Archyvas kategorijai Įžvalgos

Paskelbtas dešimtasis signataro D. Malinausko kultūros premijos laureatas

 

Laureatas – centre./J. Vercinkevičiaus nuotr.  

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, kovo 7-ąją Vilniuje, Signatarų namuose, buvo įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. Ši signataro vaikaičio Tado ir Jadvygos Stommų, giminaičio Viktoro ir Žiedūnos Jencių įsteigta premija 2020-aisiais paskirta istorikui, archyvistui Algirdui Grigaravičiui. Dešimtasis laureatas daugeliui žinomas kaip Vasario 16-osios akto signatarų Jono Basanavičiaus, Donato Malinausko, Jono Smilgevičiaus biografijų tyrinėtojas, straipsnių istorijos ir kultūros temomis autorius, išleidęs tris serijos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ knygas.

Read more on Paskelbtas dešimtasis signataro D. Malinausko kultūros premijos laureatas…

Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis

Ruslan Arutiunian./Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš 30 metų, 1990 m. sausio 13–19 dienomis, vyko armėnų pogromai Baku. Armėnų žudynės Azerbaidžano SSR vyko ir anksčiau – 1988 m. vasarį Sumgaite ir lapkritį visame Azerbaidžane, armėnų gyvenamosiose vietose, kur tik jas pavyko organizuoti.

Read more on Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis…

Koronaviruso tema svarbu skelbti tikslią informaciją ir nurodyti šaltinius

Šiomis dienomis žiniasklaidoje dominuoja informacija koronaviruso tema. Tačiau viešojoje erdvėje apie viruso sukeliamą ligą atsirado daug nemažai nepatikrintų ir nepagrįstų faktų, pseudomokslinių teorijų ar paprasčiausių gandų. Tai baugina visuomenę, kelia nerimą ir jokiu būdu neprisideda prie gyventojų racionalios elgsenos sudėtingesnės, bet anaiptol ne krizinės situacijos atveju.

Read more on Koronaviruso tema svarbu skelbti tikslią informaciją ir nurodyti šaltinius…

Sukvietė pasiklausyti mylinčios širdies

S. G. Markauskaitė su renginio svečiais./Z. Baltrušio nuotr.

                       Kiekvienas susitikimas su kuriančiu žmogumi yra šventė sielai, nes nieko nėra brangesnio už dalinimosi dovaną. Į tokią nepaprastai turiningą šventę Maironio lietuvių literatūros muziejuje  vasario 29-ąją sukvietė Lietuvos žurnalistų draugijos, Tėvynės pažinimo draugijos ir Lietuvos  nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, poetė, žurnalistė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Sukvietė gausų būrį savo kūrybos gerbėjų ne tik iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, bet ir iš kitų miestų, kuriuose su savo knygų pristatymais S. Markauskaitė lankėsi ir kaip žurnalistė, ir kaip rašytoja.

Read more on Sukvietė pasiklausyti mylinčios širdies…

Gražiausių metų Tau linkėjo…

 

 

Būdami apgaubti spindinčio Žmogiškumo

Giliau suprantame pasaulį ir tampame geresni…

 

Kasmet apie Trijų Karalių šventę, o šiemet – sausio 9 d. – Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaunevyko Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ įteikimas. Su šventiška nuotaika, nešini gėlėmis, suvenyrais rinkosižurnalistų bendruomenė,dvasininkai, politikai, ankstesni šios premijos laureatai, švietėjai, kiti garbūs svečiai iš Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų.

Read more on Gražiausių metų Tau linkėjo……

150-asis Juozo Tumo -Vaižganto gimtadienis

Raimundo Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 20-oji ilgam išliks atmintyje Kauno miesto žmonėms, svečiams iš visos Lietuvos. 150-ąjį  Juozo Tumo -Vaižganto gimtadienį jie pasitiko Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, kur  Šv .Mišias už kanauninką Juozą Tumą Vaižgantą aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, prelatas prof. Vytautas Vaičiūnas, Šv. Jurgio bažnyčios kun. Dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius. Šv. Mišiose dalyvavo ir LR Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Pilnutėlė šventovė minėjo, kad šioje bažnyčioje 12 paskutiniųjų savo gyvenimo metų tarnystei atidavė kanauninkas J.Tumas-Vaižgantas. Čia saugomas Jo atminimas, o netoliese – buvusiame bute įkurtas memorialinis muziejus. Neatsitiktinai šventoriuje iškilo ir paminklas šiam iškiliam Lietuvos žmogui, rašytojui, kunigui, visuomenės veikėjui. Šiais, Vaižganto metais, LŽD nario, rašytojo, poeto Alfo Pakėno ir Anykštėnų bendrijos iniciatyva atidengta skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurta skulptūra. Bendraminčiai – Kauno Anykštėnų bendrijos nariai Valentinas Senvaitis, Gvidas Kazlauskas, padedami gerų žmonių, įgyvendino svajonę, padedant Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, skyriusiam lėšas paminklo sukūrimui, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, pritarusiam ir atsiliepusiam į kreipimąsi dėl Vaižganto metų paskelbimo.

Read more on 150-asis Juozo Tumo -Vaižganto gimtadienis…

Karalius Mindaugas inauguracijos laukė dvejus metus ilgiau nei Prezidentas Nausėda

Išrinktajam  Prezidentui Gitanui Nausėdai reikia pakentėti vos šiek tiek ilgiau nei pusantro mėnesio, kol jis oficialiai pradės eiti valstybės vadovo pareigas.  Prieš 768 metus  popiežiaus pašventintas  karaliumi Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas karūnos turėjo laukti beveik dvejus metus.   Net Mindaugo karūnavimo tiksli data ir vieta – tik spėlionės, o jo  karališkasis vainikas dingo istorijos verpetuose.

