Autorės nuotr.
Pasiilgau jurgino. Spinduliais sklindančių žiedynų. Atiduodančių visą vasaros kaitrą ir šviesą…Dairausi bobučių, sėdinčių požeminėje perėjoje, jos siūlo grybus, agurkus, krapus, obuolius, o jurginų- ne…Nesižvalgau jų gėlių parduotuvėse, ten karaliauja rožės , kardeliai, hortenzijos ir kitos kitokios užsieninės gėlės, kurių vardų nežinau…
Juozo Tumo- Vaižganto muziejuje paminėtas 149- sis šio garsaus kauniečio gimtadienis – tarsi slenkstis į jo jubiliejinius metus. Ateinantys 2019- ji jau paskelbti Vaižganto metais. Lietuvoje vyks daugybė šiai iškiliai asmenybei skirtų renginių. O šiemet Juozas Tumas – Vaižgantas buvo gražiai paminėtas Birštone, vėliau – jo tėviškėje Malaišiuose, kur vyko tradicinė vaižgantinių šventė.
Read more on Vaižganto muziejuje – diskusija apie publicistiką…
Pasak rašytojos Hannak Kent, daug istorinės ir etnologinės medžiagos surinkusios apie airių gyvenimą 18- 19 amžiuje ir panaudojusios romane „Gerieji žmonės“, airiai ypač mėgę (gal ir tebemėgsta? )geltonos spalvos gėles, kurios sugeria saulę ir apsaugo nuo blogio. Raktažolės, šalpusniai, purienos, vėdrynai- pavasario gėlės. Kai gegužės mėnesį būdavo švenčiama keltų šventė BALTAINE , savo apeigine dalimi primenanti baltų Rasas, moterys geltonomis gėlėmis trindavusios karvių tešmenis, laimindamos sviestą juose, puošdavusios jomis durų staktas ir slenksčius,užkamšydavusios plyšius , pro kuriuos galinti ištekėti laimė…Geltonieji vilkdalgiai- fėjų, pagarbiai vadinamų geraisiais žmonėmis, gėlės. Jos auga paupiuose, pusiau subridusios į vandenį. Keltų fėjos nėra geros būtybės, tad ir jų gėlių geriau neliesti…
Ekskursiją po kaimą veda Inga Krasuckienė. M.Šaknienės nuotr.
Musteikos etnografinis kaimas, įgludęs Dzūkijos nacionalinio parko glėbyje, rugpjūčio 18 dieną pakvietė į Tado Ivanausko dar 1918 metais įkurtos pirmos lietuviškos mokyklos šimtųjų metinių paminėjimą. Mintis surengti tokią neeilinę šventę, kuri taip gražiai įsikomponuoja į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimą, kilo dabartinei išlikusio mokyklos pastato savininkei Tado Ivanausko proanūkei Astai Žukaitei bei musteikiškei Onutei Grigaitei. Ją įgyvendinti ėmėsi Musteikos kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“, vadovaujama Stanislavo Malūnavičiaus. Nuspręsta mokyklos jubiliejų paminėti inscenizuojant Tado ir Honoratos Ivanauskų atvykimą į Musteiką, jų gyvenimo pradžią Sankt Peterburge. Pagalbos, kaip tai padaryti, kreiptasi į Onutę Navikaitę-Drobelienę. Ji, nepagailėjusi savo laiko, nemažai jo praleido M. Mažvydo bibliotekoje, rinkdama medžiagą, vėliau ją apibendrino, parašė scenarijų, režisavo mini spektaklį, kuriame vaidino patys bendruomenės nariai. Pagrindinius vaidmenis Tado ir Honoratos Ivanauskų atliko Žymantas Morkvėnas ir Vaiva Janulytė. Visus kitus – kiti kaimo bendruomenės žmonės, vaikai. Rugpjūčio 18 dieną istorinės mokyklos kieme improvizuotoje scenoje gausiai susirinkusi publika gėrėjosi puikia aktorių mėgėjų vaidyba, sekė nuosekliai pasakojamą Ivanauskų šeimos istoriją, jų įkurtos Musteikoje mokyklos kūrimąsi bei darbo joje pradžią. Gausiame žiūrovų būryje buvo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta su ponia, ir nemažas būrelis gervėtiškių – Tarptautinio „Gervėčių“ klubo narių, kuriems T. Ivanausko vardas tiesiog šventas, nes jis daugumą jų globojo, teikė jiems paramą, siekiant mokslo aukštumų Lietuvoje gyvenimo kelio pradžioje. Tokių globotinių tarpe „Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis, pelesiškis Alfredas Stipinas bei kiti etninių žemių Gudijoje lietuviai.
