1918 metų lapkričio 16 dieną LR finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Tuo ir pradėta oficiali Lietuvos pašto istorija. Pirmieji pašto ženklai, vadinamieji „baltukai“, buvo atspausdinti 1918 metų naktį iš gruodžio 25 – osios į 26-ąją ir pasirodę apyvartoje paskelbė pasauliui apie naujos valstybės egzistavimą. 1922 m sausio 1 d. Lietuvos paštas buvo priimtas į Pasaulinę pašto sąjungą ir sėkmingai tęsė savo veiklą. Kaune, 1931 metais iškilo dailus modernistinis Felikso Vizbaro suprojektuotas pašto pastatas, savo architektūriniu sprendimu papuošęs Laikinosios sostinės Naujamiestį. Deja, antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti visi Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Visa Šalies ryšių veikla buvo priklausoma nuo Maskvos. Ir tik 1990 – ųjų rudenį ant voko ar siuntos pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje jau klijavome Lietuvišką pašto ženklą iš serijos „Angelas“.
Archyvas kategorijai Aktualijos
Lietuvos paštui – 100
Lap 19
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Paryžiuje kartu su pasaulio valstybių lyderiais prisijungė prie tarptautinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ iniciatyvos, raginančios pasaulinėje komunikacijos ir informacijos erdvėje užtikrinti žodžio laisvę, nuomonių įvairovę, informacijos vientisumą.
Read more on Lietuva prisijungia prie tarptautinės žodžio ir išraiškos laisvės iniciatyvos…
Žurnalistų ir viešosios informacijų rengėjų organizacijos spalio 25 dieną Seimo nariams išplatino kreipimąsi dėl LRT:
Gerbiami Seimo nariai,
Šiandien, Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatytas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projekto Nr. XIIIP-2656 svarstymas (priėmimas). Viešojoje erdvėje nuskambėję teiginiai, kad nei Seimas, nei Komitetai negali svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados, jos formuluočių ar atskirų punktų, tvirtinimai, kad balsuoti galima tik už visą pataisų paketą yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime (2004 m. Byla Nr. 43/03-46/03) akcentavo, kad Seimas gali nuspręsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, kad jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai suformuluotus uždavinius ar jų neatliko, arba juos atliko iš dalies ir t.t., PABRĖŽTINA, KAD SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS IŠVADA SEIMO NESAISTO.
Read more on Žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų kreipimasis į Seimo narius dėl LRT…
Spalio 9 dieną Kaune Lietuvos sporto muziejuje vyko Lietuvos Trispalvės iškėlimo (1988 spalio 9 d.) virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto 30-mečio paminėjimas, kuri organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba. Minėjimo dalyviai dalinosi savo prisiminimais apie Lietuvos laisvės kovotojus, Trispalvės svarbą ir Lietuvos Sąjūdžio veiklą prieš 30 metų.
Šeštadienį į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus. Šiais Lietuvai ypatingai svarbiais šalies valstybingumo šimtmečio ir popiežiaus Jono Pauliaus antrojo atvykimo į Lietuvą 25-mečio metais šis šventojo tėvo vizitas tarsi ypatinga dovana. Šį rytą Vilniaus aerouoste popiežių pasitiko ne tik Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir katalikiškų mokyklų mokiniai su mokytojais. Iš aerouosto popiežius atvyko į prezidentūrą, kur po oficialaus susitikimo su prezidente bei apsikeitimo dovanomis pasakė kalbą Daukanto aikštėje susirinkusiems kviestiniams svečiams bei kitiems jo kantriai laukusiems žmonėms. Iš prezidentūros šventasis tėvas išvyko prie Aušros vartų, kur ne tik meldėsi prie stebuklingojo Dievo motinos paveikslo, bet ir bendravo su daugiavaikėmis bei auginančiomis įsivaikintus ar sergančius vaikus šeimomis.
Seimas papildė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnį, šiame teisės akte įtvirtindamas, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Read more on Seimas įtvirtino papildomas prevencijos priemones Visuomenės informavimo įstatyme…
R.Kaminsko nuotr.
Rugpjūčio 23 dieną Kauno miesto savivaldybėje vyko parodos „26 ukrainiečiai,
kurie pakeitė pasaulį“ atidarymas, kuri buvo skirta paminėti Ukrainos
nepriklausomybės 27-ąsias metines bei Ukrainos vėliavos dieną. Parodą
pristatė Ukrainos žemės šventųjų religinės bendruomenės Lietuvoje
vadovas Vladimir Kulik. Parodos atidaryme dalyvavo Kauno miesto meras
Visvaldas Matijošaitis, LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės Kauno
202 kuopos vadas Julius Proškus su kuopos nariais, Kauno ukrainiečių
bendrijos bei Kauno sąjūdžio atstovai.
Read more on Paroda „26 ukrainiečiai, kurie pakeitė pasaulį“…
R.Kaminsko nuotr.
Rugpjūčio 23 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, buvo paminėta Baltijos kelio (Juodojo kaspino) diena. Kauno miesto savivaldybės bei visuomeninių organizacijų atstovai padėjo gėles prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo.
VDU kviečia studijuoti Žurnalistikos ir medijų industrijų magistro studijų programoje anglų kalba
Bir 26
Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 4 dienos skelbia priėmimą į daugiau nei 40 magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.
Žodžio laisvė ir žurnalistika Lietuvoje nėra apsaugotos nuo politinės ir ekonominės galios. Spaudimas redakcijoms ir žurnalistams pasireiškia įvairiais lygmenimis (nuo nacionalinių, regioninių iki vietinių visuomenės informavimo priemonių) ir įvairiomis formomis (nuo žurnalistų ir redaktorių įtraukimo į nesąžiningą savininkų verslo konkurenciją, politinių sąskaitų suvedinėjimą, iki informacijos prieinamumo ribojimo valdžios įstaigose, nuolatinio redakcijų ir žurnalistų skundimo savitvarkos institucijoms).
