Archyvas kategorijai Atmintis

Netekome Jūros Baužytės

2018 metų spalio 24 dieną mirė žinoma žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė.

Jūra Marija Baužytė gimė 1933 metų sausio 13 dieną Kuršėnuose. 1951 metais baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus universitete žurnalistiką. 
1956 metais ji dirbo „Valstiečių laikraščio“, 1957-1960 metais – „Komjaunimo tiesos“ korespondente. Daugiau kaip 30 metų (1960-1992) ji dirbo „Tiesoje“, buvo korespondentė, skyriaus vedėja. 1992 -1995 metais buvo „Geležinkelininko“ korespondentė.
Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, 2008 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
ilgametę žurnalistinio darbo patirtį sudėjo ir į savo knygas, kurių nemažai išvydo dienos šviesą. Ji išleido publicistikos knygas „Išdalyta saulė“ (1973), „Žirgai lekia per rūką“ (1991), „.Šviesa iš toli“ (2000), „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“ (kartu su kitais, 2008), „Pavėlavę lieka stotyje“ (2009). Išleido publicistinį romaną „Mėnulio užtemimo naktį“ (2015). 
Po savo vyro žurnalisto Stasio Štikelio mirties sudarė ir parengė spaudai jo monografiją „Eterio šviesa“ (Lietuvos radijo istorija 1919 -1940 m.), kuri 2001 m. buvo apdovanota V. Kudirkos premija, ir knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (2004).
Parašė ir parengė skyrių apie žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų, parašė keletą apybraižų knygai „Lietuva, 1991 01 13″ (1991, anglų kalba – 1992).
Redagavo buvusio LR Seimo pirmininko ir švietimo ministro Konstantino Šakenio prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (1995).

Skaudžią netekties valandą mirus seseriai žurnalistei Jūrai Baužytei nuoširdžiai užjaučiame kolegę, St. Lozoraičio premijos laureatę Nijolę Baužytę.

Read more on Netekome Jūros Baužytės…

Gintauto Genio atminimui – kvietimas paremti knygos ,,Pagaunės medžioklė“ leidimą

„Pagaunės medžioklės“ autorių G. Genį knygos sutiktuvėse kalbina G. V. Petrošienė

Mielieji kolegos ir visi kultūringieji bičiuliai,

pernai, prieš pat 2018-ųjų sutiktuves, netikėtai nustojo plakusi žurnalisto ir rašytojo Gintauto Genio širdis. Palaidojome jį sausio 4 d. Petrašiūnų kapinėse.

Read more on Gintauto Genio atminimui – kvietimas paremti knygos ,,Pagaunės medžioklė“ leidimą…

Valstybės vadovas gali reziduoti ir bunkeryje

Pasak istorikų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio  (LLKS)  Taryba 1949 –1953 m. buvo vienintelė teisėta valdžia, aukščiausia politinė ir karinė struktūra sovietų okupuotos Lietuvos teritorijoje. Ir Seimas tai patvirtino 1999 metais. LLKS Tarybai  priklausė  aštuoni asmenys – prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis –Vytautas ir septyni nariai. Visi jie žuvo iki paskutinio šovinio kovodami su okupantais  arba buvo nužudyti sovietų kalėjimuose. Iki   šio birželio nežinota, kur Lietuvos pogrindinės Vyriausybės narių  kapai. Pagaliau viena trūkstama Lietuvos naujausių  laikų istorijos grandis išaiškinta –Vilniuje, už didžiausių sostinės Antakalnio kapinių tvoros, mokslininkai  rado  užkastus sovietų nukankinto   LLKS Tarybos nario, partizanų  gynybos pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos signataro  Adolfo Ramanausko- Vanago palaikus.

Read more on Valstybės vadovas gali reziduoti ir bunkeryje…

Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)

M.Šaknienės nuotr.

Ankstyvojoje lietuvių spaudoje rašę žmonės klojo Lietuvos Respublikos, kurios šimtmetį šiemet minime, pagrindus. Jie pasižymėjo plačiu akiračiu – ieškodami geriausio būdo išsivaduoti lietuvių tautai, domėjosi kitų tautų išsilaisvinimu. Daugelis iš jų buvo neabejingi ir vadinamajam armėnų klausimui.

Read more on Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)…

Paminėtos antrosios Marytės Kontrimaitės mirties metinės

Balandžio 16 dieną Vilniaus karininkų ramovėje vykusiame Lietuvos žurnalistų draugijos Vilniaus skyriaus susirinkime paminėtos antrosios poetės, vertėjos, St. Lozoraičio premijos laureatės, Armėnijos mokslų akademijos garbės daktarės, buvusios Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės Marytės Kontrimaitės mirties metinės. Vakare šeimos rūpesčiu Dievo gailestingumo koplyčioje už ją atnašautos Šventosios mišios.

