė, daugumos piliečių finansinė padėtis pablogėjo) ir beveik subjektyvių (vis ką nors nemalonaus pareiškia ir taaaaip, kad ant jo supyksta pensininkai, kuriems apkarpytos pensijos Dievas žino kada, kiek ir apskritai ar bus kompensuojamos, būsimieji pensininkai, nuo kurių jau ranka pasiekiama pensija žada nutolti (anot A. Baltakio) lyg tas laivas nuo ūkuose paskendusių krantų, o kur dar bedarbiai, iš kurių ketinama išreikalauti sveikatos draudimo mokestį, nežiūrint, kad neturi jokių pajamų…

Ir štai dar vienas akivaizdžiai charizmos neturintis (tiksliau, jos netekęs) politikas – Arūnas Valinskas. Jo, kaip buvusios pop žvaigždės, reitingai buvo gana aukšti, bet patekus į Seimą krito taip staigiai, jog panašu į mitinio graiko Ikaro skrydį – pastarajam pasikėlus per aukštai, Saulė ištirpdė vašką, kuriuo buvo sulipdyti jo sparnai, ir jis it meteoras nuskriejo žemyn…

Tačiau Seimas – palyginti saugus prieglobstis bent jau 4 metams. Jei per daug neapsikiaulini, gali ten sau ramiai gyventi, gaudamas kad ir ne super, bet vis jau palyginti padorias pajamas. Ypač geras eilinio opozicionieriaus gyvenimas – klausyk lyderio, kritikuok valdančiąją koaliciją ir, jei tai darysi pakankamai išraiškingai, žiūrėk, ir atsidursi reitingų lentelės nors ne viršuje, tai bent viduryje. Ir net jei esi kuo akivaizdžiausiai pažeidęs Seimo Statutą ar savo naudai puikiai suderinęs viešus ir privačius interesus, nesvarbu, kad tave svarstys ir bars etikos komisija, pavojus būti pašalintam iš Seimo faktiškai negresia (buvo vienas toks atvejis, kai net įkliuvęs už kyšininkavimą, netekęs parlamentaro neliečiamybės ir patekęs į kalėjimą kadaise garsus veikėjas vis tiek nebuvo visiškai pašalintas, tam neužteko balsų, ir jis formaliai liko Seimo nariu).

Bet nors ir nebeturėdamas reitingais išreiškiamos charizmos, „prisikėlėlių“ vadas užsimanė tapti ministru. Išvaręs nors be ypatingos charizmos, bet ir didelėm ydom nepasižymėjusį dabartinį ministrą, A. Valinskas pateikė savo kandidatūrą (prieš tai kalbėjo turįs daug tinkamų kandidatų).

O štai prezidentė ėmė ir išsakė savo neigiamą požiūrį į jo kandidatūrą. Tiesiai šviesiai nepareiškė, kad yra gerokai susikompromitavęs įtartinom draugystėm ir kt. (už ką buvo išstumtas iš Seimo pirmininkų), ji pasakė griežtai, bet švelniau – Valinskas neturi visuomenės pasitikėjimo. Ir ką gi atstumtasis kandidatas? Jis kovingai atšovė, kad turi tapti ministru, ir gana. Dar priminęs žemus premjero reitingus, išvadino pačią prezidentę ne kaip nors aptakiai, o tiesiog … „įsižeidusia boba.“ Taip ir nepatikslinęs, kodėl ji turėtų būti ant jo įsižeidusi, dabar iš tiesų ją įžeisdamas, jis nusirito nuo savo menkos charizmos tiesiai į chamizmą (šitos sąvokos, manau, aiškinti nereikia).

