S. G. Markauskaitė su renginio svečiais./Z. Baltrušio nuotr.

                       Kiekvienas susitikimas su kuriančiu žmogumi yra šventė sielai, nes nieko nėra brangesnio už dalinimosi dovaną. Į tokią nepaprastai turiningą šventę Maironio lietuvių literatūros muziejuje  vasario 29-ąją sukvietė Lietuvos žurnalistų draugijos, Tėvynės pažinimo draugijos ir Lietuvos  nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, poetė, žurnalistė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Sukvietė gausų būrį savo kūrybos gerbėjų ne tik iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, bet ir iš kitų miestų, kuriuose su savo knygų pristatymais S. Markauskaitė lankėsi ir kaip žurnalistė, ir kaip rašytoja.

Read more on Sukvietė pasiklausyti mylinčios širdies…

Išrinktajam  Prezidentui Gitanui Nausėdai reikia pakentėti vos šiek tiek ilgiau nei pusantro mėnesio, kol jis oficialiai pradės eiti valstybės vadovo pareigas.  Prieš 768 metus  popiežiaus pašventintas  karaliumi Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas karūnos turėjo laukti beveik dvejus metus.   Net Mindaugo karūnavimo tiksli data ir vieta – tik spėlionės, o jo  karališkasis vainikas dingo istorijos verpetuose.

Read more on Karalius Mindaugas inauguracijos laukė dvejus metus ilgiau nei Prezidentas Nausėda…

Marijos Šaknienės nuotr.

Nuošė, nušurmuliavo, garsiai nuskambėjo tradicinis Poezijos pavasaris per Lietuvą, pasaulį, nes jau seniai tapęs tarptautiniu. Ir tyliai tyliai, beveik nepastebėtas, nuplaukė, nualsavo pirmasis Lietuvoje Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti,  sukvietęs į Vilnių, Lietuvos širdį,  plunksną valdančius seses ir brolius iš įvairių įvairiausių šalių, likimo į jas nublokštus. Suvažiavimas vyko gegužės 5 – 7 dienomis, jį organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Suvažiavo į jį per 30 rašytojų, vertėjų, literatūrologų iš 15 šalių. Tai Neringa Abrutytė iš Danijos,Vijolė Arbas – JAV, LT,  Akvilina Cicėnaitė – Charles -Australijos, Zita Čepaitė – Jungtinės Karalystės, Ingrida Daukšytė – Ispanijos, Kristina Dryža –  Australijos,  Judita Grublienė – Jungtinės Karalystės, Evelina Gužauskytė –  JAV, Kristina Janušaitė–Valleri – Italija, VassilijJaškinas – Vokietija, Eglė Juodvalkė – JAV,  Jolita Herlyn – Vokietija, Rūta Mataitytė – Norvegija, Aušra Matulevičiūtė  – Prancūzija, Rasa Stefa Miliauskas  – JAV, Milda Motekaitis – JAV,  Marija Možeiko (Mažeikienė) –  Baltarusija, Jutta Noak – Vokietija, Sandra Petraškaitė – Pabst – Vokietija, Viktorija Nele Diavara – Malis, LT,  Dalia Staponkutė – Kipras, Arūnas Šatkus  – JAV, Antanas Šileika –  Kanada, Virginija Tarnauskaitė  – Baltarusija, Irena Ulkekul –  Vokietija, Rasa Cecilija Unt – Estija, Ona Vaičiulytė – Romančiuk – Baltarusija, Tomas Venclova –  JAV, LT, Laima Sruoginis (Laima Vincė) –  JAV, Jolanta Vitkutė –  Meksika, Valentina Zeitler – Tenerifė, Ispanija, Karolis Gintaras Žukauskas –  JAV, Virginija Žlabienė – Teylor –  Jungtinė Karalystė.Suvažiavimas prasidėjo gegužės 5 dieną LLTI, kur atidarymo proga dalyvius pasveikino LLTI direktorė Aušra Martišiūtė– Linartienė,  Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke,  Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė– Augustinienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen bei kiti. Susipažinta tarpusavyje ir su LLTI – istoriniais Vileišių rūmais. Dalyvių tarpe neišdildomą įspūdį paliko bene vyriausia amžiumi  suvažiavimo dalyvė 95 – erių metų Marija Mažeikienė iš Baltarusijos, Gervėčių krašto, Astravo rajono Petrikų kaimo. Ji – etninių žemių lietuvė, visą gyvenimą rašiusi savotišką dienoraštį, kuriame fiksavo savo kasdienybę, buitį, papročius. Prieš keletą metų tie jos dienoraščiai išleisti  atskira knyga„Maniutės sąsiuviniai“, kurią jinai atsivežė ir į suvažiavimą.

