Archyvas kategorijai Įžvalgos

Memorandumo reikšmė neblėsta

Mokslinės konferencijos dalyviai.

Valentinas ALEKSA

2017 m. lapkričio 14 dieną sukako 75 metų, kai trys didžiavyriai lietuviai – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius, buvusieji  Lietuvos Respublikos ministrai ir Seimo nariai profesoriai  Jonas Pranas Aleksa   Mykolas Krupavičius įteikė lietuvių pilietinės drąsos diplomatinį dokumentą – Memorandumą   vokiečių fašistinei valdžiai.

Read more on Memorandumo reikšmė neblėsta…

Katalonija – nepriklausoma nuo Madrido, bet priklausoma… nuo Kremliaus?

Asociatyvi nuotr.

Gintaras MARKEVIČIUS

Klausausi radijo: korespondentė klausinėja žmonių, ką jie mano apie Katalonijos nepriklausomybės pasiskelbimą. Atsakymai, žinoma, įvairūs, yra ir „už“, ir „prieš“. Tačiau besiklausydamas kalbėtojų negaliu nepastebėti vieno dalyko: palaikantieji Katalonijos separatistus (o kitaip tų žmonių vadinti neišeina) nelabai susigaudo, kokios priežastys dažniausiai lemia tautos pastangas išsikovoti nepriklausomybę. Vien tai, kad katalonų siekius neretas palygina su mūsų pastangomis išsiveržti iš Sovietų Sąjungos, penkiasdešimt metų mus slėgusios okupanto padu, įrodo visišką nesusigaudymą „kas yra kas“ arba kritinio mąstymo stoką.

Read more on Katalonija – nepriklausoma nuo Madrido, bet priklausoma… nuo Kremliaus?…

Vaižganto glūdėjimas Lietuvoj

Vaižganto muziejus buvusioje Kunigiškių pradinėje mokykloje

Alfas PAKĖNAS

”Lietuvių tautos branduolys yra čia pat, kur dabar mes gyvename. Čia mus randa daug anksčiau prieš krikščionybės erą. Seniau kai kas spėdavo, mus čia iš kažin kur atvarę; dabar taip niekas nebesako. Sako antraip: lietuvių tauta nuo amžių čia glūdėjusi, ramiai, nė pati nepajusdama kaip nebetenka savo pakraščių. Niekas jos niekur nestūmė, tik pamažu apkarpė skystumas ir aiškiau parodė – tirštumas.

Read more on Vaižganto glūdėjimas Lietuvoj…

Vilniuje visuomenininkai paminėjo Vilniaus konferencijos jubiliejų

Rugsėjo 18 dieną suėjo lygiai šimtas metų vienam svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Vilniaus konferencijai. Gūdžiais 1917 metais, dar siaučiant I-ojo pasaulinio karo vėtroms, 222 lietuvių tuometinėje  miesto teatro salėje (dabar – Rusų dramos teatras) svarstė užgimstančios tautinės valstybės klausimus.  Ta proga Vilniaus mokytojų namuose Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir kiti visuomenininkai susirinko į pokalbį – diskusiją. Renginį vedęs VU docentas dr.Darius Kuolys priminė pagrindines šio istorinio įvykio išvadas – sukurti nepriklausomą demokratinę valstybę, tautinės bendrijoms suteikti tinkamas sąlygas jų kultūrai, švietimui vystytis, taip priimtą sprendimą sušaukti steigiamąjį Lietuvos seimą Vilniuje. Prieš Vilniaus konferenciją tų pačių metų birželio 9 (truko kelias dienas, birželio 9-16) dieną Petrapilyje susirinkę ten gyvenantys lietuviai dauguma jau buvo priėmę sprendimą siekti nepriklausomybės – deja, ši data niekaip nebuvo šiemet pažymėta, mus vėl, eilinį kartą aplenkė estai, smagiai paminėję tokį pat tame pačiame mieste priimtą sprendimą.

Read more on Vilniuje visuomenininkai paminėjo Vilniaus konferencijos jubiliejų…

Gal paprašyti Holivudo surežisuoti Lietuvos šimtmečio jubiliejų?

