2017 m. pabaigoje leidykla „Voruta“ išleido mano antrąją knygą iš 2015 m. pradėto leisti pažintinio ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“, kuriame apibūdinta nedaug kam žinoma Nemuno žemupio ir jo pakrančių istorija. Pirmojoje knygoje buvo aprašytas upės ruožas nuo Smalininkų iki Ragainės (dabar vadinamos Neman). Antroji knyga apima Nemuno ir jo atšakos Rusnės atkarpą nuo Paskalvių kaimo ir Tilžės iki Kaukėnų (dabar Jasnoje).
Vas 12
Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn,
Ir šimtmečių juoda audra jų neišraus…
B.Brazdžionis “Ąžuolas”
Kol tautos dvasia gyva, iš jos, lyg iš versmės, veržiasi nepalaužiama stiprybė. Kuriam laikui ją galima užtvenkti, tačiau, atėjus tam tikram metui, ji prasiveržia net pro geležines uždangas. Tuomet “nebeužtvenksi upės bėgimo”, – rašė mūsų Tėvynės dainius, laisvės šauklys poetas Maironis. Laimingi tie, kurie savo akimis matė , savo širdimis išgyveno Lietuvos išsiveržimą į Laisvę.
Marijos Šaknienės nuotr.
Gruodžio 14 dieną, artėjant Kalėdoms į gražų ir prasmingą vakarą – knygos „Vidurnakčio apasionata“ sutiktuves pakvietė Lietuvos žurnalistų draugijos narys, S. Lozoraičio premijos laureatas Antanas Seikalis. Vakaras susitikimas vyko Tuskulėnų rimties parko centre. Jį vedė Lietuvos genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė. Ji sumaniai pristatė knygos autorių žurnalistą Antaną Seikalį bei jo naująją knygą „Vidurnakčio apasionata“.
Zofija SASNAUSKAITĖ
Džiugu, kad būna laimingų atsitiktinumų. Man vienas tokių – pažintis su žurnalistu ir rašytoju Vytautu Leščinsku bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ 2002 metais, kai jis dirbo laikraščio „Geležinkelininkas“ redakcijoje, o iki tol ne vienus metus buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius – ne valdininkas, o talentingas žurnalistas. Iki šiol atsimenu Vytauto straipsnį apie atnaujintą Kybartų geležinkelio stotį, parašytą taip gyvai ir meniškai, kad vaizdo nenustelbė nė įvairūs bendrovėje įteisinti techniniai terminai.
Gediminas SONGAILA
Tik ką baigtas spausdinti naujas istorijos ir kultūros žurnalas „GENEALOGIJA IR HERALDIKA“. Jo leidėjai – veiklos dešimtmetį pažyminti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Vyriausiasis redaktorius – rašytojas ir žurnalistas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Šių metų gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui atiduodamas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai/savininkai. Savo įžvalgomis dalinsis istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis, vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis. Leidinį, kurio tiražas 700 egz., bus galima įsigyti Istorinėje Prezidentūroje ir kituose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose. Renginio svečių laukia staigmena – galimybė laimėti naująjį leidinį!
Read more on „Laikinoji sostinė 10/160“ – kvietimas susipažinti ir iš naujo įsimylėti…
Saulutės monografijos viršelis
Lietuvos žurnalistų (LŽD) ir Tėvynės pažinimo (TPD) draugijų nariai savo renginiuose dažnai regi gerumu ir pagarba žmogui spinduliuojančias Saulutės Genovaitės Markauskaitės akis. Tokia ir jos širdis: jautri, atidi, visiems gera linkinti. Į tautotyros savanorių bendriją ji pasuko 2004-aisiais, kai Kauno žurnalistų namuose buvo švenčiama „Gimtinės“ laikraščio 15 metų sukaktis. Pradžioje mėnraštyje skelbė savo lyrikos posmų. Ilgainiui ėmė siųsti pasakojimų apie sutiktus tėvynainių šviesuolius, jos atmintin įstrigusius senolių papročius, dvasingumu gaivias tradicijas ir paminklus. Nuoširdžiai dalijosi savo poetinės kūrybos vaisiais, kurie metai po metų sugulė į bene šešetą atskirų rinkinių.
Read more on Kūrybos vaisius sunokino įkvėpimas ir darbštumas…
Jau daugiau kaip du dešimtmečius „Vorutos“ fondas leidžia knygas, atvirukus, o nuo 2007 m. ir kalendorius, skirtus Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. Prieš vienuolika metų buvo išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ (Trakai: Voruta, 2005, 144 p.) čia nuo 1966 m. kunigavusio monsinjoro 80-ojo jubiliejaus proga. Įdomi lietuvių ir lenkų kalbomis išleista knygelė „Trakų Dievo Motinos stebuklai“ (Trakai: Voruta, 2013, 112 p.), kurioje pateikiami Trakų Dievo Motinos stebuklų aprašymai, parengti kun. Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) ir pirmąkart išspausdinti 1645 m. Tėvų bazilijonų spaustuvėje, Vilniuje, lenkų kalba. Be stebuklų aprašymų, čia pateikiama trumpa Trakų bažnyčios istorija ir giesmės, skirtos lankantiesiems stebuklingąjį Trakų Dievo Motinos paveikslą. Knyga iliustruota Trakų Dievo Motinos paveikslo sekiniais iš kitų Lietuvos bažnyčių (Rozalimo, Nemenčinės, Želvos, Giedraičių, Semeliškių, Jūžintų, Varnių, Senųjų Trakų) ir Latvijos – Rygos, Agluonos, Trakų bažnyčios interjero detalių – angelų, šventųjų, altoriaus fragmentų – nuotraukomis. Šiemet 50 egzempliorių tiražu išleista dar viena Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms skirta knyga „Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensis civitatis Basilicam, à temporibus Alexandri Vitoldi Magni Litvaniae Ducis, gratiis et miraculis clara Icone…“ (liet. Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pavaizduotos didžiai sename atvaizde, garsėjančiame malonėmis bei stebuklais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikų Trakų miesto vaivadai priklausančioje Bazilikoje, vainikavimo iškilmė…; Trakai: Voruta, 2016, 36 p.). Tai unikalus leidinys lotynų kalba, kuriame pateikiamos 1719 m. Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje išspausdinto Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popiežiaus Klemenso XI karūnomis 1718 m. rugsėjo 4 d. aprašymo faksimilės. Ši knyga buvo įteikta Trakų bažnyčią aplankiusiam Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pjetrui Parolinui (Pietro Parolin).
Read more on Išleista Vytauto Valentino Česnulio knyga „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“…
Pagėgių sav. garbės pilietis doc. dr. Martynas Purvinas su žmona Marija būdami Pagėgiuose visada apsilanko savivaldybėje. 2016 m. gegužę Pagėgių savivaldybė skyrė automobilį, kuriuo doc. dr. M. Purvinas galėjo apvažiuoti gyvenvietes, apie kurias bus rašoma antrojoje „Mažosios Lietuvos panemunių ir pamarių“ knygoje. Nuotraukoje (iš kairės): meras Virginijus Komskis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, doc. dr. Martynas Purvinas, Marija Purvinienė, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, nevyriausybinių organizacijų koordinatorius Edmundas Incius ir mero patarėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.
Read more on „Voruta“ išleido pirmą Mažosios Lietuvos vietovių istorijos knygą…
Šiuo metu naršote archyvuose, Knygų lentyna kategorijoje.
