Archyvas kategorijai Atmintis

Rašytojų klube vyko vakaras „Išėjusiems“, prisiminta ir M. Kontrimaitė

Rašytojų klube birželio 30 d. vyko „Poezijos pavasario“ festivalio renginys „Išėjusiems“. Vakaro metu skambėjo mūsų pasaulį jau palikusių, tačiau gerbiamų, mylimų ir nepamirštamų poetų kūryba.

Renginyje dalyvavo rašytojai Mantas Balakauskas, Alis Balbierius, Virginija Cibarauskė, Dainius Dirgėla, Antanas A. Jonynas, Meilė Kudarauskaitė, Vidas Morkūnas, Juozas Žitkauskas, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Olita Dautartaitė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Read more on Rašytojų klube vyko vakaras „Išėjusiems“, prisiminta ir M. Kontrimaitė…

S. Daubaraitė: armėnų tautos genocido atminimui

Balandžio 24 d., šeštadienį armėnų bendruomenė Lietuvoje, su daugeliu armėnų bendruomenių visame pasaulyje, kaip ir kiekvienais metais, paminėjo savo tautiečių atminimą, 106-ąsias genocido metines.

Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperija stojo Vokietijos pusėn prieš Rusiją. 1915-1917 m. buvo nužudyta per 1,5 milijono armėnų. 1915 m. balandžio 24-oji gali būti palyginta su Lietuvos 1941 m. birželio 14-ąja , kai prasidėjo masinis lietuvių trėmimas į Užpoliarę ir Sibiro platybes, kur žmonės žuvo speige, ant ledo lyčių, ir mirė iš bado. Armėnų areštai ir žudynės buvo prasidėję anksčiau, tačiau balandžio 24-ąją prasidėjo masiniai areštai, ir buvo suimta tūkstančiai žmonių.

Read more on S. Daubaraitė: armėnų tautos genocido atminimui…

Aukcione renka lėšas pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti

Gegužės 18 d. – birželio 10 d. vyksta šiuolaikinio meno aukcionas internetu, kurio metu renkamos lėšos palaimintojo Teofiliaus Matulionio laiškų knygai išspausdinti. Aukcione dalyvauti kviečiami ir Lietuvos žurnalistų draugijos nariai.

Palaimintojo T. Matulionio labdaros ir paramos fondas (TM fondas) 2017–2020 m. surinko vertingą, iki šiol niekur neviešintą vyskupo T. Matulionio laiškų archyvą. Dauguma epistoliarinės palaimintojo dokumentikos (apie 150 laiškų) buvo siųsta iš sovietinės Rusijos į Lietuvą vyskupo brolių ir seserų šeimoms – iš Oršos kalėjimo-persiuntimo punkto, Vladimiro griežtojo režimo kalėjimo ir Potmos Invalidų namų Mordovijoje. Dar apie trisdešimt laiškų yra iš tarpukario Kauno, Romos, JAV, taip pat iš pokario Lietuvos, grįžus iš Rusijos kalėjimų 1956–1962 m. TM fondo rengiamo aukciono „Pandemija 2020“ tikslas – sukaupti lėšų pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti.

Read more on Aukcione renka lėšas pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti…

Dž. Dudajevo atminimas neišblės

Dž. Dudajevas./ Organizatorių nuotr.

Prieš 24 metus, 1996 metų balandžio 21, nutrūko trumpas, bet ryškus ir pilnas heroizmo didžio ir legendinio čečėnų didvyrio Džocharo Dudajevo gyvybė. Rusijos aukščiausioji karinė-politinė valdžia įvykdė teroristinį aktą prieš visos čečėnų liaudies demokratiškai išrinktą Čečėnijos Respublikos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Tai buvo politinė žmogžudystė su tikslu sunaikinti Džocharo Dudajevo teisę atstovauti čečėnų liaudį.

Read more on Dž. Dudajevo atminimas neišblės…

Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis

Ruslan Arutiunian./Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš 30 metų, 1990 m. sausio 13–19 dienomis, vyko armėnų pogromai Baku. Armėnų žudynės Azerbaidžano SSR vyko ir anksčiau – 1988 m. vasarį Sumgaite ir lapkritį visame Azerbaidžane, armėnų gyvenamosiose vietose, kur tik jas pavyko organizuoti.

Read more on Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis…

Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas

Lapkričio 22 d. Kauno rajone, Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Birutės rinktinės Žiedo kuopos būrio vadą Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d.  Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje  su SSRS valdžios institucijų pajėgomis  ir jų kolaborantais.

