Gediminas SONGAILA
Tik ką baigtas spausdinti naujas istorijos ir kultūros žurnalas „GENEALOGIJA IR HERALDIKA“. Jo leidėjai – veiklos dešimtmetį pažyminti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Vyriausiasis redaktorius – rašytojas ir žurnalistas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Šių metų gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui atiduodamas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai/savininkai. Savo įžvalgomis dalinsis istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis, vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis. Leidinį, kurio tiražas 700 egz., bus galima įsigyti Istorinėje Prezidentūroje ir kituose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose. Renginio svečių laukia staigmena – galimybė laimėti naująjį leidinį!
Read more on „Laikinoji sostinė 10/160“ – kvietimas susipažinti ir iš naujo įsimylėti…
Saulutės monografijos viršelis
Lietuvos žurnalistų (LŽD) ir Tėvynės pažinimo (TPD) draugijų nariai savo renginiuose dažnai regi gerumu ir pagarba žmogui spinduliuojančias Saulutės Genovaitės Markauskaitės akis. Tokia ir jos širdis: jautri, atidi, visiems gera linkinti. Į tautotyros savanorių bendriją ji pasuko 2004-aisiais, kai Kauno žurnalistų namuose buvo švenčiama „Gimtinės“ laikraščio 15 metų sukaktis. Pradžioje mėnraštyje skelbė savo lyrikos posmų. Ilgainiui ėmė siųsti pasakojimų apie sutiktus tėvynainių šviesuolius, jos atmintin įstrigusius senolių papročius, dvasingumu gaivias tradicijas ir paminklus. Nuoširdžiai dalijosi savo poetinės kūrybos vaisiais, kurie metai po metų sugulė į bene šešetą atskirų rinkinių.
Read more on Kūrybos vaisius sunokino įkvėpimas ir darbštumas…
Jau daugiau kaip du dešimtmečius „Vorutos“ fondas leidžia knygas, atvirukus, o nuo 2007 m. ir kalendorius, skirtus Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. Prieš vienuolika metų buvo išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ (Trakai: Voruta, 2005, 144 p.) čia nuo 1966 m. kunigavusio monsinjoro 80-ojo jubiliejaus proga. Įdomi lietuvių ir lenkų kalbomis išleista knygelė „Trakų Dievo Motinos stebuklai“ (Trakai: Voruta, 2013, 112 p.), kurioje pateikiami Trakų Dievo Motinos stebuklų aprašymai, parengti kun. Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) ir pirmąkart išspausdinti 1645 m. Tėvų bazilijonų spaustuvėje, Vilniuje, lenkų kalba. Be stebuklų aprašymų, čia pateikiama trumpa Trakų bažnyčios istorija ir giesmės, skirtos lankantiesiems stebuklingąjį Trakų Dievo Motinos paveikslą. Knyga iliustruota Trakų Dievo Motinos paveikslo sekiniais iš kitų Lietuvos bažnyčių (Rozalimo, Nemenčinės, Želvos, Giedraičių, Semeliškių, Jūžintų, Varnių, Senųjų Trakų) ir Latvijos – Rygos, Agluonos, Trakų bažnyčios interjero detalių – angelų, šventųjų, altoriaus fragmentų – nuotraukomis. Šiemet 50 egzempliorių tiražu išleista dar viena Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms skirta knyga „Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensis civitatis Basilicam, à temporibus Alexandri Vitoldi Magni Litvaniae Ducis, gratiis et miraculis clara Icone…“ (liet. Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pavaizduotos didžiai sename atvaizde, garsėjančiame malonėmis bei stebuklais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikų Trakų miesto vaivadai priklausančioje Bazilikoje, vainikavimo iškilmė…; Trakai: Voruta, 2016, 36 p.). Tai unikalus leidinys lotynų kalba, kuriame pateikiamos 1719 m. Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje išspausdinto Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popiežiaus Klemenso XI karūnomis 1718 m. rugsėjo 4 d. aprašymo faksimilės. Ši knyga buvo įteikta Trakų bažnyčią aplankiusiam Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pjetrui Parolinui (Pietro Parolin).
Read more on Išleista Vytauto Valentino Česnulio knyga „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“…
Pagėgių sav. garbės pilietis doc. dr. Martynas Purvinas su žmona Marija būdami Pagėgiuose visada apsilanko savivaldybėje. 2016 m. gegužę Pagėgių savivaldybė skyrė automobilį, kuriuo doc. dr. M. Purvinas galėjo apvažiuoti gyvenvietes, apie kurias bus rašoma antrojoje „Mažosios Lietuvos panemunių ir pamarių“ knygoje. Nuotraukoje (iš kairės): meras Virginijus Komskis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, doc. dr. Martynas Purvinas, Marija Purvinienė, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, nevyriausybinių organizacijų koordinatorius Edmundas Incius ir mero patarėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.
Read more on „Voruta“ išleido pirmą Mažosios Lietuvos vietovių istorijos knygą…
Visada labai smagu, kai visiems bičiuliams, kultūros istorikams, etnologams, galų gale – visiems Lietuvos istoriją žinantiems ir ją propaguojantiems žmonėms gali pranešti malonią ir ilgai lauktą naujieną. Karštos ir tikros žinios, kad leidyklai „Kalendorius“ nenuilstantys kultūros klodų tyrinėtojai darbštuoliai Benjaminas KALUŠKEVIČIUS ir Kazys MISIUS įteikė leidinio „KNYGNEŠYS 4“ rankraštį.