R.Arutuniano nuotr.
Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos armėnų sąjunga kartu su Užupio Respublikos vyriausybe liepos 5 d. organizavo lentos su Užupio Respublikos konstitucijos tekstu armėnų kalba atidarymo ceremoniją. Ši data pasirinktina neatsitiktinai, būtent liepos 5 d. Armėnija pažymi Konstitucijos dieną.
Šiandien Lietuvoje įvairūs „rezonansiniai“ skandalai (bulvariniai, politiniai, ekonominiai, ideologiniai) veja vienas kitą – vos baigėsi Seimo tyrimas dėl verslo oligarchų bandymo užvaldyti valstybę, iškart pasklido kalbos su pikantiškomis smulkmenomis apie nesantuokinį žinomo Seimo nario vaiką. Vėliau prasidėjo spekuliacijos dėl legendinio Lietuvos partizanų vado paskutiniojo poilsio vietos.
Read more on Lietuvos žiniasklaida laiko principingumo egzaminą…
Gegužės 31 d., Prienų raj. Veiveriuose vyko iškilminga šventė skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei Lietuvos partizano Antano Lukšos (1923-2016) gimino 95 – mečiui paminėti.
Iškilminga šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Veiverių Šv. Liudviko bažnyčioje. Vėliau gausus būrys renginio dalyvių susirinko „Skausmo kalnelyje“, kur buvo prisiminta visa Lietuvos laisvės kovotojų Lukšų šeima. Po to vyko istorinė konferencija Veiverių Šaulių sąjungos namuose. Prelegentai perskaitė pranešimus apie Lukšų šeimą, Veiverių miestelio ir jų apylinkių istoriją, Lietuvos partizanų kovas.
Read more on Veiveriuose paminėtas partizano Antano Lukšos jubiliejus…
2018 m. gegužės 23 d. Šv . Jurgio Kankinio bažnyčios koplyčioje Šv.Mišias už plk. E. Konovalecą (1891-1938) ir Ukrainos laisvės kovotoją Andrij Maslov (1987-2018)
auko Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM su Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresniuoju tėvu Vinkentij (Vasyl Pelych) OSBM bei kun. Juozapu Marija OFM.
Mišiose dalyvavo Kauno ukrainiečių bendrijos, Kauno sąjūdžio bei Kauno 202-osios šaulių kuopos šauliai.
Read more on Šv. Mišios už plk. E. Konovalecą ir Ukrainos kovotoją Andrij Maslov Kaune…
Geg 2
2018 m. balandžio 22-28 d. kartu su Europos etninės žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos prezidentu Viktor Černišuk bei labdaros fondo „Atmintis“ direktoriumi Arūnu Surdoku vykome į Ukrainą laisvės kovotojų keliais ir pristatėme humanitarinę pagalbą kovojančiai Ukrainai – automobilį, drabužių, higienos priemonių ir kitų daiktų Ukrainos kariams, savanoriams, kovojantiems antiteroristinės operacijos rajone Donecko srityje.
Marijos Šaknienės nuotr.
Tradicinė „Šalčios aleliumų“ šventė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje šiemet vyko jau dvidešimt pirmąjį kartą Pasaulio kultūros dienos išvakarėse. „Ši šventė-festivalis – sukviečia Šalčininkų krašto mokyklų bei darželių ir Taikos vėliavą gavusių mokyklų meno mėgėjų kolektyvus, atlikėjus, mokytojus – kultūrinės veiklos organizatorius, kad dar kartą paliudytų jų meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui, atskleistų jaunų žmonių kūrybiškumą.“ – rašoma šventės programoje. Toliau primenama, kad „Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.“
Šiuo metu naršote archyvuose, Atspindžiai kategorijoje.