Read more on Paminėtos antrosios Marytės Kontrimaitės mirties metinės…

Prisiminsime kaip jaunųjų žurnalistų Mokytoją… Raimundas Yla ( 1941 05 01 – 2018 02 11)

LRT archyvo nuotr. / Raimundas Yla. LRT Kauno radijo redakcijoje dirbo nuo 1977 m.

Vasario 11d. eidamas  77-uosius  metus mus paliko spaudos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius Raimundas Yla. Pastaraisiais metais gyvenęs Birštone, vakar  amžinajam poilsiui  jis atgulė savo gimtinės kapinaitėse Skriaudžiuose, šalia mamos Magdelenos Žukauskaitės-Ylienės.

Read more on Prisiminsime kaip jaunųjų žurnalistų Mokytoją… Raimundas Yla ( 1941 05 01 – 2018 02 11)…

„Diena išaušo, o man ji baigės“. In memoriam Gintautui GENIUI (1956 09 20 – 2017 12 30)

 

Vos prasidėjus naujiems metams atėjo skaudi žinia: netekome ilgamečio mūsų Draugijos nario Gintauto Genio. Sausio 4-ąją urna su jo palaikais amžiams atgulė Kauno Petrašiūnų kapinėse šalia tėvų – aktoriaus ir poeto Kęstučio Genio (1928–1996) bei mamos Lolitos Genienės, mirusios 2016-aisiais.

Read more on „Diena išaušo, o man ji baigės“. In memoriam Gintautui GENIUI (1956 09 20 – 2017 12 30)…

Netekome puikaus bičiulio, moraliosios žurnalistikos veterano

Lietuvos žurnalistų bendruomenę pasiekė skaudi žinia sulaukęs 85 metų mirė mūsų kolega, ilgametis Lietuvos žurnalistų draugijos narys, 2012 m.  Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas Zenonas Mikalauskas.

Read more on Netekome puikaus bičiulio, moraliosios žurnalistikos veterano…

Gervėčiai tebeapverkia iškiliojo kunigo netektį

Marijos Šaknienės nuotr.

Lygiai prieš mėnesį, balandžio 23 dieną, į amžinatvę iškeliavo Gervėčių parapijos kunigas Leonas Nestiukas.Staiga, nelauktai, netikėtai. Žinia lyg žaibas apskriejo parapiją, rajoną, sritį. Ir Lietuvą, kurioje nemaža išeivių iš Gervėčių krašto. Kunigas, kuris Gervėčių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią prikėlė iš užmaršties, išgražino, pastatė greta pačių ryškiausių, įspūdingiausių ne tiktai Baltarusijos, bet ir visos Europos bažnyčių.Iš primirštos, senų iškerojusių medžių pavėsio ir varnų riksmų slepiamos bažnyčios pavertė ją pirmo ryškumo žvaigžde, suspindusia plačiai, tapusia matoma ir girdima toli.Prieš 21 metus į Gervėčius iš Ivijos parapijos atsikėlęs kunigas Leonas Nestiukas ėmėsi bžnyčios gaivinimo darbo iš peties. Išpjovė aplink bažnyčią kerojusius pasenusius medžius, užveisė tikrą dendrologijos parką. Gabeno rečiausius augalus iš Lietuvos ir ne tik, sodino, prižiūrėjo, parapijiečių padedamas, saugojo, kad nežūtų. Pakąsti šalčio ar sausros. Remontavo ir pačią bažnyčią, dažė, tvarkė, gražino.Gavęs valdžios leidimą vietoj Sosnovskio barščio šabakštyno, kerojusio šalia bažnyčios, įrengė parką su dvylikos apaštalų skulptūromis, prisodino retųjų augalų, pastatė suoliukus, kad žmonės, atvykę į bažnyčią turėtų kur prisėsti, atsikvėpti ir susikaupti maldai prieš įžengdami į Dievo namus.Pačioje bažnyčioje įstatė kaldinto metalo ažūrines duris, kurių anksčiau čia niekada nebuvo, nors ją projektuojant ir buvo numatytos.Bažnyčioje, gavęs vyskupo sutikimą, įgyvendino savo kartą regėtą viziją – abipus  Nukryžiuotojo centriniame altoriuje figūros,  ant T raidės formos kryžių nukryžiuotus latrus.Tai ir įgyvendino, užsakęs vietos meistrams skulptūras, kurias įtaisė šonuose. Už jų – vitražai su Visų šventųjų portretais.Tai ne vienerių metų sumaniojo klebono darbas. Dirbo, negailėdamas jėgų, sudėdamas visas lėšas, kokios tik pasiekdavo bažnyčią, savo asmenines taip pat. Vienais metais kunigas buvo išrinktas Gardino srities Metų žmogumi, jo portretas patalpintas Astravo rajono Garbės lentoje. Astravo valdžia tąsyk juokavo, kad tai esąs pirmas toks atvejis visoje buvusios Sovietų Sąjungos istorijoje, kad dvasininkas būtų šitaip pagerbtas. O kunigas Leonas pasidžiaugė, kad už gautąją premiją sugebėjo apmokėti dviejų bažnyčios paveikslų restauravimą. Rengė sakralinės muzikos koncertus bažnyčioje, į kuriuos atvykdavo koncertuoti Baltarusijos klasikinės muzikos žvaigždės.Į koncertus plaukte suplaukdavo minios žiūrovų, ne tik iš artimiausių apylinkių, bet ir paties Astravo, Vilniaus ir kitur.Dirbo, planavo, buvo sumanęs pratęsti dendrologinį parką už bažnyčios, šventoriaus ribų, įrengti Kryžiaus kelio stotis.Deja, lemties valia buvo kitokia: atgulė savo išpuoselėtos bažnyčios šventoriuje tarp  taip mylėtų augalų. Poilsio. Jau amžinojo.Jo darbus teks pratęsti jau kitam, jį pakeisiančiam klebonui, tik ar sugebės, pajėgs pajusti kunigo Leono Nestiuko dvasią, jo širdies šilumą ir atmintį, paliktą parapijiečių sielose, gyvenusių ir dirbusių su parapijos ganytoju ranka rankon, širdis širdin.Ar tebeplauks ekskursijos pasigėrėti Gervėčių Švenčiausiosios Trejybės bačnyčia, lyg į didžiausius atlaidus kaip iki šiol.Ar bus kas pasitiktų jas nuoširdžia sušildančia šypsena ir prasmės kupinu žodžiu, kaip tai darydavo Nestiukas?

