Archyvas kategorijai Atmintis

S. Daubaraitė: armėnų tautos genocido atminimui

Bal 27

Paskelbta Atmintis, Įžvalgos |

Balandžio 24 d., šeštadienį armėnų bendruomenė Lietuvoje, su daugeliu armėnų bendruomenių visame pasaulyje, kaip ir kiekvienais metais, paminėjo savo tautiečių atminimą, 106-ąsias genocido metines.

Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperija stojo Vokietijos pusėn prieš Rusiją. 1915-1917 m. buvo nužudyta per 1,5 milijono armėnų. 1915 m. balandžio 24-oji gali būti palyginta su Lietuvos 1941 m. birželio 14-ąja , kai prasidėjo masinis lietuvių trėmimas į Užpoliarę ir Sibiro platybes, kur žmonės žuvo speige, ant ledo lyčių, ir mirė iš bado. Armėnų areštai ir žudynės buvo prasidėję anksčiau, tačiau balandžio 24-ąją prasidėjo masiniai areštai, ir buvo suimta tūkstančiai žmonių.

Read more on S. Daubaraitė: armėnų tautos genocido atminimui…

Aukcione renka lėšas pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti

Geg 27

Paskelbta Atmintis, Įžvalgos |

Gegužės 18 d. – birželio 10 d. vyksta šiuolaikinio meno aukcionas internetu, kurio metu renkamos lėšos palaimintojo Teofiliaus Matulionio laiškų knygai išspausdinti. Aukcione dalyvauti kviečiami ir Lietuvos žurnalistų draugijos nariai.

Palaimintojo T. Matulionio labdaros ir paramos fondas (TM fondas) 2017–2020 m. surinko vertingą, iki šiol niekur neviešintą vyskupo T. Matulionio laiškų archyvą. Dauguma epistoliarinės palaimintojo dokumentikos (apie 150 laiškų) buvo siųsta iš sovietinės Rusijos į Lietuvą vyskupo brolių ir seserų šeimoms – iš Oršos kalėjimo-persiuntimo punkto, Vladimiro griežtojo režimo kalėjimo ir Potmos Invalidų namų Mordovijoje. Dar apie trisdešimt laiškų yra iš tarpukario Kauno, Romos, JAV, taip pat iš pokario Lietuvos, grįžus iš Rusijos kalėjimų 1956–1962 m. TM fondo rengiamo aukciono „Pandemija 2020“ tikslas – sukaupti lėšų pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti.

Read more on Aukcione renka lėšas pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti…

Dž. Dudajevo atminimas neišblės

Bal 28

Paskelbta Atmintis, Įžvalgos |

Dž. Dudajevas./ Organizatorių nuotr.

Prieš 24 metus, 1996 metų balandžio 21, nutrūko trumpas, bet ryškus ir pilnas heroizmo didžio ir legendinio čečėnų didvyrio Džocharo Dudajevo gyvybė. Rusijos aukščiausioji karinė-politinė valdžia įvykdė teroristinį aktą prieš visos čečėnų liaudies demokratiškai išrinktą Čečėnijos Respublikos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Tai buvo politinė žmogžudystė su tikslu sunaikinti Džocharo Dudajevo teisę atstovauti čečėnų liaudį.

Read more on Dž. Dudajevo atminimas neišblės…

Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis

Kov 18

Paskelbta Atmintis, Įžvalgos |

Ruslan Arutiunian./Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš 30 metų, 1990 m. sausio 13–19 dienomis, vyko armėnų pogromai Baku. Armėnų žudynės Azerbaidžano SSR vyko ir anksčiau – 1988 m. vasarį Sumgaite ir lapkritį visame Azerbaidžane, armėnų gyvenamosiose vietose, kur tik jas pavyko organizuoti.

Read more on Baku mieste vykusių armėnų pogromų 30-metis…

Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas

Lap 25

Paskelbta Atmintis |

Lapkričio 22 d. Kauno rajone, Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Birutės rinktinės Žiedo kuopos būrio vadą Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d.  Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje  su SSRS valdžios institucijų pajėgomis  ir jų kolaborantais.

Read more on Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas…

Paminėtas armėnų tautos genocidas

Bal 29

Paskelbta Atmintis |

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 24 dieną prie genocido aukų paminklo Vilniuje Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo savo tautos genocido metines. Minėjimą santūriai, kultūringai vedė Vega Ribikauskienė. Jame dalyvavo ir pagrindinę kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčyanas, kalbėjo vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Armėnijos  Respublikos nacionalinės premijos laureatas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Tautinių bendrijų taryboje bei Lietuvos žurnalistų draugijos narys Ruslanas Arutiunianas, Lietuvos Seimo ryšių su Armėnija grupės  pirmininkė  Guoda Burokienė. Šviesios atminties poetės ir vertėjos Marytės Kontrimaitės verstą armėnų poeto  Hovaneso Tumaniano eilėraštį perskaitė Vega Ribikauskienė, sonatą armėniška tematika saksofonu pagrojo LMTA studentas, Petro Vyšniausko mokinys, Davidas Avetisianas.

Read more on Paminėtas armėnų tautos genocidas…

„Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų

Sau 28

Paskelbta Atmintis |

Marijos Šaknienės nuotr.

