Archyvas kategorijai Atspindžiai

Šv. Mišios už plk. E. Konovalecą ir Ukrainos kovotoją Andrij Maslov Kaune

2018 m. gegužės 23 d. Šv . Jurgio Kankinio bažnyčios koplyčioje Šv.Mišias už plk. E. Konovalecą (1891-1938) ir Ukrainos laisvės kovotoją Andrij Maslov (1987-2018)
auko Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM su Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresniuoju tėvu Vinkentij (Vasyl Pelych) OSBM bei kun. Juozapu Marija OFM.
Mišiose dalyvavo Kauno ukrainiečių bendrijos, Kauno sąjūdžio bei Kauno 202-osios šaulių kuopos šauliai.

Read more on Šv. Mišios už plk. E. Konovalecą ir Ukrainos kovotoją Andrij Maslov Kaune…

Susitikimai Ukrainoje

2018 m. balandžio 22-28 d. kartu su Europos etninės žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos prezidentu Viktor Černišuk bei labdaros fondo „Atmintis“ direktoriumi Arūnu Surdoku vykome į Ukrainą laisvės kovotojų keliais ir pristatėme humanitarinę pagalbą kovojančiai Ukrainai – automobilį, drabužių, higienos priemonių ir kitų daiktų Ukrainos kariams, savanoriams, kovojantiems antiteroristinės operacijos rajone Donecko srityje.

Read more on Susitikimai Ukrainoje…

Neeilinė šventė Šalčininkuose

Marijos Šaknienės nuotr.

Tradicinė „Šalčios aleliumų“ šventė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje šiemet vyko jau dvidešimt pirmąjį kartą Pasaulio kultūros dienos išvakarėse. „Ši šventė-festivalis – sukviečia Šalčininkų krašto mokyklų bei darželių ir Taikos vėliavą gavusių mokyklų meno mėgėjų kolektyvus, atlikėjus, mokytojus – kultūrinės veiklos organizatorius, kad dar kartą paliudytų jų meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui, atskleistų jaunų žmonių kūrybiškumą.“ – rašoma šventės programoje. Toliau primenama, kad „Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.“

Read more on Neeilinė šventė Šalčininkuose…

Fotografijų paroda ,,Lietuvos Šveicarija“

Parodos atidarymas. M.Šaknnienės nuotr.

Lietuva švenčia šimtmetį. Vieni renginiai, skirti šiai progai jau įvyko, o kiti dar tęsiasi. Vienas tokių tęstinių renginių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės dovana Lietuvai šimtmečio proga – fotoparoda “Lietuvių Šveicarija”. Ši paroda jau pabuvojo Druskininkuose,  Kaune, o Vasario 16 – osios išvakarėse, vasario 13 – ąją, po Lietuvos Respublikos Seime vykusio LR Seimo ir PLB komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas 2018 m. balandžio 24 – 27 d.vyksiančių pasitarimų darbotvarkės projektas, III Seimo rūmuose pristatyta ir kilnojamoji Šveicarijos lietuvių paroda. Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, kalbėjo LR Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, parodą kuravęs seimo narys Stasys Tumėnas, PLB pirmininkė Dalia Henke. Parodos pristatyme dalyvavo Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Virgilijus Alekna bei kiti. Pristatydama parodą Jūratė Caspersen kalbėjo apie gyvenimo ypatumus Šveicarijoje, lietuvių bendruomenės veiklą, pastangas saugant lietuviškąjį tapatumą, ryšius su Tėvyne Lietuva. “Lietuvių Šveicarijos” nuotraukų autoriai  – Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, dr. Lijana Tagman, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius. Jų nuotraukose Šveicarijos lietuvių  bendruomenės kūrimosi istorija, dabartinė jos kasdienybė ir šventės bei gražiausi Šveicarijos vaizdai. Bet ne šiaip gražūs, įspūdingi gamtovaizdžiai, o tie, kurie susiję su ten buvusiais lietuviais – Baliu Sruoga, Maironiu bei kitais. Paroda ir susideda iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje pasakojama apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi pradžią, kuri mus nukelia į 1950 metus, kai ją įkūrė pirmieji lietuviai, atvykę iš 1945 m.Vokietijoje įkurtų karo pabėgėlių stovyklų. Visos nuotraukos kruopščiai atrinktos ir dokumentuotos. Po kiekviena išsamus tekstas, pasakojantis nupaveiksluoto įvykio ar žmogaus istoriją.Antrojoje dalyje nuotraukos iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimo – kaip švenčiamos lietuviškosios šventės, laikomasi tautinių tradicijų ir panašiai. Trečioji dalis supažindina žiūrovus su Šveicarijos gamtos grožiu bei šveicarų papročiais, kaip karvių parginimas rudenį iš kalnų ganyklų arba niekur kitur nežinoma sporto šaka, kaip imtynės, apsivilkus tam skirtą rūbą. O laimėjus laukia nepaprastas prizas – veislinis jautis. Paroda šiuo metu jau iškeliavo į Šilutę, vėliau ir Klaipėdą bei kitas Lietuvos vietas, kur tik laukiama ir pageidaujama. Ji tikrai verta dėmesio tiek jauno, tiek ir vyresnio amžiaus žiūrovo, praturtinanti istorinėmis bei geografijos žiniomis, sujungianti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius į vieną glaudų būrį, tiesianti ranką mums visiems ir kviečianti prisijungti. Tai tikrai puiki dovana Lietuvai šimtmečio proga.

