Archyvas kategorijai Įžvalgos

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis. Archyvinė nuotrauka.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią nekrikščioniškos Lietuvos valdovą Kęstutį – Jogaila, Skirgaila ar jų motina rusėnė stačiatikė Julijona, kada  Prezidentas Antanas Smetona iš tiesų surašė Kybartų aktus dėl  įgaliojimų išeivijos Vyriausybei – bėgdamas nuo Raudonosios armijos 1940 m.  birželio 15 d.  Virbalio geležinkelio stotyje, tą patį vakarą Kybartų gimnazijoje  ar  lapkričio 23 d. laikinai apsistojęs Šveicarijoje, Berno viešbutyje?

Read more on Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis…

Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas

Buvusioje Lietuvos atstovybėje Paryžiuje dabar šeimininkauja Kremliaus propagandininkai, iškraipantys Lietuvos istoriją.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus  bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, kad iš Rusijos ambasados paskleista oficiali Kremliaus nuostata „glumina ir piktina“.

Read more on Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas…

Šimtmetis, kaip ir tūkstantmetis, – prie surūdijusio vamzdžio?

Šios viduramžių lietuvio kario skulptūros 2018 m. vasario 16-ąją Vilniaus Lukiškių aikštėje tikriausiai nepamatysime.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Latviai kuria vaidybinius filmus savo valstybės šimtmečiui ir rengiasi išleisti nacionalinę enciklopediją, estai režisuoja spektaklius, Suomijos valdžia tvirtina, kad šios šalies šimtmečio minėjimą visam gyvenimui prisimins dabartinė suomių karta, o Lietuvos Vyriausybė, pamačiusi profesoriaus Liudo Mažylio atrastą 1918 m. Nepriklausomybės akto originalą, visiškai nusiramino ir, atrodo, galvoja, kad valstybės jubiliejui nieko daugiau nebereikia: paminklo patriarchui Jonui Basanavičiui sostinėje projektas įstrigo, Vyriausybė išsisukinėja nuo pareigos paremti visuomenininkų iniciatyvą statyti Vyčio paminklą Vilniaus Lukiškių aikštėje, apie kitus monumentus, biustus, atminimo lentas garsiems žmonėms, istorinių pastatų renovaciją taip pat nieko negirdėti.

Read more on Šimtmetis, kaip ir tūkstantmetis, – prie surūdijusio vamzdžio?…

1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais.

Read more on 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų…

,,Varpų“ 75-mečio repeticija

Onos Gaidamavičiūtės nuotraukoje: Vakaro akimirka. Iš kairės: Vytautas Martinkus, Kęstutis Nastopka, Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Vaclovas VAIŠVILA

Gegužės 3 d. Lietuvos rašytojų sąjungos klube vykusį „Varpų“ vakarą pradėjo aktorius Perlis Vaisieta. Jis perskaitė Algirdo Juliaus Greimo laišką Kaziui Jankauskui, rašytą 1942 m. gruodžio 20 d. Tą laišką, po 45 metų atnaujinus „Varpus“, naujiesiems jų leidėjams pavyko užtikti Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Nors tikrasis „Varpų“ jubiliejus laukia 2018-aisiais, jis suteikė teisę 75-mečio iškilmių repeticijai.

Read more on ,,Varpų“ 75-mečio repeticija…

Ar dar išsivaduosime iš Astravo atominio monstro glėbio?

Marijos Šaknienės nuotr.

Ne vienerius metus tenka keliauti į Gervėčius, kitus to krašto kaimus, bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis, paskutiniais tenykščiais etninių lietuviškų žemių lietuviais, domėtis, kuo jie gyvena ir ką išgyvena.Pastaruoju metu šias keliones lydi nieko gero nežadantis  statomos Astravo atominės šešėlis. Iš pradžių tik naujai išdygęs daugiabučių kvartalas Astrave, skirtas atomininkų šeimoms apgyvendinti, vėliau pirmas reaktoriaus aušintuvo grybas, o dabar jau ir antras. Statybos vis labiau įsibėgėja, ir, rodos, jokios vilties jas sustabdyti nebėra, tačiau ar iš tiesų?

Read more on Ar dar išsivaduosime iš Astravo atominio monstro glėbio?…

Dviguba šventė

Marijos Šaknienės nuotr.

Vasario 16-ąją Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija pakvietė į dvidešimtuosius „Šalčios aleliumus“. Tai tradicinė šios gimnazijos šventė, į kurią sukviečiamos visos Šalčininkų rajono lietuviškosios mokyklos. Ji paprastai vykdavo sausio pabaigoje, tačiau šiemet rajone siautusi gripo epidemija renginio datą pakoregavo, ir ji sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Vasario 16-ąja, ir taip šventė tapo dviguba. Renginys dėlto nė kiek nenukentėjo, o dar labiau sustiprėjo, išryškėjo, suskambo visomis spalvomis ir pradžiugino jo dalyvius.

Read more on Dviguba šventė…

Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės

Lietuvos kariuomenės 9-tojo pėstininkų pulko kulkosvaidininkai, 1920 m. nustūmę lenkų legionus beveik iki Vilniaus.

Arnoldas  ALEKSANDRAVIČIUS

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

Read more on Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės…

Savotiškai sudėlioti istorinės atminties akcentai

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Šiais metais  Lietuvos Seimas  ypatingai paminėti pasirinko keturis  socialinius, kultūrinius reiškinius, vieną istorinį įvykį  ir dvi asmenybes  (kalbininką Algirdą  Julių Greimą bei rašytoją Ievą Simonaitytę). Sausio 12 d. Seimas ketina apsispręsti, ar skelbti 2017-uosius  dar ir išeivijos  poeto Kazio Bradūno metais. 

Read more on Savotiškai sudėlioti istorinės atminties akcentai…

Vorkuta šiandien

Regina JASUKAITIENĖ

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link , buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik…Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių…

Read more on Vorkuta šiandien…