Dabar kiek rimtesnė kalba. Vartojant apsidraudimui tinkamą populiarų posakį „kas gali paneigti, kad“ šitokį užsispyrimą taip įžūliai demonstruojamtis „prisikėlėlis“, (be kita ko, leisdamas suprasti, kad su savaisiais šalininkais gali pasitraukti iš gerokai aptirpusios koalicijos) ar tik (sąmoningai ar kitų suvedžiotas) nevykdo gudresnių ir charizmatiškesnių politikų užsakymų: sugriauti koaliciją, nuversti Vyriausybę? Ir nesvarbu, kad tai sukeltų suirutę, sutrikdytų Seimo ir Vyriausybės darbą, sunkmety pridarytų nemažų papildomų išlaidų, mokant atleidžiamiems politinio pasitikėjimo ir kitokiems valdininkams daugybę išeitinių pašalpų (iš kur paims – iš visų mūsų, žinoma). O jei dar įvyktų priešlaikiniai Seimo rinkimai – nesinori apie tai nė galvoti…

Grįžtant prie temos, persekioja mintis, kad gal minėtasis ponas turi savitą charizmą – tik su minuso ženklu, tai yra, turi ypatingą malonę, bet gautą ne iš Dievo, o iš jo antagonisto?..

Marytė Kontrimaitė

Konkurso nugalėtojais pripažintos šios laidos:

„Legendos“
Autoriai: Audrius Stonys, Aistė Stonytė, Česlovas Stonys, Šarūnas Burža, Janina Sabeckienė (rodyta per LTV)

„Dingusi karta“
Autoriai: Aušra Vaitkevičienė, Nerijus Gulbinas (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“)

„Šventadienio mintys“
Autoriai: Ingrida Laimutytė, Violeta Lapėnienė (rodyta per LTV)

„Begalinis Baltijos kelias“
Autoriai: Justina Mitkaitė, Viktoras Jakovlevas (transliuota per „Lietuvos radiją“)

„Artyn prie Jėzaus“
Autorė Genutė Ulevičienė (transliuota per „Marijos radiją“).

Taip pat skirti keturi specialieji prizai:

Už meilę ir pagarbą menui – laida „Scenos džentelmenas“
Autoriai: Nijolė Mirončikaitė-Timinskienė, Daiva Pikturnienė, Zigmas Staražinskas, Tomas Mizgirdas, Mantvydas Plynius, Algis Dilinskas, Jonas Skupeika, Kęstutis Druškevičius, Egidijus Juščius, Mindaugas Arlinskas, Virgilijus Jasiūnas, Domas Timinskas (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

Už kasdienybės grožio atskleidimą – laida „Šiaulių ir Žiemgalos pasienio regionai. Amatai“
Autoriai: Raimonda Strazdauskaitė Zigmas Staražinskas, Jonas Skupeika, Rytis Garalevičius, Jurijus Muravskis (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

Už diskusijos kultūrą – laida „Knygų lentynoje“
Autorė Dijana Neimantienė (transliuota per „Marijos radiją“)

Už sumanų prieštaringų temų pateikimą – laida „Čigonai“
Autoriai: Ala Asovskaja, Janina Lapinskaitė, Giedrius Ilgūnas, Arvydas Raginis, Algirdas Žvinakevičius (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“; TV11; „PanTV“; LTV2).

Konkurse diplomais buvo apdovanoti ir visi kiti konkurso dalyviai:

„Motiejus Valančius“
Autoriai: Justinas Lingys, Jonas Narbutas, Edgaras Perednis, Tomas Ribaitis, Ramūnas Skersys, Anatolijus Tetiušinas, Simas Vaškevičius, Algirdas Žvinakevičius (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“; TV11; „PanTV“; LTV2)

„Trapus yrantis paveldas“
Autoriai: Mykolas Žukauskas, Virginija Vareikytė, Andrius Matvejenka, Julius Zubavičius, Anatolijus Tetiušinas; Algirdas Žvinakevičius (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“; TV11; LTV2)

„Kai jūra skalauja krantus“
Autoriai: Vytas Jankevičius, Miglė Greičiuvienė, Arvydas Raginis, Vaidas Lekavičius, Algirdas Žvinakevičius (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“; TV11; LTV2)

„Stop kadras“
Autoriai: Danguolė Čiurlionienė, Justina Murnikovaitė, Augustė Tamutytė, Ridas Beržauskas, Jonas Kuzminas (rodyta per INIT TV)

„15 min apie fotografiją“
Autoriai: Jonas Kuzminas, Tatjana Kuzmina, Vigmantas Balevičius, Šarūnas Alasauskas, Julija Ciurupa (rodyta per „INIT TV“)

