Archyvas kategorijai Atmintis

Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas

Lapkričio 22 d. Kauno rajone, Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininką Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Birutės rinktinės Žiedo kuopos būrio vadą Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d.  Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje  su SSRS valdžios institucijų pajėgomis  ir jų kolaborantais.

Read more on Lietuvos patizanų Stasio Lukšos – Tautvydo ir Petro Ašmono – Sargo pagerbimas…

Paminėtas armėnų tautos genocidas

Marijos Šaknienės nuotr.

Balandžio 24 dieną prie genocido aukų paminklo Vilniuje Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo savo tautos genocido metines. Minėjimą santūriai, kultūringai vedė Vega Ribikauskienė. Jame dalyvavo ir pagrindinę kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčyanas, kalbėjo vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Armėnijos  Respublikos nacionalinės premijos laureatas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Tautinių bendrijų taryboje bei Lietuvos žurnalistų draugijos narys Ruslanas Arutiunianas, Lietuvos Seimo ryšių su Armėnija grupės  pirmininkė  Guoda Burokienė. Šviesios atminties poetės ir vertėjos Marytės Kontrimaitės verstą armėnų poeto  Hovaneso Tumaniano eilėraštį perskaitė Vega Ribikauskienė, sonatą armėniška tematika saksofonu pagrojo LMTA studentas, Petro Vyšniausko mokinys, Davidas Avetisianas.

Read more on Paminėtas armėnų tautos genocidas…

„Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų

Marijos Šaknienės nuotr.

Sausio 14 dieną į savo buvusios ilgametės vadovės Margaritos Gedvilaitės 90-ąsias gimimo metines pakvietė buvusio (deja) LEU darbuotojų ansamblis “Ave musica”. Sunku rašyti apie buvusią pedagogų kalvę kaip apie buvusią, bet dar sunkiau į jos buvusiuosius rūmus įkelti koją.Skaitytojų taip ir norisi paklausti: “Ar žinote, kuo kvepia mirtis?”. Tai drastiška, ar ne? Bet ne mažiau drastiška ir tiesiog primesta mūsų švietimui iš viršaus reforma, pasmerkusi mirčiai rūmus ant Neries kranto, kuriuose šurmuliavo gyvybė, aidėjo jaunimo juokas ir balsai, čia buvo mokslinami būsimieji mokytojai, Lietuvos valstybės pagrindų pagrindas – jaunimo, reiškia ir šalies ateities, ugdytojai,  kūrėjai, pamatų klojėjai. Negyvi ir tylūs tie iškilieji rūmai ant aukšto Neries kranto, vos ne pačiame Vilniaus centre. Tiesa, kažkur kažkas ten lyg ir vyksta, viena kita gyva būtybė kruta, bet pribloškia tyla, tamsa, gyvybės nebuvimas ir gėlės, reti augalai, akyse mirštantys rūmų koridoriuose, nelaistyti, turbūt nuo tos dienos, kai LEU rūmai neteko tikrojo savo šeimininko. Tai šių, mirštančių augalų nebyli dejonė, jų paskutinis pagalbos šauksmas mirties kvapu pripildęs tuščius, bedvasius LEU rūmus. O juk kažkas sodino juos augino, daugybę metų rūpinosi jais, o jie grožiu atsilygino ir džiugino visus, kas tik į juos pažvelgdavo. Dabar jie palikti mirti, užmiršti, tartum prasiautus karui arba marui, dvelkia šalčiu ir mirtimi, pamažu virsta dulkėmis… Bet šįkart aš ne apie tai.

Read more on „Ave musica“ paminėjo vadovės Margaritos Gedvilaitės jubiliejų…

Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus

LR Seimo archyvo nuotrauka. 1991 m. sausio 8-oji: Civiliškai perrengti sovietų kareiviai ir jedinstvininkai puola Lietuvos parlamentą.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.     

Read more on Jonas Užurka. 1991-jų Sausio 13-ją prisiminus…

Dviejų tautų dukra

Marytę Kontrimaitę apdovanoja Armėnijos ambasadorius. LŽD archyvinė nuotr.

Artėjanti metų pabaiga skatina atsigręžti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, juos įvertinti, prisiminti tai, ko nesuspėta   paminėti, kas tiesiog pražiūrėta ir laiku neatkreiptas dėmesys. Vienas tokių paminėtinų įvykių – spalio 17 dieną Vilniaus M. K. Čiurlionio namuose įvykęs jau  tradicinis projekto “M. K. Čiurlionis pasauliui” renginys. Jį surengė M.K. Čiurlionio fondas drauge su Armėnijos ambasada. Jo metu buvo apdovanoti trys asmenys – šviesuoliai – nusipelnę Lietuvos ir Armėnijos draugiškų, broliškų  santykių puoselėjime M.K.Čiurlionio taurėmis “Rex”. Renginys pradėtas pianistės Birutės Vainiūnaitės nuotaikingai atliktu M.K.Čiurlionio noktiurnu VL183.  Renginį moderavo M.K.Čiurlionio fondo meninės veiklos vadovas Vytautas Paukštelis.