Read more on Gervėčiai tebeapverkia iškiliojo kunigo netektį…

Lietuvos armėnai paminėjo genocido 102-ąsias metines

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 24 dieną Vilniuje prie sovietinės okupacijos aukoms skirto paminklo Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje pakvietė gedulinga melodija, sklidusi iš garsiakalbio. Čia rinkosi Lietuvos armėnų bendruomenės nariai, jų bičiuliai bei kiti žmonės, neabejingi armėnų tautos likimui. Lietuvos armėnų sąjunga ir Lietuvos genocido  ir rezistencijos centras surengė armėnų genocido 102 – ųjų metinių minėjimą. 1915 metais balandžio 24 dieną tuometė Turkija pradėjo masines armėnų žudynes, per kurias nesigailėta nei mažų vaikų, nei senelių.Minėjimą vedė Ruslanas Harutunianas, pirmiausiai pakvietęs susirinkusiuosius pagerbti žuvusiuosius tylos minute. Po jos malda minėjimą pradėjo Pabaltijo armėnų kunigas Chosrovas Stepanyanas, žodį tarė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas, armėnų tautos istorijos apžvalgą pateikė rašytojas ir vertėjas Vahagnas Grigorianas, Marytės Kontrimaitės eilėraštį, skirtą šiai liūdnai datai perskaitė Vega Ribikauskienė, armėniškai – Haikuš Grigoryan.Renginyje kalbėjusi Lietuvos genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Teresė Burauskaitė priminė armėnų ir lietuvių tautų išgyventas tragedijas, patirtą genocidą, palygindama jų netektis ir išgyventą siaubą okupacijos metais. Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius patikino, kad lietuviai visada palaikė armėnų tautą ir palaikys, kad tai tiesiog esanti mūsų pareiga. Lietuvos seimo narys tarpparlamentinės ryšių su Armėnija grupės vadovas Simonas Gentvilas priminė, kad Lietuva dar 2005 – aisiais metais oficialiai pripažino armėnų tautos genocidą, taip išreikšdama jos palaikymą.Minėjimas baigėsi uždegant žvakutes prie paminklo, simbolinio Armėnijos vėliavos spalvų gėlių vainiko, kurį padėjo Armėnijos ambasadorius T. Mkrtchyanas.Prie bendros iškilmingos susikaupimo nuotaikos, rodos, prisidėjo ir popiečio saulė, maloniai nusišypsojusi iš po debesų skraistės, tą dieną  dengusios padangę ir nuo pat ryto ir  siuntusios vien lietų.

Read more on Lietuvos armėnai paminėjo genocido 102-ąsias metines…