Archyvas kategorijai Portretai

Marijai Šaknienei – 70 metų

Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinės premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatai M. Šaknienė ir S. Tamkevičius. Justino Adomaičio nuotr.

„Lietuvių godų“ redaktorei Marijai Šaknienei sukako septyniasdešimt metų.
Nelengva buvo įtikinti redaktorę pabėgti nuo skaitytojų. Jos nuomone, nereikšminga data ir nereikėtų, kad šį gyvenimo faktą žinotų mėnraščio skaitytojai. Aš buvau kitos nuomonės ir, paklusdamas daugelio skaitytojų prašymui, bandau atkreipti dėmesį į žurnalistės gyvenimo lauką, nuveiktus darbus ir šviesą, lydėjusią sunkiame gyvenimo kelyje.
Keturių vaikų mama, dviejų poezijos knygų autorė – tai regimi stulpai gyvenimo kelyje. O prie jų dar pridėjus lietuvių kalbos mokytojos darbą kaimo mokykloje po studijų Vilniaus universitete. Darbas mokytojams skirtame žurnale „Tautinė mokykla“, jaunystės eilėraščius spaudoje bei daugelį straipsnių laikraščiuose, ryškėja Marijos Šaknienės talentas ir jos indėlis į Lietuvos valstybės šimtmečio vainiką
Neatsitiktinai jos darbus ir kūrybą pastebėjo Rytų Lietuvos švietimu besirūpinantys žmonės, apdovanoję garbinga Stanislovo Rapolionio premija, o praėjusiais metais M. Šaknienei suteikta ir garbingiausia žurnalistinė Stasio Lozoraičio premija.
Vilties prezidentas Stasys Lozoraitis ir jo siekiai buvo jai brangūs ir tarsi viso gyvenimo pagrindas. Lietuvybė jai buvo kaip malda niūriais sovietų okupacijos metais. Tėvo Žarkausko Kazimiero, buvusio Lietuvos kariuomenės savanorio, priesakas tarnauti savo tautai buvo šventi žodžiai, įrašyti giliai širdyje, neleido mergaitei suklupti, pasiduoti svetimam režimui, auginti dvi dukras ir du sūnus, kurie visi baigė aukštąsias mokyklas ir liko dirbti Tėvynėje, nors viliojo ir dar tebevilioja užsieniai, prabanga.
Gimė M. Žarkauskaitė 1949 12 05 pagal dokumentus, o iš tiesų – 1949 m. spalio 11 d. Kazimiero Žarkausko ir Elenos Žarkauskienės šeimoje. Tėvas mirė, kai jai tebuvo penkeri metai. Tada su mama persikėlė gyventi į mamos gimtinę – Voniškių kaimą. Mokslus pradėjo Miletonių pradinėje mokykloje, kurią baigusi, mokslą tęsė Žilinų aštuonmetėje. Po to – Varėnos miesto vidurinėje, sustiprinto muzikos mokymo klasėje, kurią baigusi įstojo į Vilniaus universiteto filologijos fakultetą, lietuvių kalbos specialybę, bei Dailės studiją, veikusią prie VVU Estetikos katedros, kur jaunuolė subrendo kaip poetė ir žurnalistė.
Tai gyvenimo akimirkos, kurių gilesnis ir išsamesnis pasakojimas netilptų į kelis tomus knygų. Dalis gyvenimo ištirpo mamos ir žmonos verpetuose. Dėkingas esu Marijai už talką ir dvasinę paramą leisti Lietuvos etninių žemių lietuviams mėnraštį „Lietuvių godos“ . Nuo pirmojo numerio ji taisė kalbą, siūlė mintis, idėjas. Šeimoje lankėsi poetas Bernardas Brazdžionis, rašytoja Alė Rūta, žurnalistė Salomėja Narkeliūnaitė, JAV Klyvlende triūsiantis kunigas Kęstutis Žemaitis, Kanados Vilniaus krašto lietuvių sąjungos pirmininkas a. a. Bronius Saplys ir daug kitų lietuvybės pasaulyje puoselėtojų, padėjusių išsaugoti vienintelį lietuvišką žodį senosiose Lietuvos žemėse, sakyti tiesą, saugotis brukamų sovietinių liekanų.
Jau minėtas kunigas Kęstutis Žemaitis laiškuose pastebi, kad „Lietuvių godos“ patiktų jo tėveliui, garsiam Lietuvos miškų karaliui Vincui Žemaičiui, palikusiam valstybei didžiulį kraitį miškotvarkos ateities planus ir tikėjimą Lietuvos laisve.
Esu dėkingas žmonai, bendramintei už nuolatines grumtynes dėl kiekvieno numerio. Jos nustelbė daugelį galėjusių gimti poezijos, o ir prozos knygų, kurios slypėjo Marijos širdyje. Tikiu: skaitytojai dar sulauks daugelio laikraščio numerių, gal ir poezijos knygų, kurių laukia laikraščio bičiulis, kiekvieno numerio recenzentas Tautos Fondo buvęs pirmininkas, lietuvybės šauklys Jurgis Valaitis iš Baltimorės, o ir kiti ištikimi mėnraščio skaitytojai.
Neabejoju, kad laikraščio išlikimo ramsčiu išliks ir ilgametė mėnraščio palydovė Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa. Ačiū jai už visais metais teiktą paramą.
O Marijai linkiu drąsiai žengti į atuoniasdešimtmečio erdvę. Puikios sveikatos ir kūrybos.
Bernardas Šaknys

