1918–1920 metais prastai ginkluoti,  blogai aprūpinti amunicija ką tik atsikūrusios Lietuvos  kariai nuo žagrės sugebėjo apginti valstybės nepriklausomybę.  1939–1940 metais  lengvaisiais tankais, lėktuvais, artilerijos pabūklais aprūpinta, sočiai maitinama  mūsų kariuomenė buvo neveiksni, kai sovietai naikino Lietuvos valstybingumą. 1919 m. kiekviena kuopa, būrys  kovojo savarankiškai, o 1940 m. kariuomenė  buvo  centralizuota ir paklusni politikams.  Kaip ir šiandien šimtmetį mininčios ginkluotosios pajėgos.

Read more on Savarankiški kariai apgynė Lietuvą, centralizuota kariuomenė liko kareivinėse…

M.Šaknienės nuotr.

Šie metai ypatingi ne tik Lietuvai, mininčiai valstybės šimtmetį, bet ir jos kaimynėms – Lenkijai, Latvijai ir ne tik – Mažajai Lietuvai, jaunesniajai Lietuvos sesei, dabar rusakalbių kolonistų vadinamai Kaliningradu, taip pat yra ką minėti ir švęsti. Toli gražu ne kiekvienas lietuvis žino, kad  1918 metų lapkričio 16 dieną Tilžėje susirinkę  53  lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjų sudarė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą (kartais vadinamą ir Tautos taryba), paskelbė Pašaukimą, kuriuo pakvietė lietuvininkus atsiskirti nuo vokiškosios Prūsijos ir prisijungti prie Lietuvos. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 – ąją, ši taryba priėmė santūraus turinio “Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: “Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos”. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui.Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. aktui. Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys:  J.Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K.Kuipelis, J.Lėbartas, J. Gronavas, M.  Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A.  Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M.  Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši “Pareiškimo” egzemplioriai. Jo tekstą taryba paskelbė kaip atsišaukimą.

Read more on Lapkritis – Mažosios Lietuvos mėnuo…

Marijos Šaknienės nuotr.

Šių metų lapkričio 9–10 dienomis Vilniuje, viešbutyje „Europa City“ Lietuvos darbo federacija surengė tarptautinį seminarą „Europos socialinių teisių ramstis: link teisingesnės socialinės Europos“. Į seminarą atvyko jo dalyviai ne tik iš kaimyninių Lenkijos, Latvijos, Estijos, bet ir iš Bulgarijos, Slovakijos, Serbijos, Ispanijos bei kitų Europos Sąjungos šalių. Seminaro pradžią paskelbė, jo dalyvius pasveikino bei renginio temą ir tikslus pristatė Janina Švedienė, LDF generalinė sekretorė, EZA vicepirmininkė. Viena pirmųjų žodį tarė Katrin Stancheva, profesinės sąjungos PODKREPA atstovė, EZA projekto koordinatorė iš Bulgarijos. Po jos pranešimą „Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų. Ar tai visiškai naujos užduotys Europai ir Lietuvai?“ pateikė Marius Vaščega, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas. Bert van Caelenberg, Eurofedop generalinis sekretorius iš Belgijos perskaitė pranešimą „Socialinė apsauga Europoje: nuo Europos socialinės chartijos iki Europos socialinių teisių ramsčio. Kas pasikeitė ir ką dar turime pakeisti“. Po kavos pertraukėlės puikų argumentuotą pranešimą „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas. Ar bus daugiau socialinio teisingumo Lietuvoje?“ pateikė prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius iš Lietuvos socialinių tyrimų centro. Jo pranešimui abejingų neliko.

Read more on LDF surengė puikų tarptautinį seminarą…

R.Kaminsko nuotr.

Lapkričio 9 d. Kaune vyko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ  80 metų jubiliejaus bei „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimas. Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos Šv. Mišios, o po to Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko iškilmingas minėjimas.

Read more on Kaune vyko „Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komiteto“ 40 m. jubiliejaus minėjimas…

Marijos Šaknienės nuotr.

