Kasdienybės atspindžiai:

Sveikinimas

Mieli Kolegos,
šviesiausių švenčių proga visiems Jums  linkime giedros širdyse,
džiugaus įkvėpimo kūryboje ir sėkmės kasdieniniame gyvenime.

LŽD Centro valdyba

Dėl PVM lengvatos spaudai

Tik laisva ir nepriklausoma spauda gali būti vienu iš demokratinės valstybės garantų. Spaudos pavertimas ,,tiesiog verslu“ atsigręžia netikėtomis pasekmėmis: vis mažiau spaudos leidinių yra pajėgūs išsilaikyti iš prenumeratos ir reklamos pajamų, leidiniai bankrutuoja arba yra priversti ieškoti turtingų ,,globėjų“. Nors krizė yra visose Europos valstybėse, nė vienoje iš jų nebuvo taip drastiškai didinami mokesčiai spaudai, [...]

Diskusija ypač skaudžia tema

Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pakviesti gruodžio 7 dieną į Seimo rūmus susirinko žurnalistai, psichologai, televizijos transliuotojų, žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai dalyvauti apskrito stalo diskusijoje „Informacijos apie savižudybę pateikimas televizijoje”.
LRTK pirmininkas Paulius Subačius, pasidžiaugęs, kad į diskusiją susirinko daug šiai temai neabejingų žmonių, apgailestavo atėjus nedaug prodiuserių, kurių ypač laukta. Jis [...]

Laiko žingsniai

Tokiu pavadinimu Rašytojų klube įvyko radviliškėnų sambūris – popietė, kur buvo pristatytos dvi kraštiečių knygos: “Versmės” leidyklos redaktoriaus dr. J. Linkevičiaus kūrybos bibliografinė rodyklė “Laiko žingsniai” ir Žurnalistų draugijos nario Aleksandro Šidlausko gausiai iliustruota apybraiža “Balys Buračas Lietuvos kaimo keliais”. Pastarąją išsamiai recenzavo Liaudies kūrybos centro etninės kultūros skyriaus [...]




Dulkes nupūtus...:

Darbas šiapus ir anapus valstybės sienos

Noriu prisistatyti: esu Marija Šaknienė, „Lietuvių godų“ redaktorė. O kas yra „Lietuvių godos“? – ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas. Pabandysiu į jį atsakyti. „Lietuvių godos“ – tai mėnraštis, skirtas Gudijos lietuviams.Laikraštis pradėtas leisti 1993 metais. Jo įkūrimo idėją pasiūlė JAV lietuvis, savo kilme punskietis, deja, jau išėjęs amžinatvėn, Bronius Krokys. Ją įgyvendinti ėmėsi [...]

„Laisvasis Kaunas“ kaip Laisvės atodūsis

Šiemet dvidešimtąjį kartą paminėjome lemtingus ir tragiškus Lietuvos valstybei 1991–ųjų sausio įvykius. Šia proga norisi trumpai apžvelgti Kauno žurnalistų solidarumo ir pasipriešinimo okupacinėms jėgoms akciją, reikšmingiausiai atsiskleidusią leidžiant nepriklausomos minties laikraštį „Laisvasis Kaunas“.
Praliejus kraują ir Vilniuje jėga užėmus Spaudos rūmus ir Televizijos bokštą, Lietuvos laikraščių leidybos bei televizijos ir radijo laidų centru tapo Kaunas. [...]

Žvilgsnis į Lietuvos pokarį

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį į „Pasakos“ kino teatro didžiąją salę rinkosi žmonės neabejingi Lietuvos pokario istorijai. Čia buvo pristatomas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“ (The invisible front), skirtas Lietuvos partizanų kovai prieš okupantus. Sausakimšoje salėje (net su pristatytom papildomom kėdėm) filmo pradžios kantriai laukė ne tik jo kūrėjai – garsusis švedas Jonas Ohmanas, jau sukūręs anksčiau šia [...]

Antanas Seikalis. Kam reikalingas „Virtualus muziejus“

Apie lietuvius gulaguose šį kartą nekalbėsiu. Tikiuosi, bus apie tai kalbama Virtualiame muziejuje. Be to, artėja laikas, kai minėsime mūsų tautos ir valstybės tragedijos 70-metį. Visa Gulago istorija persipynusi su mūsų tautiečių likimais. Pabandysiu trumpai pakalbėti tik apie kai kuriuos istorinius įvykius. Visai gulagų istorijai papasakoti reikėtų gal šimto metų…
Rusų poetas Anatolijus Braginas apie Gulagų [...]







Požiūris:

Sausio 13-osios neigimo industrija

„Legendų  griovėjai”, neskiriantys šautuvo nuo kulkosvaidžio,  atkuria primityvius mitus  apie  didvyrišką lietuvių tautos naujųjų laikų  istoriją.

Kai prieš 21 metus  sovietų generalinis prokuroras Nikolajus Trubinas paskelbė, kad 1991 m. sausį „lietuvių nacionalistai”, norėdami įkaitinti antirusišką isteriją Lietuvoje, prie Vilniaus TV bokšto šaudė į savus, o   sovietų kareiviai automatus buvo užtaisę tuščiais šoviniais ir  tik [...]