Read more on Fotografijų paroda ,,Lietuvos Šveicarija“…

Be Kovo 11-osios nešvęstume Vasario 16-osios

Dizainerio Giedriaus Reimerio sukurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio logotipas

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Nepriklausomybę paskelbusią tarpukario Lietuvą jau po mėnesio pirmoji savanaudiškais sumetimais pripažino tuometė Europos galybė Vokietija, Antrąją Lietuvos Respubliką tik beveik po metų – mažytė Atlanto vandenyno sala Islandija, netrukus išsigandusi savo drąsos. 1918–1923 m. dėl Lietuvos laisvės žuvo apie pusantro tūkstančio savanorių, šauktinių ir šaulių, 1990–1991 m. – 13 Vilniaus TV bokšto gynėjų ir 9 muitininkai, policininkai, pasieniečiai, savanoriai. Kada buvo lengviau iškovoti nepriklausomybę – prieš šimtmetį ar prieš 28 metus? Kodėl Kovo 11-osios akto signatarų nevadiname „žmonėmis, kurie sukūrė Lietuvą“, kaip Vasario 16-osios nutarimą pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių?

Read more on Be Kovo 11-osios nešvęstume Vasario 16-osios…

Fotografijų paroda ,,Gutauskas, Elskus, Kezys“

R.Kaminsko nuotr.

2018 m. sausio 31 d. Kaune Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka kartu su Lietuvių išeivijos institutu organizavo fotografijų parodos „Gutauskas, Elskus, Kezys“atidarymą.

R.Kaminsko nuotr.

Read more on Fotografijų paroda ,,Gutauskas, Elskus, Kezys“…

Tautinės valstybės kūrėjas

J.Basanavičiaus gimtasis namas (atstatytas) -muziejus Ožkabaliuose. R.Jasukaitienės nuotr.

Regina JASUKAITIENĖ

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais- braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras- geriausias vaistas viduoriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas- užtraukė žieve, liko tik gilūs randai.

Read more on Tautinės valstybės kūrėjas…

Lietuvai ir po 90 metų reikia jaunų jėgų

Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio (buvusiuose Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo – Lithuania“) rūmuose   vyko renginys „Lietuvai–jaunąsias jėgas“,  skirtas Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos (LTJS) „Jaunoji Lietuva“įkūrimo 90-mečiui  paminėti. Dr.  Raimundas Kaminskas surengė    pažintinę ekskursiją po tarpukario „Neo – Lithuania“ rūmus (dabar  Parodos gatvės 26 namas). Doc. dr Romas Batūra skaitė pagrindinį pranešimą  apie Lietuvos jaunimo pilietinės socializacijos istorinę raidą. Aktų salėje buvo galima apžiūrėti R. Kaminsko paruoštą kilnojamą laikiną Lietuvos tarpukario  periodinių leidinių bei dailininko Tautvilo Rinkevičius  plakatų parodą.  Apie LTJS „Jaunoji Lietuva“  istorinę svarbą  kalbėjo,  artimųjų atsiminimaisdalijosi prof.  Arimantas Dumčius,  Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino vadovas Artūras Rūkas Daujotis bei gydytojas  Romualdas Algimantas Rimdeika. Renginio dalyviams koncertavo  Kauno Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ (vadovė Teresė Varnagirienė) ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.

Read more on Lietuvai ir po 90 metų reikia jaunų jėgų…

Duobė su žarijomis po nepriklausomybės slenksčiu

1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis vykusios Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas. Dailininkės Zofijos KOCHANAUSKIENĖS 1932 m. paveikslas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Lygiai prieš 100 metų, 1917-ųjų rugsėjo 21-ąją, priešpaskutinę Vilniaus konferencijos dieną šio istorinio  suvažiavimo delegatai išrinko Lietuvos Tarybą, kuriai  po penkių mėnesių  buvo lemta atkurti  prieš 123 metus iš pasaulio žemėlapio ištrintą valstybę. Šiandien dažnai klaidingai kalbama, kad  tada į  Vilniaus didįjį lenkų dramos teatrą iš viso krašto  susirinko vien bendraminčiai, siekę to paties tikslo – lietuviškai kalbančios Lietuvos nepriklausomybės. Bet tarp konferencijos dalyvių buvo ir idėjinis bolševikas, pirmasis Lietuvos komunistų partijos   vadas Pranas Eidukevičius, 1918 m. gruodį raginęs Rusijos raudonąją armiją greičiau užimti Vilnių, ir bajoras teisininkas Stanislovas Narutavičius (Stanisław Narutowicz), po dvejų metų susiviliojęs lenkų perversmininkų pasiūlytu  „savanoriškai su Lenkija suvienytos dvikalbės Lietuvos“  ministro pirmininko postu.

Read more on Duobė su žarijomis po nepriklausomybės slenksčiu…

Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?

Dešinioji Stalino ranka Viačeslavas Molotovas įgudo keisti savo parašus. Archyvinė nuotrauka

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Molotovo–Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje.

Read more on Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?…