Archyvas kategorijai Atspindžiai

Tarptautinė kultūros dienos konferencija

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Grožio suvokimo ugdymo reikšmė kultūrai“, skirta Tarptautinei kultūros dienai. Konferenciją rengė Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetas, Taikos vėliavos komitetas, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų skyrius Lietuvoje, Lietuvos Rericho draugija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, B. Į. Čiurlionio namai, Tarptautinė asociacija Taika per kultūrą – Europa.

Read more on Tarptautinė kultūros dienos konferencija…

Apie ,,Traukinį į mirtį“

Filmo režisierius V. Kubilius, scenarijaus bendraautorė ,,Kauno dienos“ žurnalistė V.Skučaitė. Š.Valentinavičiaus nuotr.

Penktadienio vakare gausiai rinkosi žmonės į istorinę Prezidentūrą. Čia buvo pristatyta pirma dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis. Ji skirta paskutiniam 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brigados generolui Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį.
Į premjerą atvyko filmo kūrybinė grupė.
Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius – Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė – „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.
Prieš pradedant filmą, auditorija šiltai sutiko Kauno Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinius, kurie atliko keletą dainų.
Kūrybinės grupės nariai išsamiai papasakojo apie savo darbą, apie tai su kokiais sunkumais teko susidurti. Medžiaga buvo renkama keletą dešimtmečių. Po 30 sunkių ilgo tyrimo metų V. Skučaitei, ,,Kauno dienos “ žurnalistei, pavyko nustatyti apytikrę Lietuvos ministrų – K Skučo, A Tamošaičio ir A. Čapliko laidojimo vietą. Jie buvo sušaudyti Butyrkų arba Leforto kalėjimų rūsiuose. Minėtų pareigūnų ir daugybės kitų aukų kūnai buvo nuvežti ir užkasti Komunarkoje,  specialiam NKVD objekte Maskvos pakrašty.
Ši kupina tragizmo juosta pagrįsta neseniai gautomis iš JAV gyvenančių K. Skučo palikuonių ir artimųjų archyvų nuotraukomis, likusių gyvų ir jį pažinojusiųjų atsiminimais, istorikų mintimis apie Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14-15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos prezidento posėdį, kuris nulėmė ne tik visos valstybės, bet ir K. Skučo ir A. Povilaičio likimus.
Filme minimos tarptautinės aplinkybės, primenamos K. Skučo biografinės detalės. 1934-1938 m. jis dirbo Lietuvos karo ataše Sovietų Rusijoje. Sovietija to nepamiršo, ir tai buvo dar vienas priežastis reikalaujant jį pašalinti iš pareigų ir suimti.
Ši dokumentinė juosta primena mums tragiškas valstybės dienas. Tai ir pasakojimas apie šių dviejų pareigūnų – K. Skučo irA.Povilaičio – paskutinę kelionę 1940 m. birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos, palydint savo šeimas.

Read more on Apie ,,Traukinį į mirtį“…

Kas į Kovo 11-osios aktą nesudėta

1918 m. vasario 16-osios nutarimas buvo pasirašytas vidurdienį, o 1990 m. kovo 11-osios aktas paskelbtas beveik vidurnaktį. Vienintelis tų istorinių įvykių panašumas – ir  Lietuvos Taryba, 1918 m.  atkūrusi valstybę,  ir Aukščiausioji Taryba,  1990 m. paskelbusi nepriklausomybę, veikė  po 2 metus ir  8 mėnesius, sudėjo įgaliojimus pirma laiko.  Kai Berlyne buvo rastas vienas iš Vasario 16-osios akto originalų, apie šį dokumentą kalbama dažniau, negu apie dabartinei lietuvių kartai svarbesnį  ir ne mažiau  nuotykingą Kovo 11-osios aktą.

Read more on Kas į Kovo 11-osios aktą nesudėta…

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija šventė jubiliejų

Marijos Šaknienės nuotr.

Sausio mėnesio 9 dieną Švenčionių Zigmo Žemaičio vardo gimnazija minėjo šimto metų jubiliejų. Tą dieną šventė prasidėjo šventomis mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje, kurias už visą gimnazijos bendruomenę atnašavo klebonas Medardas Čeponis.Vėliau minėjimas tęsėsi gimnazijos aktų salėje. Joje dalyvavo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, rajono savivaldybės kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė. Po svečių sveikinimų demonstruotas informatikos mokytojos sukurtas filmas apie gimnaziją, jos kūrimąsi.

Read more on Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija šventė jubiliejų…

Sąjūdžio laikraščiui „Trakų žemė“ – 30

Laikraščio „Trakų žemė“ darbuotojai ir bendradarbiai švenčia laikraščio „Trakų žemė“
30-metį: sėdi steigėjas, leidėjas ir direktorius-vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius
(dešinėje) ir karaimikos tyrinėtojas Romualdas Tinfavičius; iš kairės – žurnalistai Vytautas
Žemaitis, Jonas Počepavičius, redaktorės Irma Stadalnykaitė ir Jolanta Zakarevičiūtė, buhalterė
Stanislava Žuravska, poetas Vytautas Vilkišius, dizainerė Jurgita Jakienė, 2018 m.
Kęstučio Petkūno nuotr.