Read more on Marijai Šaknienei – 70 metų…

Atgimimo metais atnaujinti ,,Varpai“ skamba ir šiandien

Jubiliejinio almanacho ketvirtajame viršelyje ypatinga žyma: „Atnaujintiems „Varpams“ – 30“.

Ypatinga proga: sukako 30 metų, kai po ilgų okupacijos dešimtmečių išleistas pirmasis atnaujintų „Varpų“ numeris. Jūsų dėmesiui – pokalbis su literatūros almanacho vyriausiuoju redaktoriumi rašytoju Leonu PELECKIU-KAKTAVIČIUMI.

Read more on Atgimimo metais atnaujinti ,,Varpai“ skamba ir šiandien…

Ilgiausių metų Alfonsui Auguliui

Raimundo Kaminsko nuotr.

Balandžio 9 dieną Vilniaus karininkų ramovėje LŽD Vilniaus skyriaus narys, Tarptautinio „Gervėčių“ klubo pirmininkas, visuomenės veikėjas minėjo savo 75 – metį. Jubiliatą sveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Prapiestis bei kiti jo kolegos, Gervėčių krašto atstovai, Gervėčių Švč. Trejybės parapijos klebonas Elijas Anatolijus Markauskas bei daugybė kitų  visuomeninių organizacijų atstovų, draugų, bičiulių.Lietuvos žurnalistų draugijos vardu Augulį pasveikino LŽD Vilniaus skyriaus pirmininkė Sofija Daubaraitė, skyriaus valdybos narys Ruslanas Arutiunianas, žurnalistai Marija ir Bernardas Šakniai. Šventė vyko smagiai, nuotaikingai, skambant Karininkų ramovės ansamblio „Vilnelė“ atliekamai muzikai bei dainoms.Po ilgokos – iki 2 valandų – užsitęsusios oficialiosios dalies vyko smagus bendravimas prie kavos puodelio, vyno taurės. Jubiliatui linkėta dar ilgų sveikų ir darbingų gyvenimo metų, aktyvios visuomeninės veiklos, garsinant gimtąjį Gervėčių kraštą.

Read more on Ilgiausių metų Alfonsui Auguliui…

Sveikiname Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkę Gražiną Viktoriją Petrošienę

Kolegų, bičiulių ir bendražygių apsuptyje balandžio 1 d. neeilinę sukaktį paminėjo ilgametė Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė.

Jubiliatę „Ūkininko patarėjo“ patalpose, kur ji pastaraisiais metais vadovauja leidiniui „Rasos“, tądien sveikino bendradarbiai, Žurnalistų draugijos nariai iš Kauno bei Vilniaus, tarp kurių buvo ir Stasio Lozoraičio premijos laureatės Nijolė Baužytė bei Vanda Ibianska, Žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, Lietuvos ūkininkių draugijos atstovė, kiti garbūs svečiai.

Read more on Sveikiname Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkę Gražiną Viktoriją Petrošienę…

Sakmė apie ,,plechavičiuką“ Steponą

Steponas Taškus (iš dešinės) ir buvęs tremtinys Mindaugas Babonas Garliavos miestelio šventėje naujajame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtame parke. 2018 –ųjų vasara. Fotografavo Virginijus Overlingas.

Šiemet vasario 16-ąją minėsime 75-ąsias Vietinės Rinktinės, kurią organizavo Povilas Plechavičius, metines. Ar minėsime? Ar prisiminsime, kad dar vienas kitas „plechavičiukas“, kaip jie save vadino, tebėra gyvas ir vertas mūsų dėmesio.

Read more on Sakmė apie ,,plechavičiuką“ Steponą…

Papildė atsiminimų apie Paulių Širvį skrynią

„Širvio niekada nebūna per daug“, – teigia poetas, muziejininkas, LŽD narys Alfas Pakėnas, paklaustas, kas paskatino jį sudaryti dar vieną atsiminimų knygą apie legendinį lietuvių lyrinės poezijos meistrą Paulių Širvį (1920–1979).