Sausio 14 dieną į savo buvusios ilgametės vadovės Margaritos Gedvilaitės 90-ąsias gimimo metines pakvietė buvusio (deja) LEU darbuotojų ansamblis “Ave musica”. Sunku rašyti apie buvusią pedagogų kalvę kaip apie buvusią, bet dar sunkiau į jos buvusiuosius rūmus įkelti koją.Skaitytojų taip ir norisi paklausti: “Ar žinote, kuo kvepia mirtis?”. Tai drastiška, ar ne? Bet ne mažiau drastiška ir tiesiog primesta mūsų švietimui iš viršaus reforma, pasmerkusi mirčiai rūmus ant Neries kranto, kuriuose šurmuliavo gyvybė, aidėjo jaunimo juokas ir balsai, čia buvo mokslinami būsimieji mokytojai, Lietuvos valstybės pagrindų pagrindas – jaunimo, reiškia ir šalies ateities, ugdytojai,  kūrėjai, pamatų klojėjai. Negyvi ir tylūs tie iškilieji rūmai ant aukšto Neries kranto, vos ne pačiame Vilniaus centre. Tiesa, kažkur kažkas ten lyg ir vyksta, viena kita gyva būtybė kruta, bet pribloškia tyla, tamsa, gyvybės nebuvimas ir gėlės, reti augalai, akyse mirštantys rūmų koridoriuose, nelaistyti, turbūt nuo tos dienos, kai LEU rūmai neteko tikrojo savo šeimininko. Tai šių, mirštančių augalų nebyli dejonė, jų paskutinis pagalbos šauksmas mirties kvapu pripildęs tuščius, bedvasius LEU rūmus. O juk kažkas sodino juos augino, daugybę metų rūpinosi jais, o jie grožiu atsilygino ir džiugino visus, kas tik į juos pažvelgdavo. Dabar jie palikti mirti, užmiršti, tartum prasiautus karui arba marui, dvelkia šalčiu ir mirtimi, pamažu virsta dulkėmis… Bet šįkart aš ne apie tai.

Read more on „Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų…

Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus

Sau 11

Paskelbta Atmintis |

LR Seimo archyvo nuotrauka. 1991 m. sausio 8-oji: Civiliškai perrengti sovietų kareiviai ir jedinstvininkai puola Lietuvos parlamentą.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.     

Read more on Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus…

Dviejų tautų dukra

Gru 16

Paskelbta Atmintis |

Marytę Kontrimaitę apdovanoja Armėnijos ambasadorius. LŽD archyvinė nuotr.

Artėjanti metų pabaiga skatina atsigręžti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, juos įvertinti, prisiminti tai, ko nesuspėta   paminėti, kas tiesiog pražiūrėta ir laiku neatkreiptas dėmesys. Vienas tokių paminėtinų įvykių – spalio 17 dieną Vilniaus M. K. Čiurlionio namuose įvykęs jau  tradicinis projekto “M. K. Čiurlionis pasauliui” renginys. Jį surengė M.K. Čiurlionio fondas drauge su Armėnijos ambasada. Jo metu buvo apdovanoti trys asmenys – šviesuoliai – nusipelnę Lietuvos ir Armėnijos draugiškų, broliškų  santykių puoselėjime M.K.Čiurlionio taurėmis “Rex”. Renginys pradėtas pianistės Birutės Vainiūnaitės nuotaikingai atliktu M.K.Čiurlionio noktiurnu VL183.  Renginį moderavo M.K.Čiurlionio fondo meninės veiklos vadovas Vytautas Paukštelis.

Read more on Dviejų tautų dukra…

Netekome Jūros Baužytės

Spa 30

Paskelbta Atmintis |

2018 metų spalio 24 dieną mirė žinoma žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė.

Jūra Marija Baužytė gimė 1933 metų sausio 13 dieną Kuršėnuose. 1951 metais baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus universitete žurnalistiką. 
1956 metais ji dirbo „Valstiečių laikraščio“, 1957-1960 metais – „Komjaunimo tiesos“ korespondente. Daugiau kaip 30 metų (1960-1992) ji dirbo „Tiesoje“, buvo korespondentė, skyriaus vedėja. 1992 -1995 metais buvo „Geležinkelininko“ korespondentė.
Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, 2008 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
ilgametę žurnalistinio darbo patirtį sudėjo ir į savo knygas, kurių nemažai išvydo dienos šviesą. Ji išleido publicistikos knygas „Išdalyta saulė“ (1973), „Žirgai lekia per rūką“ (1991), „.Šviesa iš toli“ (2000), „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“ (kartu su kitais, 2008), „Pavėlavę lieka stotyje“ (2009). Išleido publicistinį romaną „Mėnulio užtemimo naktį“ (2015). 
Po savo vyro žurnalisto Stasio Štikelio mirties sudarė ir parengė spaudai jo monografiją „Eterio šviesa“ (Lietuvos radijo istorija 1919 -1940 m.), kuri 2001 m. buvo apdovanota V. Kudirkos premija, ir knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (2004).
Parašė ir parengė skyrių apie žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų, parašė keletą apybraižų knygai „Lietuva, 1991 01 13″ (1991, anglų kalba – 1992).
Redagavo buvusio LR Seimo pirmininko ir švietimo ministro Konstantino Šakenio prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (1995).

Skaudžią netekties valandą mirus seseriai žurnalistei Jūrai Baužytei nuoširdžiai užjaučiame kolegę, St. Lozoraičio premijos laureatę Nijolę Baužytę.

Read more on Netekome Jūros Baužytės…