Marytę Kontrimaitę apdovanoja Armėnijos ambasadorius. LŽD archyvinė nuotr.
Vasario devintą dieną Lietuvos rašytojų sąjunga ir Marytės Kontrimaitės šeima pakvietė drauge paminėti jos septyniasdešimtmetį, kurio ji pati, deja, nesulaukė, iškeliavo pas Viešpatį. Sausakimšoje salėje renginį vedė Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Minėjimą pradėjo „Šilko garso“ styginių duetas, pagriežęs klasikinės muzikos.
Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos– išvakarėse kauniškėje istorinėje Prezidentūroje iškilmingai apdovanotas 19-asis Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas. Simboliška, kad aukščiausią Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtą premiją gavo 1991 m. sausio barikadų kino operatorius Domantas Vildžiūnas. Ir graudu, nes jo jau nebėra tarp mūsų (staiga mirė pernai lapkričio 9 d.) – apdovanojimas įteiktas D. Vildžiūno šeimai. Istorinėje Prezidentūroje, kurios kiemas tą pavakarę buvo kaip dieną nušviestas daugybės lempučių girliandų, susirinko gausus būrys D. Vildžiūną pažinojusių, mylėjusių, gerbusių žmonių, kad prisimintų jo kūrybą, pasižiūrėtų ištraukų iš Domanto režisuotų, filmuotų, montuotų dokumentinių juostų.
Read more on Domantas Vildžiūnas – neprarastosios kartos simbolis…
Perlio VAISIETOS nuotraukoje: aukso garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ rašytojui, redaktoriui ir visuomenės veikėjui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui įteikus.
Julius BURBA
Gegužės 10 d. Lietuvos rašytojų sąjungos klube vykusiame „Varpų“ vakare pristatyti du naujausi literatūros almanacho numeriai ir apvalų jubiliejų pažyminčio Leono Peleckio-Kaktavičiaus esė, pokalbių, atklastų knyga „Ir dar kartą žodis“. Sutiktuves pradėjęs „Varpų“ vyriausiasis redaktorius prisipažino, kad, nors panašiems susitikimams jau trečias dešimtmetis, jaudulys toks pat, kaip prieš daugelį metų. Ir sudarant naujus „Varpų“ tomus, ir paleidžiant į pasaulį dar vieną knygą, varpininkai stengiasi nors mažu žingsneliu paūgėti, tapti įdomesniais, netikėtesniais, o tuo pačiu nepamiršti, kas ypač svarbu. Jau ne kartą deklaruota, kad svarbiausia – atvirumas visoms kartoms, skirtingų literatūrinių krypčių ir estetinių pažiūrų, skirtingo mąstymo autoriams, tolerancija.
Stasio Lozoraičio žurnalistinės premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 17-ojo laureato apdovanojimo iškilmės: LŽD centro valdybos pirmininkė Gražina Petrošienė, valdybos narys Tomas Čyvas, laureatas Vitalijus Karakorskis, premijos mecenatas Kazys Starkevičius
Read more on Stasio Lozoraičio premija – moraliosios žurnalistikos profesionalui…
Vitalijus Karakorskis
Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 2014 metais paskirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.
Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui bus įteikta 2015 m. sausio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas).
Jau dvidešimt metų Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje transliuojama laida apie Lietuvos žydus „Menora“. Visą šį laiką nepamainomu jos redaktoriumi dirba žurnalistas V. Karakorskis.
Nors laidos pavadinimo paantraštėje teigiama, jog ji „apie Lietuvos žydus“, iš tikrųjų yra ne visai taip. Teisingiau būtų pasakyti, kad laida skirta mūsų šalies istorijai, mūsų valstybės dabarčiai ir praeičiai, kurios integralia dalimi yra ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Kurioje dar televizijos laidoje žiūrovai galėjo sužinoti apie pirklį, kovų už nepriklausomybę laikais iš Lenkijos (!) nupirkusį arklių besikuriančiai Lietuvos kariuomenei? Kas dar visuomenei papasakojo apie iš Merkinės kilusį JAV Masačusetso valstijos senatorių, 1919-aisiais pradėjusį mūsų valstybės pripažinimo vajų Šiaurės Amerikoje? Kas dar Lietuvos istorijos mėgėjams priminė Vilniaus pirklio sūnų Bereką Joselevičių, XVIII a. pabaigoje savo lėšomis sutelkusį ir apginklavusį žydų raitelių būrį kovai su Rusijos imperijos okupantais?
Visa tai – „Menoros“ temos, atrastos ir papasakotos V. Karakorskio. Ir ne tik tai. „Menoros“ herojais tampa džiazo muzikantai ir dailininkai, skulptoriai ir pokario partizanai, politikai ir verslininkai. Visi tie, kurių nuopelnai mūsų valstybei ir visuomenei neabejotini, tie, kuriuos neretai kažkodėl pamiršta „didžiosios“ laidos ar visuomenės informavimo priemonės…
Iš nedidelio biudžeto egzistuojanti laida rado laiko išmaniai pristatyti palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, reabilituoti apdergtą Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą ir papasakoti apie žydus gelbėjusius lietuvius bei įrodyti netikėtą dalyką, kad nėra didesnių antisemitų bei neonacių už Kremliaus šeimininkus.