Read more on Dviejų tautų dukra…

Netekome Jūros Baužytės

2018 metų spalio 24 dieną mirė žinoma žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė.

Jūra Marija Baužytė gimė 1933 metų sausio 13 dieną Kuršėnuose. 1951 metais baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus universitete žurnalistiką. 
1956 metais ji dirbo „Valstiečių laikraščio“, 1957-1960 metais – „Komjaunimo tiesos“ korespondente. Daugiau kaip 30 metų (1960-1992) ji dirbo „Tiesoje“, buvo korespondentė, skyriaus vedėja. 1992 -1995 metais buvo „Geležinkelininko“ korespondentė.
Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, 2008 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
ilgametę žurnalistinio darbo patirtį sudėjo ir į savo knygas, kurių nemažai išvydo dienos šviesą. Ji išleido publicistikos knygas „Išdalyta saulė“ (1973), „Žirgai lekia per rūką“ (1991), „.Šviesa iš toli“ (2000), „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“ (kartu su kitais, 2008), „Pavėlavę lieka stotyje“ (2009). Išleido publicistinį romaną „Mėnulio užtemimo naktį“ (2015). 
Po savo vyro žurnalisto Stasio Štikelio mirties sudarė ir parengė spaudai jo monografiją „Eterio šviesa“ (Lietuvos radijo istorija 1919 -1940 m.), kuri 2001 m. buvo apdovanota V. Kudirkos premija, ir knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (2004).
Parašė ir parengė skyrių apie žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų, parašė keletą apybraižų knygai „Lietuva, 1991 01 13″ (1991, anglų kalba – 1992).
Redagavo buvusio LR Seimo pirmininko ir švietimo ministro Konstantino Šakenio prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (1995).

Skaudžią netekties valandą mirus seseriai žurnalistei Jūrai Baužytei nuoširdžiai užjaučiame kolegę, St. Lozoraičio premijos laureatę Nijolę Baužytę.

Read more on Netekome Jūros Baužytės…

Gintauto Genio atminimui – kvietimas paremti knygos ,,Pagaunės medžioklė“ leidimą

„Pagaunės medžioklės“ autorių G. Genį knygos sutiktuvėse kalbina G. V. Petrošienė

Mielieji kolegos ir visi kultūringieji bičiuliai,

pernai, prieš pat 2018-ųjų sutiktuves, netikėtai nustojo plakusi žurnalisto ir rašytojo Gintauto Genio širdis. Palaidojome jį sausio 4 d. Petrašiūnų kapinėse.

Read more on Gintauto Genio atminimui – kvietimas paremti knygos ,,Pagaunės medžioklė“ leidimą…

Valstybės vadovas gali reziduoti ir bunkeryje

Pasak istorikų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio  (LLKS)  Taryba 1949 –1953 m. buvo vienintelė teisėta valdžia, aukščiausia politinė ir karinė struktūra sovietų okupuotos Lietuvos teritorijoje. Ir Seimas tai patvirtino 1999 metais. LLKS Tarybai  priklausė  aštuoni asmenys – prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis –Vytautas ir septyni nariai. Visi jie žuvo iki paskutinio šovinio kovodami su okupantais  arba buvo nužudyti sovietų kalėjimuose. Iki   šio birželio nežinota, kur Lietuvos pogrindinės Vyriausybės narių  kapai. Pagaliau viena trūkstama Lietuvos naujausių  laikų istorijos grandis išaiškinta –Vilniuje, už didžiausių sostinės Antakalnio kapinių tvoros, mokslininkai  rado  užkastus sovietų nukankinto   LLKS Tarybos nario, partizanų  gynybos pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos signataro  Adolfo Ramanausko- Vanago palaikus.

Read more on Valstybės vadovas gali reziduoti ir bunkeryje…

Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)

M.Šaknienės nuotr.

Ankstyvojoje lietuvių spaudoje rašę žmonės klojo Lietuvos Respublikos, kurios šimtmetį šiemet minime, pagrindus. Jie pasižymėjo plačiu akiračiu – ieškodami geriausio būdo išsivaduoti lietuvių tautai, domėjosi kitų tautų išsilaisvinimu. Daugelis iš jų buvo neabejingi ir vadinamajam armėnų klausimui.

Read more on Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)…

Paminėtos antrosios Marytės Kontrimaitės mirties metinės

Balandžio 16 dieną Vilniaus karininkų ramovėje vykusiame Lietuvos žurnalistų draugijos Vilniaus skyriaus susirinkime paminėtos antrosios poetės, vertėjos, St. Lozoraičio premijos laureatės, Armėnijos mokslų akademijos garbės daktarės, buvusios Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės Marytės Kontrimaitės mirties metinės. Vakare šeimos rūpesčiu Dievo gailestingumo koplyčioje už ją atnašautos Šventosios mišios.

Read more on Paminėtos antrosios Marytės Kontrimaitės mirties metinės…