Ruslan Arutiunian./Asmeninio archyvo nuotr.
Prieš 30 metų, 1990 m. sausio 13–19 dienomis, vyko armėnų pogromai Baku. Armėnų žudynės Azerbaidžano SSR vyko ir anksčiau – 1988 m. vasarį Sumgaite ir lapkritį visame Azerbaidžane, armėnų gyvenamosiose vietose, kur tik jas pavyko organizuoti.
Lapkričio 22 d. Kauno rajone, Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Birutės rinktinės Žiedo kuopos būrio vadą Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d. Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje su SSRS valdžios institucijų pajėgomis ir jų kolaborantais.
Read more on Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas…
Marijos Šaknienės nuotr.
Balandžio 24 dieną prie genocido aukų paminklo Vilniuje Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo savo tautos genocido metines. Minėjimą santūriai, kultūringai vedė Vega Ribikauskienė. Jame dalyvavo ir pagrindinę kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčyanas, kalbėjo vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Armėnijos Respublikos nacionalinės premijos laureatas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Tautinių bendrijų taryboje bei Lietuvos žurnalistų draugijos narys Ruslanas Arutiunianas, Lietuvos Seimo ryšių su Armėnija grupės pirmininkė Guoda Burokienė. Šviesios atminties poetės ir vertėjos Marytės Kontrimaitės verstą armėnų poeto Hovaneso Tumaniano eilėraštį perskaitė Vega Ribikauskienė, sonatą armėniška tematika saksofonu pagrojo LMTA studentas, Petro Vyšniausko mokinys, Davidas Avetisianas.
Marijos Šaknienės nuotr.
Sausio 14 dieną į savo buvusios ilgametės vadovės Margaritos Gedvilaitės 90-ąsias gimimo metines pakvietė buvusio (deja) LEU darbuotojų ansamblis “Ave musica”. Sunku rašyti apie buvusią pedagogų kalvę kaip apie buvusią, bet dar sunkiau į jos buvusiuosius rūmus įkelti koją.Skaitytojų taip ir norisi paklausti: “Ar žinote, kuo kvepia mirtis?”. Tai drastiška, ar ne? Bet ne mažiau drastiška ir tiesiog primesta mūsų švietimui iš viršaus reforma, pasmerkusi mirčiai rūmus ant Neries kranto, kuriuose šurmuliavo gyvybė, aidėjo jaunimo juokas ir balsai, čia buvo mokslinami būsimieji mokytojai, Lietuvos valstybės pagrindų pagrindas – jaunimo, reiškia ir šalies ateities, ugdytojai, kūrėjai, pamatų klojėjai. Negyvi ir tylūs tie iškilieji rūmai ant aukšto Neries kranto, vos ne pačiame Vilniaus centre. Tiesa, kažkur kažkas ten lyg ir vyksta, viena kita gyva būtybė kruta, bet pribloškia tyla, tamsa, gyvybės nebuvimas ir gėlės, reti augalai, akyse mirštantys rūmų koridoriuose, nelaistyti, turbūt nuo tos dienos, kai LEU rūmai neteko tikrojo savo šeimininko. Tai šių, mirštančių augalų nebyli dejonė, jų paskutinis pagalbos šauksmas mirties kvapu pripildęs tuščius, bedvasius LEU rūmus. O juk kažkas sodino juos augino, daugybę metų rūpinosi jais, o jie grožiu atsilygino ir džiugino visus, kas tik į juos pažvelgdavo. Dabar jie palikti mirti, užmiršti, tartum prasiautus karui arba marui, dvelkia šalčiu ir mirtimi, pamažu virsta dulkėmis… Bet šįkart aš ne apie tai.
Read more on „Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų…
LR Seimo archyvo nuotrauka. 1991 m. sausio 8-oji: Civiliškai perrengti sovietų kareiviai ir jedinstvininkai puola Lietuvos parlamentą.
Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.
Gru 16
Marytę Kontrimaitę apdovanoja Armėnijos ambasadorius. LŽD archyvinė nuotr.
Artėjanti metų pabaiga skatina atsigręžti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, juos įvertinti, prisiminti tai, ko nesuspėta paminėti, kas tiesiog pražiūrėta ir laiku neatkreiptas dėmesys. Vienas tokių paminėtinų įvykių – spalio 17 dieną Vilniaus M. K. Čiurlionio namuose įvykęs jau tradicinis projekto “M. K. Čiurlionis pasauliui” renginys. Jį surengė M.K. Čiurlionio fondas drauge su Armėnijos ambasada. Jo metu buvo apdovanoti trys asmenys – šviesuoliai – nusipelnę Lietuvos ir Armėnijos draugiškų, broliškų santykių puoselėjime M.K.Čiurlionio taurėmis “Rex”. Renginys pradėtas pianistės Birutės Vainiūnaitės nuotaikingai atliktu M.K.Čiurlionio noktiurnu VL183. Renginį moderavo M.K.Čiurlionio fondo meninės veiklos vadovas Vytautas Paukštelis.
Spa 30
2018 metų spalio 24 dieną mirė žinoma žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė.
Skaudžią netekties valandą mirus seseriai žurnalistei Jūrai Baužytei nuoširdžiai užjaučiame kolegę, St. Lozoraičio premijos laureatę Nijolę Baužytę.
„Pagaunės medžioklės“ autorių G. Genį knygos sutiktuvėse kalbina G. V. Petrošienė
Mielieji kolegos ir visi kultūringieji bičiuliai,
pernai, prieš pat 2018-ųjų sutiktuves, netikėtai nustojo plakusi žurnalisto ir rašytojo Gintauto Genio širdis. Palaidojome jį sausio 4 d. Petrašiūnų kapinėse.
Read more on Gintauto Genio atminimui – kvietimas paremti knygos ,,Pagaunės medžioklė“ leidimą…
Pasak istorikų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Taryba 1949 –1953 m. buvo vienintelė teisėta valdžia, aukščiausia politinė ir karinė struktūra sovietų okupuotos Lietuvos teritorijoje. Ir Seimas tai patvirtino 1999 metais. LLKS Tarybai priklausė aštuoni asmenys – prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis –Vytautas ir septyni nariai. Visi jie žuvo iki paskutinio šovinio kovodami su okupantais arba buvo nužudyti sovietų kalėjimuose. Iki šio birželio nežinota, kur Lietuvos pogrindinės Vyriausybės narių kapai. Pagaliau viena trūkstama Lietuvos naujausių laikų istorijos grandis išaiškinta –Vilniuje, už didžiausių sostinės Antakalnio kapinių tvoros, mokslininkai rado užkastus sovietų nukankinto LLKS Tarybos nario, partizanų gynybos pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko- Vanago palaikus.
Bir 11
M.Šaknienės nuotr.
Ankstyvojoje lietuvių spaudoje rašę žmonės klojo Lietuvos Respublikos, kurios šimtmetį šiemet minime, pagrindus. Jie pasižymėjo plačiu akiračiu – ieškodami geriausio būdo išsivaduoti lietuvių tautai, domėjosi kitų tautų išsilaisvinimu. Daugelis iš jų buvo neabejingi ir vadinamajam armėnų klausimui.
Šiuo metu naršote archyvuose, Atmintis kategorijoje.