Ilgai spalvų grožiu ir šiluma lepinęs auksinis ruduo pamažu traukiasi, siaučiasi pilka rūko marška, gesina gražiąsias medžių lapų spalvas, verčia ieškotis šiltesnio apavo ir rūbo, bet spalvingi ir malonūs įspūdžiai, patirti šiųmetėje Varėnos grybų šventėje neblėsta. Tradicine tapusi šiųmetė jau 23 kartą vykusi Grybų šventė buvo skirta Lietuvos šimtmečiui ir pavadinta „Geltona, Žalia, Raudona“. Ji vyko rugsėjo 29 dieną, pačiame rudens gražume, deja, nepasižymėjusi grybų gausa. Tą dieną pasirengę rungtis dėl Varėnos rajono mero taurės prisiekę grybautojai jau 7 valandą ryto būriavosi Marcinkonių miške prie Kastinio ežero, kur jau 16-ąjį grybavimo čempionatą paskelbė Varėnos rajono mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius. 19 komandų iš įvairių Lietuvos rajonų, pavaišinti žolelių arbata ir dzūkiškais skanėstais, pabiro po mišką. Rinkti leista tik geltonus, žalius ir raudonus grybus – pagal šventės pavadinimą – voveraites, žaliuokes, raudonviršius ir, be jokios abejonės, baravykus. Grybautojus linksmino Margionių kaimo muzikantai. Grybauta nuo 7 iki 10 valandos ryto. Surinkta 43,2 kg grybų. Iš jų – 149 baravykai. Daugiausiai grybų pririnko ir pirmąją vietą laimėjo Lietuvos grybautojų brigada iš Trakų rajono – 19,217 kg, iš kurių buvo 70 baravykų. Antrąją vietą, surinkusi 8,395 kg grybų laimėjo „Raudonviršių“ komanda iš Paluknio, trečiąją su 4,973 kg grybų pelnė „Giminaičių“ komanda iš Vilkaviškio. Pirmosios vietos laimėtojai buvo apdovanoti Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos taure, kurią pagamino juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis. Mažesnės jo gamintos taurės atiteko kitiems prizininkams ir šmaikščiausiai „Raudongrybkepurės“ komandai iš Gargždų. Taip pat buvo apdovanoti ir jauniausia grybautoja – dešimtmetė Goda Aleksėjūtė ir vyriausias – šešiasdešimt penkerių metų Kazys Paškauskas. Nepaliktas be apdovanojimo ir didžiausią baravyką – 375 gramų – radęs Mečislavas Grudzinskis.

Read more on Geltona, žalia, raudona Varėnos Grybų šventė…

Marijos Šaknienės nuotr.

Per patį pasiruošimo Popiežiaus sutikimui įkarštį į elektroninį paštą atskriejo kvietimas į kasmetinius Šv. Lino atlaidus Pelesoje bei tradicinę lietuvių kultūros dieną lietuviškojoje Pelesos vidurinėje mokykloje.Į šventę nuoširdžiai kvietė Pelesos lietuvių bendruomenės „Gimtinė“ pirmininkas mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius. Atsisakyti tokio kvietimo būtų buvę tiesiog nekorektiška, žinant, kokia svarbi šio krašto lietuviams ši šventė, tad teko rinktis tarp Šventojo Tėvo sutikimo renginių ir kelionės į Gudiją, į Pelesą. Truputį stebino Pelesos Šv. Lino parapijos kunigo Leono Ladišiaus pasirinkimas švęsti tegu ir tradicinius atlaidus rugsėjo 23 – ąją, kai Lietuva džiaugėsi viešinčiu Popiežiumi Pranciškumi, nors ir buvo žmonių prašytas nukelti atlaidus į kitą sekmadienį,  bet, kaip pats Popiežius pabrėžė,  negalime pamiršti pakraščių, reikia jiems skirti ypatingą dėmesį, todėl saulėtą tos dienos rytą išvykau į Baltarusiją, nors visų tikinčiųjų keliai vedė į Kauną, o po pietų ir Vilnų, kur tebevyko susitikimai su pontifiku.

Read more on Atlaidai Pelesoje…

Autorės nuotr.

