Algimanto Snarskio piešinys
Daug dabar kalbama apie naujas technologijas: pramonės skaitmenizaciją , robotizaciją, dirbtinį intelektą ir kt. Šiose srityse daugiausia pageidaujama dirbančiųjų ir ,atrodytų , šiems darbuotojams visi keliai atviri į socialinę gerovę. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo pakankamai sudėtingą situaciją ir šioje srityje, jau nekalbant apie pagrindinį didžiosios visuomenės rūpestį – gresiančią bedarbystę ir dar didesnį visuomenių socialinius skirtumus. Turima galvoje ne tik Lietuvoje, bet visoje globalioje erdvėje. O taip greit vystomos technologijos pageidaujamos visur. Ir kuo didesnis žingsnis žengtas bet kurioje šalyje, bet kurioje srityje, tuo ta šalis laikoma modernesne. Bet tuo pačiu didėja visuomenės socialinė poliarizacija.
1918 metų lapkričio 16 dieną LR finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Tuo ir pradėta oficiali Lietuvos pašto istorija. Pirmieji pašto ženklai, vadinamieji „baltukai“, buvo atspausdinti 1918 metų naktį iš gruodžio 25 – osios į 26-ąją ir pasirodę apyvartoje paskelbė pasauliui apie naujos valstybės egzistavimą. 1922 m sausio 1 d. Lietuvos paštas buvo priimtas į Pasaulinę pašto sąjungą ir sėkmingai tęsė savo veiklą. Kaune, 1931 metais iškilo dailus modernistinis Felikso Vizbaro suprojektuotas pašto pastatas, savo architektūriniu sprendimu papuošęs Laikinosios sostinės Naujamiestį. Deja, antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti visi Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Visa Šalies ryšių veikla buvo priklausoma nuo Maskvos. Ir tik 1990 – ųjų rudenį ant voko ar siuntos pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje jau klijavome Lietuvišką pašto ženklą iš serijos „Angelas“.