Read more on Karalius Mindaugas inauguracijos laukė dvejus metus ilgiau nei Prezidentas Nausėda…

Naujas reiškinys Lietuvos kultūroje

Marijos Šaknienės nuotr.

Nuošė, nušurmuliavo, garsiai nuskambėjo tradicinis Poezijos pavasaris per Lietuvą, pasaulį, nes jau seniai tapęs tarptautiniu. Ir tyliai tyliai, beveik nepastebėtas, nuplaukė, nualsavo pirmasis Lietuvoje Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti,  sukvietęs į Vilnių, Lietuvos širdį,  plunksną valdančius seses ir brolius iš įvairių įvairiausių šalių, likimo į jas nublokštus. Suvažiavimas vyko gegužės 5 – 7 dienomis, jį organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Suvažiavo į jį per 30 rašytojų, vertėjų, literatūrologų iš 15 šalių. Tai Neringa Abrutytė iš Danijos,Vijolė Arbas – JAV, LT,  Akvilina Cicėnaitė – Charles -Australijos, Zita Čepaitė – Jungtinės Karalystės, Ingrida Daukšytė – Ispanijos, Kristina Dryža –  Australijos,  Judita Grublienė – Jungtinės Karalystės, Evelina Gužauskytė –  JAV, Kristina Janušaitė–Valleri – Italija, VassilijJaškinas – Vokietija, Eglė Juodvalkė – JAV,  Jolita Herlyn – Vokietija, Rūta Mataitytė – Norvegija, Aušra Matulevičiūtė  – Prancūzija, Rasa Stefa Miliauskas  – JAV, Milda Motekaitis – JAV,  Marija Možeiko (Mažeikienė) –  Baltarusija, Jutta Noak – Vokietija, Sandra Petraškaitė – Pabst – Vokietija, Viktorija Nele Diavara – Malis, LT,  Dalia Staponkutė – Kipras, Arūnas Šatkus  – JAV, Antanas Šileika –  Kanada, Virginija Tarnauskaitė  – Baltarusija, Irena Ulkekul –  Vokietija, Rasa Cecilija Unt – Estija, Ona Vaičiulytė – Romančiuk – Baltarusija, Tomas Venclova –  JAV, LT, Laima Sruoginis (Laima Vincė) –  JAV, Jolanta Vitkutė –  Meksika, Valentina Zeitler – Tenerifė, Ispanija, Karolis Gintaras Žukauskas –  JAV, Virginija Žlabienė – Teylor –  Jungtinė Karalystė.Suvažiavimas prasidėjo gegužės 5 dieną LLTI, kur atidarymo proga dalyvius pasveikino LLTI direktorė Aušra Martišiūtė– Linartienė,  Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke,  Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė– Augustinienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen bei kiti. Susipažinta tarpusavyje ir su LLTI – istoriniais Vileišių rūmais. Dalyvių tarpe neišdildomą įspūdį paliko bene vyriausia amžiumi  suvažiavimo dalyvė 95 – erių metų Marija Mažeikienė iš Baltarusijos, Gervėčių krašto, Astravo rajono Petrikų kaimo. Ji – etninių žemių lietuvė, visą gyvenimą rašiusi savotišką dienoraštį, kuriame fiksavo savo kasdienybę, buitį, papročius. Prieš keletą metų tie jos dienoraščiai išleisti  atskira knyga„Maniutės sąsiuviniai“, kurią jinai atsivežė ir į suvažiavimą.

Read more on Naujas reiškinys Lietuvos kultūroje…

Kaip paskutiniai atsiskyrėliai pagonys tapo informacine visuomene

Lietuviai ne tik vieni paskutiniųjų Europoje apsikrikštijo, aplenkę tik  Laplandijos  šiaurinių elnių augintojus, bet ir vėliau už estus su latviais pradėjo spausdinti, leisti savus laikraščius. Tačiau nepriklausoma tarpukario Lietuva  greitai tapo viena iš labiausiai apsiskaičiusių  Europos šalių, o šiandien lietuviai yra tarp  pirmaujančių tautų, kasdien besinaudojančių sparčiuojupasauliniu informacijos tinklu.

Read more on Kaip paskutiniai atsiskyrėliai pagonys tapo informacine visuomene…

Knygų mugės atgarsiai

Marijos Šaknienės nuotr.

Nuaidėjo, nušurmuliavo jubiliejinė 20 – oji knygų mugė Vilniuje, Litexpo rūmuose, šiemet kaip niekada gausi, išsiplėtusi, net muzikos mėgėjams skyrusi atskirą erdvę – pirmuosius rūmus. Kasmete, tradicine tapusi Knygų mugė – tai neeilinis reiškinys – tikrieji knygų atlaidai, į kuriuos suplūsta žmonės iš visos Lietuvos. Čia ne tik susipažįstama su naujausiais po visą Lietuvą išsibarsčiusių leidyklų leidiniais, jų įsigyjama, bet ir susitinkama su daugelį metų nematytais bendramoksliais, buvusiais bendradarbiais ar šiaip pažįstamais, bičiuliais. Ir, žinoma, knygomis. Vyksta jų pristatymai, bendravimas su autoriais, leidėjais, apdovanojami  geriausi. Lankytojui tik reikia spėti suktis, kad  viską pamatytų , kas domina, visur apsilankytų, kur norisi. Keliuose tokiuose pasimatymuose su naujomis knygomis šį kartą ir noriu pakviesti skaitytojus.

Read more on Knygų mugės atgarsiai…