„Trys broliai iš Viekšnių“
Autoriai: Daiva Grikšienė, Dangiras Mačiulis, Tomas Andrijauskas (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“)

„Sofija Tyzenhauzaitė, arba Moteris, kurią žinojo pasaulio galiūnai“
Autoriai: Inga Berulienė, Justinas Lingys (rodyta per „Balticum TV“)

„Lietuvių tautinis kostiumas“ Aukštaičiai
Autoriai: Sigita Gilienė, Kęstutis Gilys (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“)

„Vilnos kelias“
Autoriai: Jūratė Marčiulaitienė, Andrius Černiauskas, Alius Mikelionis (rodyta per „Lietuvos ryto.tv“ ir „Alytaus regioninę televiziją“)

Panorama. Kultūra „Lukiškių Madona“
Autoriai: Margarita Alper, Miglė Gaižiūtė (rodyta per LTV)

„Kubas“
Autoriai: Violeta Bukelienė, Martynas Norvaišas (rodyta per „Pan TV“)

„Tuk tuk Indija“
Autoriai: Martynas Starkus, Vytaras Radzevičius, Edvinas Urnikas, Jonas Banys, Jonas Juozapaitis (rodyta per LTV)

„Gustavo enciklopedija“
Autoriai: Audrius Rakauskas, Vaidas Lekavičius, Eugenijus Jovaiša, Stasys Vitkus (rodyta per LTV)

Mūsų miesteliai. „Šešuoliai“
Autoriai: Nijolė Baužytė, Stanislava Keinienė, Henrikas Trumpakojis, Rima Staninienė, Viktoras Snarskis (rodyta per LTV)

„Alfonso Maldonio 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas“
Autorė Jolanta Stripeikienė (rodyta per LTV)

„Durys atsidaro“
Autoriai: Lolita Bytautaitė, Tadas Jančiauskas, Andrius Leliuga, Andrius Matvejenka (rodyta per LTV)

„Kultūros alėja“
Autoriai: Rasa Karpavičienė, Arvydas Liorančas, Valentinas Skopičius (rodyta per „Pūkas-TV“)

„Dainavos kraštas“
Autoriai: Lina Klimavičiūtė, Laima Krušnienė,Vladas Krušna (rodyta per Alytaus r. Peršėkininkų k. televiziją „PTV“)

„Rašytojas Vladas Kalvaitis“
Autoriai: Rolandas Kančauskas, Janina Skeberdienė, Antanas Zamalis (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

„Tverai – senoji žemaičių sostinė“
Autorė Janina Skeberdienė (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

„Akmuo tautosakoje“
Autorė Rita Ščiglinskienė (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

„Provincija“. Bonaventūras Šaltis
Autoriai: Nijolė Visockienė, Aurelija Paulauskaitė, Aida Brašiškienė (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“)

„Provincija“. Rimantas Vaitiekūnas
Autoriai: Karolina Ozolaitė, Artūras Konderauskas, Aida Brašiškienė (rodyta per Šiaulių regiono televiziją „S plius“)

„Bitinijos šalis“
Autoriai: Rita Kiškūnaitė , Arūnas Pakulevičius, Egidijus Juščius, Žilvinas Skrebė, Saulius Jarošas, Zigmas Staražinskas, Rytis Garalevičius, Jonas Skupeika (rodyta per „Šiaulių televiziją“)

Radijo laidos:

„Vakaro Žvaigždelė. Apie pirmąją lietuvišką knygą“
Autoriai: Daiva Bauerienė, Vilma Varkulevičienė, Algirdas Veževičius (transliuota per „ Žinių radiją“)

„Nuo skaitymo iki ne(si)skaitymo: dialogai radijuje`2009“
Autoriai: Julita Švėgždavičienė, Marius Dauginavičius (transliuota per internetinį radiją „Radijas XXL FM“)

„Iššūkis“
Autoriai Sigita Pūrytė, Simonas Bendžius, Neringa Jasionytė, Juozapas Labokas (transliuota per „Marijos radiją“)

„Naujas gyrius“
Autorius Simonas Bendžius (transliuota per „Marijos radiją“)

„Visa atnaujinti Kristuje“
Autorė Renata Žiūkaitė (transliuota per „Marijos radiją“)

