Marijos Šaknienės nuotr.

Kaip ir kasmet šiemet Gervėčiuose (Baltarusija) vyko tradiciniai Šv. Trejybės atlaidai, visada sukviečiantys į šventę ne tik parapijiečius, bet ir gausybę svečių. Nestigo jų ir šiemet, nors atlaidai buvo vėlyvi – vyko birželio 15 – 16 dienomis. Pirmąją dieną šventė prasidėjo Rimdžiūnuose, lietuvių kultūros ir švietimo centre, kur vyko renginys „Tautų dialogas“. Dalis jo dalyvių vakarop patraukė į Gervėčius, garsiąją Šv. Trejybės bažnyčią, kur 18 val. šventąsias mišias, skirtas vaikams, atnašavo kunigas iš Astravo. Tokios mišios  – sena tradicija šioje jau antrą šimtmetį skaičiuojančioje bažnyčioje, kuriomis prasideda didieji Švenčiausiosios Trejybės atlaidai.Mišioms pasibaigus bažnyčioje atidaryta Baltarusijos fotomenininko Valerijaus Viadrenkos fotoparoda bei pristatytas jo fotoalbumas „ Gervėčių misterijos“. Parodos atidarymo metu visus bažnyčioje  eksponuojamus darbus autorius padovanojo bažnyčiai, su parapijos klebonu Elijumi Markausku pasirašydamas dovanojimo sutartį. Žodį taręs V. Viadrenka kalbėjo: „Grąžinu Gervėčiams tai, kas jiems priklauso. Grążinu skolą. Darbai grįžta ten, kur kilo įkvėpimas. Gyvenu ir dirbu Minske, pirmą kartą atvykau į Gervėčius ir pamačiau bažnyčią, susipažinau su a. a. kunigu Leonu Nestiuku 2008 metais. Tuo metu ji buvo remontuojama, visa pastoliuose, bet tai nesukliudė patirti didžiulį su niekuo nepalyginamą dvasinį pakilimą. Šis jausmas manęs neapleido ir vėliau, kiek besilankiau Gervėčiuose. Panorau tuo nepakartojamu jausmu pasidalinti ir su kitais, pradėjau fotografuoti. Taip ir gimė ši paroda ir fotoalbumas.“. Renginio metu koncertavo styginių ansamblis iš Minsko „Impreza“. Skambėjo puikiai atliekami žinomi, puikūs kūriniai, tarp kurių ir garsusis Mykolo Oginskio „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Renginį vedė Baltarusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Karasius.

Read more on Tradiciniai netradiciniai šiųmečiai atlaidai Gervėčiuose…

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Grožio suvokimo ugdymo reikšmė kultūrai“, skirta Tarptautinei kultūros dienai. Konferenciją rengė Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetas, Taikos vėliavos komitetas, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų skyrius Lietuvoje, Lietuvos Rericho draugija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, B. Į. Čiurlionio namai, Tarptautinė asociacija Taika per kultūrą – Europa.

Read more on Tarptautinė kultūros dienos konferencija…

Filmo režisierius V. Kubilius, scenarijaus bendraautorė ,,Kauno dienos“ žurnalistė V.Skučaitė. Š.Valentinavičiaus nuotr.

Penktadienio vakare gausiai rinkosi žmonės į istorinę Prezidentūrą. Čia buvo pristatyta pirma dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis. Ji skirta paskutiniam 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brigados generolui Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį.
Į premjerą atvyko filmo kūrybinė grupė.
Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius – Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė – „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.
Prieš pradedant filmą, auditorija šiltai sutiko Kauno Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinius, kurie atliko keletą dainų.
Kūrybinės grupės nariai išsamiai papasakojo apie savo darbą, apie tai su kokiais sunkumais teko susidurti. Medžiaga buvo renkama keletą dešimtmečių. Po 30 sunkių ilgo tyrimo metų V. Skučaitei, ,,Kauno dienos “ žurnalistei, pavyko nustatyti apytikrę Lietuvos ministrų – K Skučo, A Tamošaičio ir A. Čapliko laidojimo vietą. Jie buvo sušaudyti Butyrkų arba Leforto kalėjimų rūsiuose. Minėtų pareigūnų ir daugybės kitų aukų kūnai buvo nuvežti ir užkasti Komunarkoje,  specialiam NKVD objekte Maskvos pakrašty.
Ši kupina tragizmo juosta pagrįsta neseniai gautomis iš JAV gyvenančių K. Skučo palikuonių ir artimųjų archyvų nuotraukomis, likusių gyvų ir jį pažinojusiųjų atsiminimais, istorikų mintimis apie Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14-15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos prezidento posėdį, kuris nulėmė ne tik visos valstybės, bet ir K. Skučo ir A. Povilaičio likimus.
Filme minimos tarptautinės aplinkybės, primenamos K. Skučo biografinės detalės. 1934-1938 m. jis dirbo Lietuvos karo ataše Sovietų Rusijoje. Sovietija to nepamiršo, ir tai buvo dar vienas priežastis reikalaujant jį pašalinti iš pareigų ir suimti.
Ši dokumentinė juosta primena mums tragiškas valstybės dienas. Tai ir pasakojimas apie šių dviejų pareigūnų – K. Skučo irA.Povilaičio – paskutinę kelionę 1940 m. birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos, palydint savo šeimas.