Read more on Naujas reiškinys Lietuvos kultūroje…

Lietuviai ne tik vieni paskutiniųjų Europoje apsikrikštijo, aplenkę tik  Laplandijos  šiaurinių elnių augintojus, bet ir vėliau už estus su latviais pradėjo spausdinti, leisti savus laikraščius. Tačiau nepriklausoma tarpukario Lietuva  greitai tapo viena iš labiausiai apsiskaičiusių  Europos šalių, o šiandien lietuviai yra tarp  pirmaujančių tautų, kasdien besinaudojančių sparčiuojupasauliniu informacijos tinklu.

Read more on Kaip paskutiniai atsiskyrėliai pagonys tapo informacine visuomene…

Marijos Šaknienės nuotr.

Nuaidėjo, nušurmuliavo jubiliejinė 20 – oji knygų mugė Vilniuje, Litexpo rūmuose, šiemet kaip niekada gausi, išsiplėtusi, net muzikos mėgėjams skyrusi atskirą erdvę – pirmuosius rūmus. Kasmete, tradicine tapusi Knygų mugė – tai neeilinis reiškinys – tikrieji knygų atlaidai, į kuriuos suplūsta žmonės iš visos Lietuvos. Čia ne tik susipažįstama su naujausiais po visą Lietuvą išsibarsčiusių leidyklų leidiniais, jų įsigyjama, bet ir susitinkama su daugelį metų nematytais bendramoksliais, buvusiais bendradarbiais ar šiaip pažįstamais, bičiuliais. Ir, žinoma, knygomis. Vyksta jų pristatymai, bendravimas su autoriais, leidėjais, apdovanojami  geriausi. Lankytojui tik reikia spėti suktis, kad  viską pamatytų , kas domina, visur apsilankytų, kur norisi. Keliuose tokiuose pasimatymuose su naujomis knygomis šį kartą ir noriu pakviesti skaitytojus.

Read more on Knygų mugės atgarsiai…

Tarpukario valstybė stiprybės sėmėsi  iš Vasario 16-osios akto, pokario kovojanti  Lietuva–  iš 1949 m. partizanų vadų deklaracijos, o mes– iš Sausio 13-osios.  Tačiau 1991 m. sovietinės  agresijos byla vis nebaigiama, vėl įstrigo, o tarpukariu 1919 m. Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslo   ir 1934 m.  klaipėdiečių Hitlerio pasekėjų bylas Lietuva  ryžtingai,  greitai išsprendė. Kuri Lietuva geriau gynė savo interesus – Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios?

Read more on Pro ausis praleistos Vasario 16-osios pamokos…

Iškilmių dalyviai su premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatais. Justino Adomaičio nuotr,

Justinas ADOMAITIS

Užvakar istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune įteikta dvidešimt pirmoji Stasio Lozoraičio vardo žurnalistinė premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtas apdovanojimas vertinimo komisijos sprendimu šiemet atiteko dviem nominantams. Už nuopelnus žodžio laisvei priespaudos sąlygomis ir drąsą stoti sąžinės laisvės pusėje ja apdovanotas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, sovietmečiu leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjas, ir Marijona Šaknienė, ilgametė laikraščio Baltarusijos pakraštyje (Gudijoje) gyvenantiems tautiečiams „Lietuvių godos“ leidėja ir redaktorė. Jai apdovanojimas skirtas už pasišventimą ir ilgametį tarnavimą Gudijos krašto lietuvių bendruomenei, už laikraščio, telkiančio ir palaikančio šią bendruomenę, leidimą. Laureatams diplomus įteikė, vardines tautines juostas užrišo LŽD vadovai Gražina Viktorija Petrošienė ir Aurelijus Noruševičius.

Read more on Kelyje visuomet šviečia viltis…