Read more on Papildė atsiminimų apie Paulių Širvį skrynią…

Žymos: ,

Su jubiliejumi sveikiname Bernardą Šaknį

 
 
Bernardai, prabėgusi vaikystė Kurtiškės giraitėj prie vandens lelijom puošto vingio Kamajos nuskendo laiko upėj,  ir jau nebesugražinsi jos, jaunystę pavasariniai vėjai nupūtė nežinoma kryptim, ruduo nudažė plaukus sidabru, sukrovęs gražų tavo darbo kraitį – visas gyvenimas paskirtas pedagogo ir žurnalisto talentingai plunksnai – kaip nusipelniusį mokytoją tave mena Gervėčių krašte buvę mokiniai ir tavo gimtojo Tverečiaus, o kaip aukščiausio rango žurnalistą visa Lietuva ir ne tik ji – tavąjį vardą žino Kanados „Tėviškės žiburių“ skaitytojai ir JAV „Draugo“, iš tavo parengto Lietuvių kalbos vadovėlio tebesimoko penktose ir šeštose klasėse Lietuvos lenkų ir rusų vaikai, o tavo plunksna tokia pat aštri ir nerūdijanti. Tad šio gražaus, prasmingo 80-mecio jubiliejaus proga  linkim,  kad ir toliau tavoji plunksna  nerūdytų, o liktų tik auksinė ir bertų gražiosios  lietuvių kalbos
perlus į žurnalistikos aruodus.Ilgų, prasmingų, kūrybingų metų!
LŽD valdyba

Read more on Su jubiliejumi sveikiname Bernardą Šaknį…

Kunigo Kęstučio Žemaičio šviesa

 

Kunigas Kęstutis Žemaitis

Šių metų kovo dvidešimt pirmąją dieną JAV Klyvlendo mieste gyvenančiam lietuviui kunigui Kęstučiui Žemaičiui sukaks devyniasdešimt metų.

Rašyti apie Kęstučio Žemaičio gyvenimo dešimtmečius nėra lengva. Gimė Šalniškėje netoli Kazlų Rūdos, mokėsi Kaune, Mažeikiuose, Vilkaviškyje. Gimnaziją baigė jau tėvams pasitraukus nuo sovietų okupantų į Vokietiją. Gabus, talentingas jaunuolis turėjo galimybę pasirinkti madingą ir pelningą aukštąją mokyklą. Tačiau jį viliojo daugiau filosofiniai, dvasiniai mokslai. Tuo galima paaiškinti ir mokslo kelio stoteles, kuriose Kęstutis Žemaitis ilgiau stabtelėjo. Tai elektrotechnikos (komunikacijos) studijos, o taip pat psichologijos, filosofijos, teologijos mokslai Miuncheno universitete. Teologijos bakalaurą gavo  Romoje. O 1965 m. balandžio 3 d. Romos Laterano bazilikoje buvo įšventintas kunigu.

Read more on Kunigo Kęstučio Žemaičio šviesa…

Fanatiško tyrinėtojo Liudo Mažylio fantastiška sėkmė

Smalsus ir darbštus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, aktyvus Lietuvos žurnalistų  draugijos narys  politologas Liudas Mažylis trenkė skambų antausį  visiems  iš valstybės lėšų išlaikomiems  istorijos institutams ir  už neblogą atlyginimą nosis krapštantiems jų „mokslo darbuotojams“. Kol Lietuvos istorijos korifėjai turškėsi Nemune, kvailino Zapyškio gyventojus sūduvius,  kad iš tiesų jie yra žemaičiai, ir skiedė  visuomenei, esą 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo  aktas „prarastas amžinai“,  profesorius L. Mažylis autobusu tyliai  nuvažiavo į Berlyną ir per dvi dienas Vokietijos    diplomatiniame archyve  rado  Vasario 16-osios nutarimo originalą lietuvių kalba. Gal atkaklaus mokslininko  pavyzdys paskatins kitus entuziastus surasti „grynųjų istorikų“ sėkmingai neieškomus Vytauto Didžiojo palaikus ir dingusią jo karūną?

Read more on Fanatiško tyrinėtojo Liudo Mažylio fantastiška sėkmė…

Neįprastos biografijos kolega

Taip jau yra mūsų, žurnalistų, bendruomenėje: lekiam, skubam rašyti apie kitus žmones, tik šalimais esančių ir dirbančių neeilinių saviškių nė jokiu rakursu nepastebim, ypač kol jie dar gyvi… Turim juk šią savo internetinę svetainę, tad argi negalėtume vienas kito pakalbinti ir asmeninių sukakčių, ir kūrybinių darbų realizavimo progomis? Rubrika galėtų būti, pvz., „Kaip gyveni, kolega?“ arba tiesiog „Pokalbiai su kolega“. Labai siūlau tai apsvarstyti, mielieji kolegos.

Read more on Neįprastos biografijos kolega…