„Rietavo dvaras“
Autorės: Vitalija Steponavičiūtė, Angelė Kiliuvienė (transliuota per „Santariškių radiją“)

„Kino zona“
Autoriai: Viktoras Gundajevas, Emilis Jucys, Ieva Turčinskaitė (transliuota Šiaulių radijo programoje „Antroji radijo stotis“)

„Kultūros savaitė“
Autorės: Gailutė Jankauskienė, Jolanta Kryževičienė (transliuota per „Lietuvos radiją“)

„Berlyno siena“
Autorė Živilė Kropaitė (transliuota per „Lietuvos radiją“)

„Nenaudėlis Holivude – Timas Burtonas“
Autoriai: Viktorija Vitiutina, Jonas Valančius (transliuota per KTU radijo stotį „Gaudeamus“)

„Negirdėta Lietuva“
Autorius Sigutis Jačėnas (transliuota per radijo stotį „Extra FM“)

„Napoleono laikų Vilnius“
Autoriai: Virgilijus Pugačiauskas, Rimantas Kaziukėnas, Audronė Ivanauskienė (transliuota per radijo stotį „A2“)

„Romų, čigonų, muzikos kaleidoskopas“
Autoriai: Rimantas Astrauskas, Rimantas Kaziukėnas, Audronė Ivanauskienė (transliuota per radijo stotį „A2“)

„Suflerio būdelė“
Autoriai: Darius Babijonas, Eglė Malinauskienė (transliuota per Alytaus radiją „FM99“)

„Tauškučių skrynelė“
Autorė Vida Ramanauskaitė Grišmanauskienė (transliuota per Alytaus radiją „FM99“)

„Vakaro pasakaitė“
Autoriai: Rasa Karpavičienė, Aldas Stulpinas (transliuota per radijo stotį „Pūkas“)

„Kultūros krantas“
Autorius Sigitas Valadka (transliuota per radijo stotį „Extra FM“)

„Žvilgsnis“
Autorius Jonas Dapšauskas (transliuota per „Marijos radiją“).

Ryšių su visuomene ir užsieniu skyrius

LŽD info

Diskusijos pranešėjai

Diskusijos pranešėjai

Susidomėjusių šiuo klausimu sausio 28 d. prisirinko pilna Lietuvos dailininkų sąjungos Parodų salė. Diskusiją „Krikščioniškosios žiniasklaidos aspektai ir vieta Lietuvos viešojoje erdvėje“ inicijavusi ir moderavusi Spaudos,. radijo ir televizijos fondo Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė sukeitė darbotvarkėje numatytus pranešėjus ir pirmajai žodį suteikė dr. Inesai Čaikauskienei, žurnalo „Ateitis“ bendradarbei. Ji papasakojo, kaip būdama paauglė (žinoma, skaitė „Panelę“) ir vėliau ieškojo sau tinkamos ir patrauklios žiniasklaidos. Ji konsatatavo, kad po pradinukams skirtos patrauklios „Bitutės“ nėra vyresniems vaikams tinkamų krikščoniškų leidinių. (salėje sėdėjęs kun. V. Aliulis replikavo: „Buvo „Lux“, bet neišsaugotas“), Kalbėtoja pabrėžė, kad jaunimui reikia gerų pavyzdžių, o dabartinė krikščioniška žiniasklaida esanti nepatraukli, esą manoma, kad užtenka kuo daugiau minėti Dievo vardą ir jau bus krikščioniška. Čia ji susilaukė protestų iš salės, kad tai tikrai netinka „Naujajam židiniui“ ar „Kelionei“. Prieita prie išvados, kad svarbiausias krikščioniškai žiniasklaidos bruožas – vertybės.

Internetinio dienraščio „Bernardinai“ vyriausias redaktorius Andrius Navickas pareiškęs, kad kalbės ne tai, ką turėjo pasirašęs, gerokai paaštrino diskusiją, paklausęs, kuo skiriasi krikščioniška žiniasklaida nuo nekrikščioniškos, kuri taip pat gali propaguoti panašias vertybes. Jis kalbėjo apie tai, kad kaip filosofijos daktaras kur kas mieliau rašytų filosofinius tekstus. Aiškiai nepasakė, kas gi jį verčia užsiimti kasdieniais internetinio dienraščio rūpesčiais, tačiau klausantieji, matyt, suprato nutylėtą mintį.

