Vyrai iš Dievo Krėslo
Read more on Virtualus „Poezijos pavasaris“: M. Kontrimaitės kūryba…
Baigiantis kovui skaitytojus pasiekė nekantriai laukta „Voruta“, tik šįsyk ji kitokia. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Žemiau pateikiame žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus įžanginį žodį skaitytojams.
Read more on Išleistas pirmasis Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ numeris…
Vasario 29 d., šeštadienį, 13 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks poetės, rašytojos, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) ir Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) narės Saulutės Genovaitės Markauskaitės 10-ies knygų apžvalga.
„Naujausia knyga „Klausyk, širdie…“ padės atrasti atsakymus į kai kuriuos iškilusius gyvenimo klausimus…“, – sako autorė.
Marijos Šaknienės nuotr.
Rugsėjo antrą dieną Martyno Mažvydo bibliotekos valstybingumo erdvė pakvietė į Andriaus Vaišnio monografijos „Gražinos Ručytės Pianissimo“ paantrašte ,,Branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“, sutiktuves. Renginį vedė Mantas Baltrukevičius. Pirmasis susirinkusius į renginį pasveikino bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Knygos autorius Andrius Vaišnys pasakojo, kaip jam sekėsi bendrauti su knygos heroje Gražina Ručyte Landsbergiene renkant medžiagą būsimai monografijai. Knygos sutiktuvėse dalyvavo ir pati Gražina Landsbergienė, prof. Vytautas Landsbergis, solistė Judita Leitaitė, muzikologė Jūratė Katinaitė bei kiti. Solidi knyga, išleista „Vagos“ leidyklos apima, kaip rašoma jos prisistatyme ant viršelio, „pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimo patirtis 1949–1989 metais – nuo tremtinės – žvejės laisvalaikio koncertų Baikalo saloje, mokymosi Irkutsko muzikos mokykloje, Sverdlovsko konservatorijoje iki bendro darbo su profesionaliais menininkais Lietuvoje bei užsienyje“.
Read more on Andriaus Vaišnio monografijos „Gražinos Ručytės pianissimo“ sutiktuvės…
Šiemet pavasarį istorijos tyrinėtojus, krašto praeitimi besidominčius skaitytojus pasiekė maloni staigmena – Kaišiadorių muziejuje įvyko įstaigos direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus knygos „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“ pristatymas, kuriame lankėsi ir nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius ir redaktorė Irma Stadalnykaitė. Leidinyje gvildenama (ne)žinoma dabar jau dviejų teritorijų – Trakų ir Kaišiadorių rajonų – praeitis.
Read more on Trakų–Kaišiadorių krašto istorija Lietuvos Nepriklausomybės istorijos verpetuose…
Knygos autorius su žmona Danute. Gintaro Leščinsko nuotr.
Toks žodžių junginys neįprastas. Vampyrą dažniausiai įsivaizduojame esant piktavalį, blogiui tarnaujantį padarą, nevengiantį pagerti ir žmonių kraujo. Kitoks jis Vytauto Leščinsko apysakoje ,,Vampyras iš 33-osios palatos“, kurią neseniai išleido ,,BALTO print“.
Gru 16
Enciklopedinio leidinio viršeliai.
Išleistas enciklopedinio leidinio „LIETUVOS BAJORAI“ pirmasis tomas – knyga, kurios parengimas užtruko beveik metus. Jos sudarytojas ir redaktorius – Lietuvos žurnalistų draugijos narys rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Leidėjai – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Raimundo Kaminsko nuotr.
2018 m. birželio 21 Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko „Draugo“ fondo (JAV) išleistos Juozo Skiriaus knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatymas.
Read more on Maironio muziejuje pristatyta Juozo Skiriaus knyga…
Knygos viršelis
Baigiantis 2017-iems metams viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas išleido Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą, kurios rankraštis 300 metų saugotas Elektrėnų savivaldybėje (5 km į šiaurę nuo Vievio) esančioje Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje.
Read more on Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knyga – pasiekiama visiems…
2017 m. pabaigoje leidykla „Voruta“ išleido mano antrąją knygą iš 2015 m. pradėto leisti pažintinio ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“, kuriame apibūdinta nedaug kam žinoma Nemuno žemupio ir jo pakrančių istorija. Pirmojoje knygoje buvo aprašytas upės ruožas nuo Smalininkų iki Ragainės (dabar vadinamos Neman). Antroji knyga apima Nemuno ir jo atšakos Rusnės atkarpą nuo Paskalvių kaimo ir Tilžės iki Kaukėnų (dabar Jasnoje).
Šiuo metu naršote archyvuose, Knygų lentyna kategorijoje.