Read more on Sąjūdžio laikraščiui „Trakų žemė“ – 30…

Šventiniai atvirukai

V.Juozaičio nuotr.

Artėja šv. Kalėdos. Aplinkui šurmulys, spindesys. Daugybė renginių – didesnių ir mažesnių. Vienas iš jų ne toks rėksmingas vyko Vilniuje, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kur buvo surengta prof.V.Landsbergio šventinių atvirukų paroda.

Read more on Šventiniai atvirukai…

Vilniaus arkikatedra bazilika paminėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso šimtmetį

Šių metų gruodžio 8–9 dienomis Vilniaus arkikatedra bazilika tikinčiuosius pakvietė į neeilinę šventę – palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso šimtąsias metines. Lygiai prieš šimtą metų 1918 m. gruodžio 8 dieną vyskupas Jurgis Matulaitis, gruodžio 1 dieną Kauno katedroje konsekruotas Vilniaus vyskupu, iškilmingai įžengė į Vilniaus katedrą.

Read more on Vilniaus arkikatedra bazilika paminėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso šimtmetį…

Prakalbintas Vaižgantas

Marijos Šaknienės nuotr.

Gruodis – metų pabaiga, renginių nestinga, į vieną tokių – dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ premjerą pakvietė Multikino 6-oji salė, esanti Vilniaus prekybos centre „Ozas“ gruodžio 8-ąją. Pilnutėlėje salėje tarp žiūrovų be filmo kūrėjų komandos buvo galima pamatyti ir daugiau profesionalų aktorių – Gabiją Jaraminaitę, Reditą Dominaitytę bei kitus. Sausakimša salė sulaikiusi kvapą sekė mūsų klasiko Juozo Tumo gyvenimo kelią, atskirus jo epizodus, kuriuos pavyko filmo kūrėjams suverti ant vienos gijos. Daugiausiai prie to, manau, teko paplušėti filmo scenaristei Liudvikai Pociūnienei. Ne vieną dieną ir valandą reikėjo praleisti archyvuose, bibliotekose, po kruopelytę rankiojant Vaižganto gyvenimo faktus ir verti juos tarsi karoliukus ant vienos gijos pildant kunigo, rašytojo, publicisto, visuomenės veikėjo gyvenimo rožinį. Ir jai tai puikiai pavyko. Puikus Liudvikos Pociūnienės ir režisieriaus Eimanto Belicko tandemas dar iš LRT kurtos laidos „Laiko ženklai“ laikų absoliučiai pasiteisino.

Read more on Prakalbintas Vaižgantas…

Savarankiški kariai apgynė Lietuvą, centralizuota kariuomenė liko kareivinėse

19181920 metais prastai ginkluoti,  blogai aprūpinti amunicija ką tik atsikūrusios Lietuvos  kariai nuo žagrės sugebėjo apginti valstybės nepriklausomybę.  19391940 metais  lengvaisiais tankais, lėktuvais, artilerijos pabūklais aprūpinta, sočiai maitinama  mūsų kariuomenė buvo neveiksni, kai sovietai naikino Lietuvos valstybingumą. 1919 m. kiekviena kuopa, būrys  kovojo savarankiškai, o 1940 m. kariuomenė  buvo  centralizuota ir paklusni politikams.  Kaip ir šiandien šimtmetį mininčios ginkluotosios pajėgos.

Read more on Savarankiški kariai apgynė Lietuvą, centralizuota kariuomenė liko kareivinėse…

Lapkritis – Mažosios Lietuvos mėnuo

M.Šaknienės nuotr.

Šie metai ypatingi ne tik Lietuvai, mininčiai valstybės šimtmetį, bet ir jos kaimynėms – Lenkijai, Latvijai ir ne tik – Mažajai Lietuvai, jaunesniajai Lietuvos sesei, dabar rusakalbių kolonistų vadinamai Kaliningradu, taip pat yra ką minėti ir švęsti. Toli gražu ne kiekvienas lietuvis žino, kad  1918 metų lapkričio 16 dieną Tilžėje susirinkę  53  lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjų sudarė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą (kartais vadinamą ir Tautos taryba), paskelbė Pašaukimą, kuriuo pakvietė lietuvininkus atsiskirti nuo vokiškosios Prūsijos ir prisijungti prie Lietuvos. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 – ąją, ši taryba priėmė santūraus turinio “Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: “Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos”. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui.Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. aktui. Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys:  J.Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K.Kuipelis, J.Lėbartas, J. Gronavas, M.  Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A.  Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M.  Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši “Pareiškimo” egzemplioriai. Jo tekstą taryba paskelbė kaip atsišaukimą.

Read more on Lapkritis – Mažosios Lietuvos mėnuo…