Skirto šeimai krikščioniško žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas pasisveikino „Garbė Jėzui Kristui“. Nedarnus atsakymas parodė, kad ne visiems dalyvaujantiems diskusijoje tai – natūralus pasveikinimas. Kalbėtojas pasiguodė, kaip sunku leisti tokį žurnalą, ypač kai kitoje populiarioje žiniasklaidoje atrandama šeimos kaip vertybės neigimo ar iškreiptų šeimos formų propagavimą – nuo sugyvenimo be santuokos garbinimo iki kraštutinės patriarchalinės šeimos sampratos iškėlimo. Jis pabrėžė, kad reikėtų įstatymus peržiūrėti jų poveikio šeimai požiūriu (palaiko, griauna ar ignoruoja).

Diskusijoje labai aktyviai dalyvavo ,,Naujojo židinio” redaktorius N.Šepetys, dėl kiekvieno pranešimo turėdamas daug pastabų ir pastebėjimų.

Buvo pasigesta krikščioniškoje žiniasklaidoje dirbančiųjų ar bendradarbiaujančiųjų organizacijos. Kun. Vaclovas Aliulis pasiūlė sukurti tokią asociaciją prie Lietuvos žurnalistų draugijos. Šis pasiūlymas rimtesnio atsako nesusilaukė.

Diskusijai pasibaigus dar ilgokai nemaža dalis klausytojų nesiskirstė, tęsė pokalbius atskirose grupelėse. Buvo matyti, kad išsakytos mintys rūpi daugeliui ir tokie susibūrimai reikalingi.

Kita vertus, kyla natūralus klausimas: o kas turėtų tokius pokalbius organizuoti?

LŽD inf.

Pasisakę istorijos, etnologijos specialistai gyrė sumanymą įamžinti nykstančią miestelių istoriją, linkėjo tęsti tą darbą, nes Lietuvoje yra dar daug miestelių, kurie laukia laidų ciklo kūrėjų dėmesio. Dar vienas šios laidos nuopelnas – „Mūsų miesteliai“ paskatino daugybės knygų apie miestus ir kaimus atsiradimą.

Šventišką nuotaiką paįvairino koncertavę ansambliai – jaunimo „Antikvarai“ ir vyresnių dainininkų „Apynys“, kuris, padainavęs keletą „smetoniškų“ retro romansų, pakeitė aprangą ir užtraukė liaudies dainą.

Išsirikiavo ilga sveikintojų eilė. Visi negailėjo gražių padėkos žodžių N. Baužytei ir jos kolegoms. Lietuvos žurnalistų draugijos vardu kalbėjusi Marytė Kontrimaitė pasidžiaugė, kad LŽD narė, pirmoji Stasio Lozoraičio premijos laureatė N. Baužytė tiek daug nuveikė ir pareiškė, kad „Mūsų miestelių“ ciklas turėtų būti įvertintas Nacionaline premija. Salė tą pasiūlymą palaikė aplodismentais.

Dar kartą ekrane nušvito gražiausių ir įdomiausių laidų fragmentai. Paskui visi buvo pakviesti prie didelio stalo pasigardžiuoti čia pat buvusios šaunios šeimininkės gamintais sūriais ir kitais gardumynais.

LŽD inf.

Pranešimai:

• Andrius Navickas (interneto dienraščio www.bernardinai.lt vyr. redaktorius)

„Nekomercinės žiniasklaidos fenomenas“

• Darius Chmieliauskas (žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius)

„Šeimos vertybės ir žiniasklaida“

• Inesa Čaikauskienė (žurnalo „Ateitis“ bendradarbė)

„Nekomercinė žiniasklaida: jaunas žmogus atradimų kelyje”

Po pranešimų vyks diskusija, kurioje dalyvaus žiniasklaidos ekspertai bei įvairių nekomercinių leidinių atstovai.

Renginio organizatorius – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Maloniai kviečiame.

LŽD inf.

Šis įrašas paskelbtas 2010/01/21, 16:09.