Read more on Apie ,,Traukinį į mirtį“…

1918 m. vasario 16-osios nutarimas buvo pasirašytas vidurdienį, o 1990 m. kovo 11-osios aktas paskelbtas beveik vidurnaktį. Vienintelis tų istorinių įvykių panašumas – ir  Lietuvos Taryba, 1918 m.  atkūrusi valstybę,  ir Aukščiausioji Taryba,  1990 m. paskelbusi nepriklausomybę, veikė  po 2 metus ir  8 mėnesius, sudėjo įgaliojimus pirma laiko.  Kai Berlyne buvo rastas vienas iš Vasario 16-osios akto originalų, apie šį dokumentą kalbama dažniau, negu apie dabartinei lietuvių kartai svarbesnį  ir ne mažiau  nuotykingą Kovo 11-osios aktą.

Read more on Kas į Kovo 11-osios aktą nesudėta…

Marijos Šaknienės nuotr.

Sausio mėnesio 9 dieną Švenčionių Zigmo Žemaičio vardo gimnazija minėjo šimto metų jubiliejų. Tą dieną šventė prasidėjo šventomis mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje, kurias už visą gimnazijos bendruomenę atnašavo klebonas Medardas Čeponis.Vėliau minėjimas tęsėsi gimnazijos aktų salėje. Joje dalyvavo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, rajono savivaldybės kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė. Po svečių sveikinimų demonstruotas informatikos mokytojos sukurtas filmas apie gimnaziją, jos kūrimąsi.

Read more on Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija šventė jubiliejų…

Laikraščio „Trakų žemė“ darbuotojai ir bendradarbiai švenčia laikraščio „Trakų žemė“
30-metį: sėdi steigėjas, leidėjas ir direktorius-vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius
(dešinėje) ir karaimikos tyrinėtojas Romualdas Tinfavičius; iš kairės – žurnalistai Vytautas
Žemaitis, Jonas Počepavičius, redaktorės Irma Stadalnykaitė ir Jolanta Zakarevičiūtė, buhalterė
Stanislava Žuravska, poetas Vytautas Vilkišius, dizainerė Jurgita Jakienė, 2018 m.
Kęstučio Petkūno nuotr.

Read more on Sąjūdžio laikraščiui „Trakų žemė“ – 30…

V.Juozaičio nuotr.

Artėja šv. Kalėdos. Aplinkui šurmulys, spindesys. Daugybė renginių – didesnių ir mažesnių. Vienas iš jų ne toks rėksmingas vyko Vilniuje, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kur buvo surengta prof.V.Landsbergio šventinių atvirukų paroda.

Read more on Šventiniai atvirukai…

Šių metų gruodžio 8–9 dienomis Vilniaus arkikatedra bazilika tikinčiuosius pakvietė į neeilinę šventę – palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso šimtąsias metines. Lygiai prieš šimtą metų 1918 m. gruodžio 8 dieną vyskupas Jurgis Matulaitis, gruodžio 1 dieną Kauno katedroje konsekruotas Vilniaus vyskupu, iškilmingai įžengė į Vilniaus katedrą.

Read more on Vilniaus arkikatedra bazilika paminėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso šimtmetį…

Marijos Šaknienės nuotr.

Gruodis – metų pabaiga, renginių nestinga, į vieną tokių – dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ premjerą pakvietė Multikino 6-oji salė, esanti Vilniaus prekybos centre „Ozas“ gruodžio 8-ąją. Pilnutėlėje salėje tarp žiūrovų be filmo kūrėjų komandos buvo galima pamatyti ir daugiau profesionalų aktorių – Gabiją Jaraminaitę, Reditą Dominaitytę bei kitus. Sausakimša salė sulaikiusi kvapą sekė mūsų klasiko Juozo Tumo gyvenimo kelią, atskirus jo epizodus, kuriuos pavyko filmo kūrėjams suverti ant vienos gijos. Daugiausiai prie to, manau, teko paplušėti filmo scenaristei Liudvikai Pociūnienei. Ne vieną dieną ir valandą reikėjo praleisti archyvuose, bibliotekose, po kruopelytę rankiojant Vaižganto gyvenimo faktus ir verti juos tarsi karoliukus ant vienos gijos pildant kunigo, rašytojo, publicisto, visuomenės veikėjo gyvenimo rožinį. Ir jai tai puikiai pavyko. Puikus Liudvikos Pociūnienės ir režisieriaus Eimanto Belicko tandemas dar iš LRT kurtos laidos „Laiko ženklai“ laikų absoliučiai pasiteisino.

Read more on Prakalbintas Vaižgantas…

1918–1920 metais prastai ginkluoti,  blogai aprūpinti amunicija ką tik atsikūrusios Lietuvos  kariai nuo žagrės sugebėjo apginti valstybės nepriklausomybę.  1939–1940 metais  lengvaisiais tankais, lėktuvais, artilerijos pabūklais aprūpinta, sočiai maitinama  mūsų kariuomenė buvo neveiksni, kai sovietai naikino Lietuvos valstybingumą. 1919 m. kiekviena kuopa, būrys  kovojo savarankiškai, o 1940 m. kariuomenė  buvo  centralizuota ir paklusni politikams.  Kaip ir šiandien šimtmetį mininčios ginkluotosios pajėgos.

Read more on Savarankiški kariai apgynė Lietuvą, centralizuota kariuomenė liko kareivinėse…