Vas 10
Regina JASUKAITIENĖ
Neturėjau tėviškės. Šitą savotišką našlaitystę jaučiau visą gyvenimą. O ypač suskausdavo, atsigręžus į vaikystę. Gimiau tremtinių šeimoje , Intoje, grįžus į Lietuvą buvome blaškomi iš vienos vietos į kitą, lyg kokie perėjūnai. Daugeliui sėslių žmonių taip ir atrodėme. Ilgą laiką tėvo, buvusio politinio kalinio, nenorėjo registruoti…Bastėmės. Vos spėdavome įsikurti, vėl reikėdavo ryšius rištis. Sovietų okupantai atėmė iš manęs tėviškę…Ne fizine, greičiau dvasine prasme. Prisimenu, kaip savo suolo draugei Audronei pavydėjau dar prosenelių įsigyventos sodybos: didžiulio seno sodo, trobos dviem galais, kūdros, apsodintos jovarais, apynyno…(O tvartuose buvo laikomi kolūkio arkliai, o daržinėje- pašaras arkliams- bet šito „reiškinio“ aš dar nesupratau). Ši graži sodyba man išliko kaip senosios Lietuvos idilė…Ir begalinis ilgesys, sumišęs su vaikišku pavydu.
Tokiu iškalbingu pavadinimu Kaišiadorių r. savivaldybės Viešojoje bibliotekoje nuo 2015 m. spalio mėnesio veikia Stasės Ladienės sudaryta virtuali paroda. Ji skirta kraštiečiui kultūros istorikui, žurnalistui, leidėjui, visuomenės veikėjui dr. Kaziui Račkauskui.
Read more on Paskui žvaigždes, kurios iš aukštybių kelią rodė…
Regina PUPALAIGYTĖ
Olita Dautartaitė
Didelis būrys šviesių žmonių, tarp jų ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, ambasadorius Česlovas Stankevičius, kunigai Tomas Karklys bei Artūras Kazlauskas, taip pat nemažai LŽD Kauno skyriaus narių, lapkričio 4-ąją susirinko į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kur įvyko Vandos Ibianskos antrosios knygos „Gyvenimas kaip klavesino garsai“ sutiktuvės. Atėjo susitikti ir su autore, ilgamete krikščioniškos žiniasklaidos atstove, dviejų garbingų premijų – Stasio Lozoraičio „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos fondo – laureate, ir tam tikra prasme su jos knygos puslapiuose aprašytais veikėjais, kurie, pasak kolegės Nijolės Grinevičiūtės, neretai atrodo tokie panašūs į mus pačius…
Taip vadinasi nauja VANDOS IBIANSKOS knyga, autorės pasirinkimu skiriama tiems, „kurie, nepaisydami nieko, visad šypsosi“.
Ją 800 egz. tiražu išleido kauniškė „Artumos“ leidykla (knygos sudarytoja ir redaktorė Regina Pupalaigytė; viršelį, visą dizainą ir piešinius sukūrė dailininkė Silvija Knezekytė; atspausdino spaustuvė „Morkūnas ir Ko“).
Leidinys visuomenei bus viešai pristatytas lapkričio 4 d., trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune (Rotušės a. 13).
– Tie, kas esame paveikti autorės esė (novelių, impresijų?) rinkinio „Gyvenimas kaip senas vynas“, vėl esame kviečiami pasinerti į GYVENIMĄ, – teigia Nijolė Grinevičiūtė, Lietuvos žurnalistų draugijos narė. – Šįkart ataidintį subtiliais, nostalgiškais klavesino garsais. Sakysite, visos knygos yra apie gyvenimą? Na taip, bent jau dauguma. Tačiau gyvenimą apkabinti, paglostyti, pažnaibyti, priminti jo tikrąją vertę ir vietą geba retas rašytojas. V. Ibianskos ryšys su praeitimi ir dabartimi, iškilme ir kasdienybe, su mūsų menkumu ir didyste liejasi iš puslapių nepaprastai turtingos kalbos ir „smūginių“ asociacijų tėkme. <…> Tuščias būtų kritiko noras apibrėžti žanrą, rasti „stalčiuką“ V. Ibianskos žvilgsniui į gyvenimą. Versmė, nešanti mus ir autorę per šeimos, kariuomenės, Bažnyčios, Lietuvos ir jos istorijos slenksčius, šniokščia, pagauna ir žavi… <…> Šioje knygoje V. Ibianska dosniai atidaro kasdienių paslapčių, kurias žinome, tik nesame apmąstę, skrynią. Knygos puslapiuose sutiksime ne herojus (veikėjus, personažus ir kt.), o patys save. Tokius nuogai tikrus, aiškius, gal truputėlį šaržuotus, bet aprašytus su pagarba ir meile. Ironija ir kandokas šypsnys – tai mums, skaitantiesiems, skiriami vitaminai, apie kuriuos vaikystėje mamos sakydavo: kartoki, bet sveiki…“
Mūsų svetainės lankytojams pateikiami du tokie „vitamininiai“ tekstai iš V. Ibianskos naujosios knygos „Gyvenimas kaip klavesino garsai“.
Primintina, kad V. Ibianska yra ilgametė katalikiškos žiniasklaidos žurnalistė, Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatė (2006 m.). Pirmoji jos knyga „Gyvenimas kaip senas vynas“ išėjo 2012-aisiais.
LŽD inf.
Šiuo metu naršote archyvuose, Knygų lentyna kategorijoje.