„Vienui vieni“ – iki šiol vienintelis lietuviškas vaidybinis filmas, pasakojantis tikrąją 1944–1955 metų antisovietinių Lietuvos laisvės kovotojų istoriją. Archyvinė nuotrauka

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko mažiau nei pusmetis. Tačiau jokių jubiliejaus akcentų nei komercinių televizijos kanalų naujojo sezono laidų ir filmų tinkleliuose, nei kino studijų planuose, nei Švietimo ir mokslo ministerijos naujose mokymo programose nerasta. Vyriausybė dar tik skelbia konkursus šventiniam vaizdo klipui sukurti, keičia valstybės atkūrimo šimtmečio programų pavadinimus, tai yra vaizduoja veiklą.

Read more on Gal paprašyti Holivudo surežisuoti Lietuvos šimtmečio jubiliejų?…

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis. Archyvinė nuotrauka.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią nekrikščioniškos Lietuvos valdovą Kęstutį – Jogaila, Skirgaila ar jų motina rusėnė stačiatikė Julijona, kada  Prezidentas Antanas Smetona iš tiesų surašė Kybartų aktus dėl  įgaliojimų išeivijos Vyriausybei – bėgdamas nuo Raudonosios armijos 1940 m.  birželio 15 d.  Virbalio geležinkelio stotyje, tą patį vakarą Kybartų gimnazijoje  ar  lapkričio 23 d. laikinai apsistojęs Šveicarijoje, Berno viešbutyje?

Read more on Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis…

Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas

Buvusioje Lietuvos atstovybėje Paryžiuje dabar šeimininkauja Kremliaus propagandininkai, iškraipantys Lietuvos istoriją.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus  bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, kad iš Rusijos ambasados paskleista oficiali Kremliaus nuostata „glumina ir piktina“.

Read more on Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas…

Šimtmetis, kaip ir tūkstantmetis, – prie surūdijusio vamzdžio?

Šios viduramžių lietuvio kario skulptūros 2018 m. vasario 16-ąją Vilniaus Lukiškių aikštėje tikriausiai nepamatysime.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Latviai kuria vaidybinius filmus savo valstybės šimtmečiui ir rengiasi išleisti nacionalinę enciklopediją, estai režisuoja spektaklius, Suomijos valdžia tvirtina, kad šios šalies šimtmečio minėjimą visam gyvenimui prisimins dabartinė suomių karta, o Lietuvos Vyriausybė, pamačiusi profesoriaus Liudo Mažylio atrastą 1918 m. Nepriklausomybės akto originalą, visiškai nusiramino ir, atrodo, galvoja, kad valstybės jubiliejui nieko daugiau nebereikia: paminklo patriarchui Jonui Basanavičiui sostinėje projektas įstrigo, Vyriausybė išsisukinėja nuo pareigos paremti visuomenininkų iniciatyvą statyti Vyčio paminklą Vilniaus Lukiškių aikštėje, apie kitus monumentus, biustus, atminimo lentas garsiems žmonėms, istorinių pastatų renovaciją taip pat nieko negirdėti.

Read more on Šimtmetis, kaip ir tūkstantmetis, – prie surūdijusio vamzdžio?…

1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais.

Read more on 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų…

,,Varpų“ 75-mečio repeticija

Onos Gaidamavičiūtės nuotraukoje: Vakaro akimirka. Iš kairės: Vytautas Martinkus, Kęstutis Nastopka, Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Vaclovas VAIŠVILA

Gegužės 3 d. Lietuvos rašytojų sąjungos klube vykusį „Varpų“ vakarą pradėjo aktorius Perlis Vaisieta. Jis perskaitė Algirdo Juliaus Greimo laišką Kaziui Jankauskui, rašytą 1942 m. gruodžio 20 d. Tą laišką, po 45 metų atnaujinus „Varpus“, naujiesiems jų leidėjams pavyko užtikti Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Nors tikrasis „Varpų“ jubiliejus laukia 2018-aisiais, jis suteikė teisę 75-mečio iškilmių repeticijai.

Read more on ,,Varpų“ 75-mečio repeticija…