Asmenuočių poteriai

Kiekvienas save gerbiantis laikraštis turi įsivedęs skiltis, kuriose pateikia redakcijos požiūrį į reiškinius ar įvykius. Šios skiltys seniau vieningai buvo vadinamos vedamaisiais, dabar – kaip kuriai „žiniasklaidos priemonei“ (anksčiau – „organui“) parankiau, tačiau iš esmės tai brydės per laiką ir jo ženklus, atspindinčios redakcijas valdančiųjų interesus. Kaip žurnalistams pavyksta klampoti per vadinamųjų vedamųjų pelkes, [...]

Lietuvos žurnalistų draugijai – 20

Rudeniškai šiltą 2011-ųjų gruodžio 10-ąją, šeštadienį, Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, įvyko Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas ir konferencija „LŽD – 20 metų“. Renginys, bent mane asmeniškai, jaudino dėl kelių priežasčių. Kaip greitai prabėgo tie du dešimtmečiai! Kodėl tada, 1991-ųjų gruodžio 21-ąją, į tarpukariu Lietuvoje veikusios 1922 m. Juozo Tumo-Vaižganto ir kitų rašto žmonių iniciatyva [...]

Tradicija ir laisvė

Būti senamadišku nūnai nemadinga. Nėra ir naudinga, nors už vadinamojo senamadiškumo, vis iš naujo ir iš naujo niekinamai apiprunkščiamo, etikečių slypėtų net ir sunkiausiu pinigų kapšu neįvertinamų tradicijų išmintis, kuri viename šimtmetyje tautai grąžino kalbą ir gyvybę, o kitame – iš žemėlapių ištrintą valstybę.
Esu senamadiškas. Esu iš okupacijos dešimtmečių, kurių šiandien vien vardas nukrato lyg [...]


Laureatu galerija...:

Žurnalistas taria laisvą žodį

Istorinėje Prezidentūroje Kaune 2012 m. sausio 8 d. „Naujų tėviškės žinių“ (Kauno rajonas) laikraščio apžvalgininkui, Lietuvos žurnalistų draugijos nariui Zenonui Mikalauskui įteikta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pagerbti keturioliktojo premijos laureato susirinko ne tik LŽD nariai, bet ir Vilkijos – Z. Mikalausko gimtinės – atstovai. Iškilmėse dalyvavo Vilties Prezidento S. Lozoraičio giminaitė profesorė [...]

Zenonas Mikalauskas – keturioliktasis Stasio Lozoraičio premijos laureatas

Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, kurią įsteigusi Lietuvos žurnalistų draugija, keturioliktuoju laureatu tapo Zenonas Mikalauskas, dienraščio „Naujos tėviškės žinios“ (Kauno rajonas) apžvalgininkas, Lietuvos žurnalistų draugijos narys.

Zenonas Mikalauskas – pavydėtino darbštumo žurnalistas, „Naujose tėviškės žiniose“ skelbiantis analitines užsienio politikos apžvalgas, vidaus politikos komentarus, istorines publicistines įžvalgas, kuriose lyginamos sovietinės praeities ir dabarties [...]

Penktasis LŽD St. Lozoraičio premijos laureatas Viktoras Alekna

Filologas, literatūros ir spaudos tyrinėtojas, publicistas, rašytojas gimė 1915 Raseinių valsčiaus Pašlynio vienkiemyje. 1933 baigęs Raseinių gimnaziją, jis 1933-1937 Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą bei lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmoji publikacija spaudoje – dar moksleivio žinutė 1930 metais skautų laikraštyje „Budėk“, vėliau rašiniai „Karyje“, „Ūkininko patarėjuje“, „Ryte“, „Pavasaryje“, „Židinyje“, „Lietuvos mokykloje“, 1935-36  V. [...]

Pirmoji mūsų premijos laureatė – Nijolė Baužytė

Kai šviesaus atminimo LŽD pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva 1998 m. buvo įsteigta LŽD Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“, pirmoji laureatė buvo išrinkta be didesnių ginčų. Ja tapo Nijolė Baužytė už videofilmų ciklą „Mūsų miesteliai“, per Lietuvos televiziją demonstruojamą nuo 1991 metų.
Žurnalistė gimė 1938 09 06 Pušalote, Panevėžio apskrityje. Tikėtina, kad būtent noras [...]







Skelbimai:

Biografijų konkursas pratęsiamas

„Mano ir mano artimųjų likimas istoriniuose vingiuose“. Tokiu pavadinimu užpernai Vilniaus universitetas, Istorijos institutas, Klaipėdos universitetas ir „Versmės“ leidykla surengė biografijų konkursą, kuriame pakvietė dalyvauti visus Lietuvos gyventojus. Biografijose turėjo atsispindėti žmogaus kilmė, vaikystė, mokymosi metai, svarbiausi gyvenimo įvykiai, šeima, artimieji, draugai, darbinė veikla, nūdienos situacija, aplinka, vieta… Ir visų permainų, istorinių įvykių asmeninis vertinimas.  [...]

Stasio Lozoraičio premijos laureatės Vandos Ibianskos knyga

Skaityti Vandos Ibianskos knygą „Gyvenimas kaip senas vynas“, kurią 2012–ųjų pradžioje išleido „Artumos“ leidykla, galima autorės dažnai siūlomame tyliame susikaupime arba negarsiai skambant Makso Brucho koncertui smuikui (koncertui, kurį autorė pabrėžtinai siūlo skaitytojui).
Nešaiži tai knyga, sudėliota iš rašinių, skelbtų „Artumos“ žurnale, kurio vyriausiąja redaktore V. Ibianska buvo dvylika metų. Už šiuos publicistinius straipsnius Lietuvos žurnalistų [...]