Read more on Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas…

Paminėtas armėnų tautos genocidas

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 24 dieną prie genocido aukų paminklo Vilniuje Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo savo tautos genocido metines. Minėjimą santūriai, kultūringai vedė Vega Ribikauskienė. Jame dalyvavo ir pagrindinę kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčyanas, kalbėjo vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Armėnijos  Respublikos nacionalinės premijos laureatas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Tautinių bendrijų taryboje bei Lietuvos žurnalistų draugijos narys Ruslanas Arutiunianas, Lietuvos Seimo ryšių su Armėnija grupės  pirmininkė  Guoda Burokienė. Šviesios atminties poetės ir vertėjos Marytės Kontrimaitės verstą armėnų poeto  Hovaneso Tumaniano eilėraštį perskaitė Vega Ribikauskienė, sonatą armėniška tematika saksofonu pagrojo LMTA studentas, Petro Vyšniausko mokinys, Davidas Avetisianas.

Read more on Paminėtas armėnų tautos genocidas…

„Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų

Marijos Šaknienės nuotr.

Sausio 14 dieną į savo buvusios ilgametės vadovės Margaritos Gedvilaitės 90-ąsias gimimo metines pakvietė buvusio (deja) LEU darbuotojų ansamblis “Ave musica”. Sunku rašyti apie buvusią pedagogų kalvę kaip apie buvusią, bet dar sunkiau į jos buvusiuosius rūmus įkelti koją.Skaitytojų taip ir norisi paklausti: “Ar žinote, kuo kvepia mirtis?”. Tai drastiška, ar ne? Bet ne mažiau drastiška ir tiesiog primesta mūsų švietimui iš viršaus reforma, pasmerkusi mirčiai rūmus ant Neries kranto, kuriuose šurmuliavo gyvybė, aidėjo jaunimo juokas ir balsai, čia buvo mokslinami būsimieji mokytojai, Lietuvos valstybės pagrindų pagrindas – jaunimo, reiškia ir šalies ateities, ugdytojai,  kūrėjai, pamatų klojėjai. Negyvi ir tylūs tie iškilieji rūmai ant aukšto Neries kranto, vos ne pačiame Vilniaus centre. Tiesa, kažkur kažkas ten lyg ir vyksta, viena kita gyva būtybė kruta, bet pribloškia tyla, tamsa, gyvybės nebuvimas ir gėlės, reti augalai, akyse mirštantys rūmų koridoriuose, nelaistyti, turbūt nuo tos dienos, kai LEU rūmai neteko tikrojo savo šeimininko. Tai šių, mirštančių augalų nebyli dejonė, jų paskutinis pagalbos šauksmas mirties kvapu pripildęs tuščius, bedvasius LEU rūmus. O juk kažkas sodino juos augino, daugybę metų rūpinosi jais, o jie grožiu atsilygino ir džiugino visus, kas tik į juos pažvelgdavo. Dabar jie palikti mirti, užmiršti, tartum prasiautus karui arba marui, dvelkia šalčiu ir mirtimi, pamažu virsta dulkėmis… Bet šįkart aš ne apie tai.

Read more on „Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų…

Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus

LR Seimo archyvo nuotrauka. 1991 m. sausio 8-oji: Civiliškai perrengti sovietų kareiviai ir jedinstvininkai puola Lietuvos parlamentą.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.     

Read more on Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus…

Dviejų tautų dukra

Marytę Kontrimaitę apdovanoja Armėnijos ambasadorius. LŽD archyvinė nuotr.

Artėjanti metų pabaiga skatina atsigręžti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, juos įvertinti, prisiminti tai, ko nesuspėta   paminėti, kas tiesiog pražiūrėta ir laiku neatkreiptas dėmesys. Vienas tokių paminėtinų įvykių – spalio 17 dieną Vilniaus M. K. Čiurlionio namuose įvykęs jau  tradicinis projekto “M. K. Čiurlionis pasauliui” renginys. Jį surengė M.K. Čiurlionio fondas drauge su Armėnijos ambasada. Jo metu buvo apdovanoti trys asmenys – šviesuoliai – nusipelnę Lietuvos ir Armėnijos draugiškų, broliškų  santykių puoselėjime M.K.Čiurlionio taurėmis “Rex”. Renginys pradėtas pianistės Birutės Vainiūnaitės nuotaikingai atliktu M.K.Čiurlionio noktiurnu VL183.  Renginį moderavo M.K.Čiurlionio fondo meninės veiklos vadovas Vytautas Paukštelis.

Read more on Dviejų tautų dukra…