Žurnalisto Vitalijaus Karakorskio profesiniai interesai neapsiriboja vien senąja ir naująja mūsų valstybės istorija. Kiekviename savo darbe ar projekte, kuriame dalyvauja, jis parodo aiškią ir nedviprasmišką asmeninę pilietinę poziciją. Pvz., agituodamas už stojimą į euroatlantines struktūras laidose „Faktų aNATOmija“ ir „Atlanto krantas“ ar imdamasis visuomeninės publicistikos laidose „Akiračiai“ ir „Presingas“. Visos jos skirtingu metu transliuotos Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo eteryje. Be to, svarius, gerai argumentuotus V. Karakorskio straipsnius bei komentarus galima skaityti žurnale „Veidas“, interneto naujienų portale „Balsas.lt“.
* * *
Premijos istorija
1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis Kazys Požėra (2000 m.). Deja, prieš nepilnus metus staigi mirtis pakirto 66-erių tesulaukusį iškilųjį žurnalistą, redaktorių, publicistą.
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo šiaulietis žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas bei leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna tada buvo vienas vyriausių Lietuvos žurnalistų (gim. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008-aisiais jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius.
Šeštąja premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios rankininkės, vėliau žurnalistės bei redaktorės, LŽD Centro valdybos pirmininkės atminimas (tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė; 1939–2003).
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktoriui, buvusiam žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriui bei tokio paties pavadinimo leidyklos direktoriui kun. Vaclovui Aliuliui MIC.
Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už daugeliui žiūrovų ilgam įsiminusį televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).
Sukaktuvinė – dešimtoji premija už žurnalistinę veiklą 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui.
Vienuoliktąja premija 2008 m. pagerbtas kun. Julius Sasnauskas OFM – vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas, publicistas, rašytojas.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta „Bernardinai.lt“ dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
Keturioliktąja premija 2011 m. įvertinta kauniečio žurnalisto, retų faktų gebančio surasti ir gilių įžvalgų pateikiančio apžvalgininko Zenono Mikalausko profesinė veikla.
2012 m. penkioliktąja laureate tapo rašytoja, publicistė, vertėja Marytė Kontrimaitė, Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktarė.
2013-aisiais šešioliktoji premija už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
Ilgametis premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ mecenatas – politikas Kazys Starkevičius, turintis šeimos ūkį pakaunėje.
LŽD Centro valdybos vardu – pirmininkė Gražina Petrošienė
Read more on Stasio Lozoraičio premija – LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui…
Sausio 11 dieną istorinėje Prezidentūroje Kaune šešioliktąjį kartą įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Šiemet ją pelnė katalikiškos spaudos darbininkas, publicistas ir vertėjas, periodinio leidinio „Bažnyčios žinios“ redaktorius Kastantas Lukėnas. Premija jam skirta už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse. Laureato regalijas K. Lukėnui įteikė Lietuvos žurnalistų draugijos pirminikė Gražina Viktorija Petrošienė ir jos pavaduotojas, LŽD Kauno skyriaus pirminiskas Kazys Požėra, piniginį prizą – premijos mecenatas, politikas ir ūkininkas Kazys Starkevičius. Sveikinimo žodžius tarė Kauno meras Andrius Kupčinskas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pirmoji premijos laureatė Nijolė Baužytė, kolegos, bičiuliai.
Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ šiemet už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui. Tai – šešioliktas šios premijos laureatas. K.Lukėnas yra dirbęs žurnale ,,Katalikų pasaulis“, jo straipsniai skelbti žurnale ,,Naujasis Židinys – Aidai“. Laureatas bendradarbiauja su Vatikano radijo Lietuviškų programų redakcija, rengdamas kassavaitines spaudos apžvalgas.
Pagal susiklosčiusią tradiciją premija įteikiama Trijų Karalių iškilmės dienomis.
Sausio 11 –ąją dieną į Lietuvos Seimo rūmų Konstitucijos salę rinkosi ne tik Lietuvos žurnalistų draugijos nariai, bet ir jos bičiuliai, draugai bei prijaučiantys. Čia vyko svarbiausios LŽD metų premijos, pavadintos Stasio Lozoraičio vardu „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, teikimas. Šiemet vienbalsiu vertinimo komisijos sprendimu ji paskirta Marytei Kontrimaitei, ilgus metus buvusiai LŽD vadovei, o šiuo metu LŽD valdybos bei deleguotajai Žurnalistų Etikos komisijos narei, poetei, vertėjai, žurnalistei, tremtinei, ištikimai armėnų tautos bičiulei.
Read more on Penkioliktoji St. Lozoraičio premija – Marytei Kontrimaitei…
Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ šiemet paskirta penkioliktąjį kartą.
Premijos laureate vertinimo komisijos nutarimu tapo vilnietė poetė, vertėja ir žurnalistė Marytė Kontrimaitė. Premija jai paskirta už drąsios ir aktyvios pilietinės pozicijos publicistinius straipsnius, įvertinant rašytojos ir vertėjos nuopelnus, taip pat už nuopelnus Lietuvos žurnalistų draugijai.
Gruodžio 15 dieną Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, Lietuvos armėnų sąjunga šventė dvigubą šventę: armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012 – ųjų metų pasaulio knygų sostine. Renginyje dalyvavo ne tik armėnų sąjungos nariai, jų bičiuliai, bet ir Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, knygotyros žinovas habil. dr. Domas Kaunas, poetas Vladas Braziūnas, poetė Marytė Kontrimaitė, vertėjas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos UNESCO komiteto direktorė Marija Drėmaitė. Renginyje veikė įdomi ir informatyvi armėnų knygų paroda.
Šiuo metu naršote archyvuose, Laureatų galerija kategorijoje.
