Tarpukario valstybė stiprybės sėmėsi iš Vasario 16-osios akto, pokario kovojanti Lietuva– iš 1949 m. partizanų vadų deklaracijos, o mes– iš Sausio 13-osios. Tačiau 1991 m. sovietinės agresijos byla vis nebaigiama, vėl įstrigo, o tarpukariu 1919 m. Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslo ir 1934 m. klaipėdiečių Hitlerio pasekėjų bylas Lietuva ryžtingai, greitai išsprendė. Kuri Lietuva geriau gynė savo interesus – Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios?
Iškilmių dalyviai su premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatais. Justino Adomaičio nuotr,
Justinas ADOMAITIS
Užvakar istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune įteikta dvidešimt pirmoji Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinė premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtas apdovanojimas vertinimo komisijos sprendimu šiemet atiteko dviem nominantams. Už nuopelnus žodžio laisvei priespaudos sąlygomis ir drąsą stoti sąžinės laisvės pusėje ja apdovanotas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, sovietmečiu leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjas, ir Marijona Šaknienė, ilgametė laikraščio Baltarusijos pakraštyje (Gudijoje) gyvenantiems tautiečiams „Lietuvių godos“ leidėja ir redaktorė. Jai apdovanojimas skirtas už pasišventimą ir ilgametį tarnavimą Gudijos krašto lietuvių bendruomenei, už laikraščio, telkiančio ir palaikančio šią bendruomenę, leidimą. Laureatams diplomus įteikė, vardines tautines juostas užrišo LŽD vadovai Gražina Viktorija Petrošienė ir Aurelijus Noruševičius.
Gru 24
S.Javaitytės nuotr.
Lietuvos spaudos, radijo, televizijos, interneto portalų darbuotojų bendruomenė daug metų didžiavosi, kad žurnalistas – viena iš garbingiausių, reikalingiausių profesijų, padedanti visuomenei sužinoti tiesą apie svarbiausius, aktualiausius socialinius, politinius, ekonominius, kultūrinius reiškinius. Bet ir labai pavojinga veikla – tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ kasmet praneša apie visame pasaulyje dešimtis nužudytų, įkalintų žurnalistų. Lietuvos žurnalistai ir leidėjai 2005 m. patvirtino savo etikos kodeksą, 2016 m. jį pataisė, kad dokumentas atitiktų gyvenimo pokyčius.
Read more on Chroniška žvaigždžių liga graužia žurnalistų profesionalumą…
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Kai katalikų vyskupai 1253 m. uždėjo naujakrikštui Mindaugui Rygos meistrų nukaldintą karališką karūną, visoje Lietuvoje gyveno mažiau žmonių, negu dabartiniame Vilniuje. 1398 m. iki Juodosios jūros praplėtęs Lietuvos valstybę, kurios teritorija buvo dešimt kartų didesnė už dabartinės mūsų šalies plotą, didysis kunigaikštis Vytautas turėjo šiek tiek daugiau nei 2 mln. pavaldinių, tik trečdalis buvo lietuviai, kiti – rusėnai, gudai. Gal varome Dievą į medį, kai šaukiame, kad nyksta šiandienė Lietuva, kurioje kompaktiškai, vienoje vietoje gyvena daugiausia istorijoje, apie 3 mln., lietuvių?
Read more on Karalius Mindaugas pavydėtų Prezidentei Daliai Grybauskaitei…
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Lygiai prieš šimtą metų, 1918 m. balandžio 25 d., Lietuvos Taryba, 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje įpareigota, patvirtino atkurtos, visus ankstesnius valstybinius ryšius su kitomis tautomis nutraukusios Lietuvos vėliavą – geltoną, žalią ir raudoną. Ji atlaikė istorijos audras ir gaisrus, tačiau „valstiečių“ Seimas be tautos referendumo nutarė, kad nuo šių jubiliejinių metų balandžio 30-osios trispalvė pagrindinio valstybės simbolio funkcijomis turės dalytis su raudona istorine herbine vėliava, apie kurią net neužsimena pagrindinis šalies įstatymas.
Kovo 6 dieną įvyko praktinė konferencija leidėjams ir žurnalistams ,,Visuomenės informavimo savitvarkos misija – etiška žiniasklaida, profesionali žurnalistika“, kurioje Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai apžvelgė Komisijos veiklą, analizavo skundų nagrinėjimo praktiką ir dažniausiai nustatomų etikos pažeidimų problematiką: visuomenės informavimo etikos reikalavimus nuomonių raiškai ir atsakymo teisei, reikalavimus žurnalistų veiklai ir raiškai socialiniuose tinkluose, interesų konfliktus, kylančius iš žurnalisto profesinės veiklos ir politiko karjeros derinimo, Komisijos sprendimų vertinimo teismuose praktiką ir kitas svarbias temas, kurios sukelia diskusijų viešojoje erdvėje.
Lap 16
Mokslinės konferencijos dalyviai.
Valentinas ALEKSA
2017 m. lapkričio 14 dieną sukako 75 metų, kai trys didžiavyriai lietuviai – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius, buvusieji Lietuvos Respublikos ministrai ir Seimo nariai profesoriai Jonas Pranas Aleksa Mykolas Krupavičius įteikė lietuvių pilietinės drąsos diplomatinį dokumentą – Memorandumą vokiečių fašistinei valdžiai.
Asociatyvi nuotr.
Gintaras MARKEVIČIUS
Klausausi radijo: korespondentė klausinėja žmonių, ką jie mano apie Katalonijos nepriklausomybės pasiskelbimą. Atsakymai, žinoma, įvairūs, yra ir „už“, ir „prieš“. Tačiau besiklausydamas kalbėtojų negaliu nepastebėti vieno dalyko: palaikantieji Katalonijos separatistus (o kitaip tų žmonių vadinti neišeina) nelabai susigaudo, kokios priežastys dažniausiai lemia tautos pastangas išsikovoti nepriklausomybę. Vien tai, kad katalonų siekius neretas palygina su mūsų pastangomis išsiveržti iš Sovietų Sąjungos, penkiasdešimt metų mus slėgusios okupanto padu, įrodo visišką nesusigaudymą „kas yra kas“ arba kritinio mąstymo stoką.
Read more on Katalonija – nepriklausoma nuo Madrido, bet priklausoma… nuo Kremliaus?…
Vaižganto muziejus buvusioje Kunigiškių pradinėje mokykloje
Alfas PAKĖNAS
”Lietuvių tautos branduolys yra čia pat, kur dabar mes gyvename. Čia mus randa daug anksčiau prieš krikščionybės erą. Seniau kai kas spėdavo, mus čia iš kažin kur atvarę; dabar taip niekas nebesako. Sako antraip: lietuvių tauta nuo amžių čia glūdėjusi, ramiai, nė pati nepajusdama kaip nebetenka savo pakraščių. Niekas jos niekur nestūmė, tik pamažu apkarpė skystumas ir aiškiau parodė – tirštumas.
Šiuo metu naršote archyvuose, Įžvalgos kategorijoje.
