Archyvas kategorijai Įžvalgos

1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais.

Read more on 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų…

,,Varpų“ 75-mečio repeticija

Onos Gaidamavičiūtės nuotraukoje: Vakaro akimirka. Iš kairės: Vytautas Martinkus, Kęstutis Nastopka, Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Vaclovas VAIŠVILA

Gegužės 3 d. Lietuvos rašytojų sąjungos klube vykusį „Varpų“ vakarą pradėjo aktorius Perlis Vaisieta. Jis perskaitė Algirdo Juliaus Greimo laišką Kaziui Jankauskui, rašytą 1942 m. gruodžio 20 d. Tą laišką, po 45 metų atnaujinus „Varpus“, naujiesiems jų leidėjams pavyko užtikti Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Nors tikrasis „Varpų“ jubiliejus laukia 2018-aisiais, jis suteikė teisę 75-mečio iškilmių repeticijai.

Read more on ,,Varpų“ 75-mečio repeticija…

Ar dar išsivaduosime iš Astravo atominio monstro glėbio?

Marijos Šaknienės nuotr.

Ne vienerius metus tenka keliauti į Gervėčius, kitus to krašto kaimus, bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis, paskutiniais tenykščiais etninių lietuviškų žemių lietuviais, domėtis, kuo jie gyvena ir ką išgyvena.Pastaruoju metu šias keliones lydi nieko gero nežadantis  statomos Astravo atominės šešėlis. Iš pradžių tik naujai išdygęs daugiabučių kvartalas Astrave, skirtas atomininkų šeimoms apgyvendinti, vėliau pirmas reaktoriaus aušintuvo grybas, o dabar jau ir antras. Statybos vis labiau įsibėgėja, ir, rodos, jokios vilties jas sustabdyti nebėra, tačiau ar iš tiesų?

Read more on Ar dar išsivaduosime iš Astravo atominio monstro glėbio?…

Dviguba šventė

Marijos Šaknienės nuotr.

Vasario 16-ąją Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija pakvietė į dvidešimtuosius „Šalčios aleliumus“. Tai tradicinė šios gimnazijos šventė, į kurią sukviečiamos visos Šalčininkų rajono lietuviškosios mokyklos. Ji paprastai vykdavo sausio pabaigoje, tačiau šiemet rajone siautusi gripo epidemija renginio datą pakoregavo, ir ji sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Vasario 16-ąja, ir taip šventė tapo dviguba. Renginys dėlto nė kiek nenukentėjo, o dar labiau sustiprėjo, išryškėjo, suskambo visomis spalvomis ir pradžiugino jo dalyvius.

Read more on Dviguba šventė…

Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės

Lietuvos kariuomenės 9-tojo pėstininkų pulko kulkosvaidininkai, 1920 m. nustūmę lenkų legionus beveik iki Vilniaus.

Arnoldas  ALEKSANDRAVIČIUS

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

Read more on Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės…

Savotiškai sudėlioti istorinės atminties akcentai

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Šiais metais  Lietuvos Seimas  ypatingai paminėti pasirinko keturis  socialinius, kultūrinius reiškinius, vieną istorinį įvykį  ir dvi asmenybes  (kalbininką Algirdą  Julių Greimą bei rašytoją Ievą Simonaitytę). Sausio 12 d. Seimas ketina apsispręsti, ar skelbti 2017-uosius  dar ir išeivijos  poeto Kazio Bradūno metais. 

Read more on Savotiškai sudėlioti istorinės atminties akcentai…

Vorkuta šiandien

Regina JASUKAITIENĖ

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link , buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik…Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių…

Read more on Vorkuta šiandien…

Imperijų likimai ir Mažoji Lietuva

tiltas

Doc. dr. Martynas PURVINAS

Besidomintys pasaulio istorija pastebi, kad per žinomesnius šimtmečius įvairiuose žemynuose kaleidoskopiškai keitėsi skirtingiausi valstybiniai dariniai: karalystės ir kunigaikštystės, chanatai ir kalifatai, mažytės respublikos ir didžiulės imperijos. Deja (ar laimei), visi tie dariniai nebuvo amžini – vieni gyvuodavo šimtmečius, kiti vos mėnesius ar savaites. Sudėtingų sistemų valdymo specialistai žino, kad didesnis kokio objekto sudėtingumas dažniausiai lemia mažesnį jo pastovumą, itin painiuose dariniuose beveik neįmanoma išvengti sutrikimų ir pačios sistemos griūties.

Read more on Imperijų likimai ir Mažoji Lietuva…

The Macalla Suite – praeities skausmo aidas

airija

Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko , todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai…Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo.Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti ,  žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę…

Read more on The Macalla Suite – praeities skausmo aidas…

Kryžius ir Dovydo žvaigždė viename žuvusiųjų slėnyje?

Apskritojo stalo diskusijos „Lietuvos piliečių žydų tragedija  prieš 75  metus: įvykiai, faktai, interpretacijos“ dalyviai Eimantas Peičius, Sonata Eringytė, Gercas Žakas,. Raimundas Kaminskas ir Arnoldas Aleksandravičius.

Apskritojo stalo diskusijos „Lietuvos piliečių žydų tragedija prieš 75 metus: įvykiai, faktai, interpretacijos“ dalyviai Eimantas Peičius, Sonata Eringytė, Gercas Žakas,. Raimundas Kaminskas ir Arnoldas Aleksandravičius.

Vasarai baigiantis po „gyvųjų maršo“  Molėtuose į  holokausto aukų   kapavietę  akcijos rengėjai (rajono valdžia, iš sostinės atvykę rašytojai ir politologai)  liko nepatenkinti, kad eisenos dalyviai buvo daugiausia vilniečiai ir užsieniečiai, o molėtiškiai tik stovėjo ant šaligatvių arba žiūrėjo pro langus. Negi  iš tikrųjų lietuvių sielos tokios surambėjusios, jiems visiškai nerūpi, kad  prieš 7275 metus buvo išžudyta absoliuti dauguma nuo viduramžių Lietuvoje gyvenusių žydų? O gal patys  holokausto atminimo akcijų rengėjai neteisingai bendrauja  su  Lietuvos auditorija, kuriai  taip pat skaudu dėl vis formaliau beprisimenamos lietuvių Sibiro Golgotos ir visiškai nutylimo arba niekinamo 1941 m. Birželio sukilimo prieš sovietus?  Kol kas  baisią holokausto temą labiausiai išnaudoja  dorovines ribas laužančių  romanų rašytojai, „išgyvenimo“  projektų prodiuserės ir pramoginių TV  realybės laidų vedėjos, tolerancijos organizacijų aktyvistai (tai yra ne specialistai), nors, atrodytų, Lietuvos piliečių  holokaustą dažniausiai, garsiausiai  turi  analizuoti  istorikai, muziejininkai, humanitarinių mokslų daktarai, moralės filosofijos profesoriai.

Read more on Kryžius ir Dovydo žvaigždė viename žuvusiųjų slėnyje?…