Pasiilgau jurgino. Spinduliais sklindančių žiedynų. Atiduodančių visą vasaros kaitrą ir šviesą…Dairausi bobučių, sėdinčių požeminėje perėjoje, jos siūlo grybus, agurkus, krapus, obuolius, o jurginų- ne…Nesižvalgau jų gėlių parduotuvėse, ten karaliauja rožės , kardeliai, hortenzijos ir kitos kitokios užsieninės gėlės, kurių vardų nežinau…

Read more on Regina Jasukaitienė. Odė jurginams…

Juozo Tumo- Vaižganto muziejuje paminėtas 149- sis šio garsaus kauniečio gimtadienis – tarsi slenkstis į jo jubiliejinius metus. Ateinantys 2019- ji jau  paskelbti Vaižganto metais. Lietuvoje vyks daugybė šiai iškiliai asmenybei skirtų renginių. O šiemet Juozas Tumas – Vaižgantas buvo gražiai paminėtas Birštone, vėliau –  jo tėviškėje Malaišiuose, kur vyko tradicinė vaižgantinių šventė.

Read more on Vaižganto muziejuje – diskusija apie publicistiką…

Pasak rašytojos Hannak Kent, daug  istorinės ir etnologinės medžiagos surinkusios apie airių gyvenimą 18- 19 amžiuje ir panaudojusios romane „Gerieji žmonės“, airiai ypač mėgę (gal ir tebemėgsta? )geltonos spalvos gėles, kurios sugeria saulę ir apsaugo nuo blogio. Raktažolės, šalpusniai, purienos, vėdrynai- pavasario gėlės. Kai gegužės mėnesį būdavo  švenčiama keltų šventė BALTAINE , savo apeigine dalimi primenanti baltų Rasas, moterys geltonomis gėlėmis trindavusios karvių tešmenis, laimindamos sviestą juose, puošdavusios jomis  durų staktas ir slenksčius,užkamšydavusios plyšius , pro kuriuos galinti ištekėti laimė…Geltonieji vilkdalgiai- fėjų, pagarbiai vadinamų geraisiais žmonėmis, gėlės. Jos auga paupiuose, pusiau subridusios į vandenį. Keltų fėjos nėra geros būtybės, tad ir jų gėlių geriau neliesti…

Read more on Molaise – mažai kam žinomas airių šventasis…

Ekskursiją po kaimą veda Inga Krasuckienė. M.Šaknienės nuotr.

Musteikos etnografinis kaimas, įgludęs Dzūkijos nacionalinio parko glėbyje, rugpjūčio 18 dieną pakvietė į Tado Ivanausko dar 1918 metais įkurtos pirmos lietuviškos mokyklos šimtųjų metinių paminėjimą. Mintis surengti tokią neeilinę šventę, kuri taip gražiai įsikomponuoja į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimą, kilo dabartinei išlikusio mokyklos pastato savininkei Tado Ivanausko proanūkei Astai Žukaitei bei musteikiškei Onutei Grigaitei. Ją įgyvendinti ėmėsi Musteikos kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“, vadovaujama Stanislavo Malūnavičiaus. Nuspręsta mokyklos jubiliejų paminėti inscenizuojant Tado ir Honoratos Ivanauskų atvykimą į Musteiką, jų gyvenimo pradžią Sankt Peterburge. Pagalbos, kaip tai padaryti, kreiptasi į Onutę Navikaitę-Drobelienę. Ji, nepagailėjusi savo laiko, nemažai jo praleido M. Mažvydo bibliotekoje, rinkdama medžiagą, vėliau ją apibendrino, parašė scenarijų, režisavo mini spektaklį, kuriame vaidino patys bendruomenės nariai. Pagrindinius vaidmenis Tado ir Honoratos Ivanauskų atliko Žymantas Morkvėnas ir Vaiva Janulytė. Visus kitus – kiti kaimo bendruomenės žmonės, vaikai. Rugpjūčio 18 dieną istorinės mokyklos kieme improvizuotoje scenoje gausiai susirinkusi publika gėrėjosi puikia aktorių mėgėjų vaidyba, sekė nuosekliai pasakojamą Ivanauskų šeimos istoriją, jų įkurtos Musteikoje mokyklos kūrimąsi bei darbo joje pradžią. Gausiame žiūrovų būryje buvo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta su ponia, ir nemažas būrelis gervėtiškių – Tarptautinio „Gervėčių“ klubo narių, kuriems T. Ivanausko vardas tiesiog šventas, nes jis daugumą jų globojo, teikė jiems paramą, siekiant mokslo aukštumų Lietuvoje gyvenimo kelio pradžioje. Tokių globotinių tarpe „Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis, pelesiškis Alfredas Stipinas bei kiti etninių žemių Gudijoje lietuviai.

Read more on Musteikos kaimas šventė mokyklos jubiliejų…