Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šįmet nukeltas į vasarą (liepos 26 – rugpjūčio 9 d.), tad kol kas dalinamės virtualia kūryba. Skelbiame kelias ištraukas iš būsimosios Marytės Kontrimaitės knygos „Kalbėti Aukštyn“.
 

Vyrai iš Dievo Krėslo

Mano tėviškės vyrai,

prieglobstį radę

Dievo Krėsle,

raisto viduryje,

senosios alkos pašonėje.

 

Žemė juos laikė apglėbusi

glaudė

– savo gynėjus –

slėpė nuo svetimųjų.

 

Jie praėjo pro mano lopšį,

gražiai nusiskutę, švarūs,

su žvilgančiais automatais

susėdę už balto stalo

giedojo Velykų giesmes.

 

Nežinojau, nepažinojau, nesupratau…

 

Juos išdavė

kai buvau vežama

gyvuliniame vagone į Rytus,

mažytė,

atplėšta nuo savosios žemės,

bejėgė, leisgyvė, alkana.

 

Nežinojau, kada

ir kaip jų neliko

Dievo Krėsle,

visai netoli mūsų miško.

 

Tik dabar galiu ištarti

jų vardus,

tikruosius ir išgalvotus,

žemaitiškai

už juos kalbėdama

„Amžiną atilsį“.


Iš Dienoraščių

2003 12 11 [J. Marcinkevičius ir rašytojai, kūrę „į stalčių“]

Mokslų Akademijoje Viktorija [Daujotytė] pristatė savo knygą apie Justiną Marcinkevičių. Aptaki, pilna visokių įmantrybių kalba jau rodo nelabai tikrą jauseną – netikrumo, abejojimo, bandymo išsisukti nuo tiesos sakymo.

O vis tik jis labai sąmoningai (ir talentingai – tuo blogiau!) tarnavo okupantui, pakišdamas savo tautiškumą, savo istorizmą, save patį – kaip patriotą ir dvasios palaikytoją. Juk niekas jam neliepė sudergti taip įtaigiai bažnyčios („užvis labiau aš kaltinu bažnyčią, kuri išmokė nuolankumo“ ir kt.). Jis bandė suformuoti kažkokį religijos surogatą. Gerai, kad pats pasiaiškino – tiesa, labai vėlai.

O šiandien jis sako – parodykit tuos rašytojus, kurie nenusilenkė (to meto spaudimui), kūrė kitaip, į stalčių…

O gi yra – formaliai padaręs valdžiai „reveransą“ – rašė tikrus dalykus Putinas. A. Miškinis sukūrė fantastiškas savo „Psalmes“. S. Geda niekada nelindo savo poezija valdžiai uodegon, taip pat ir kai kurie kiti – pvz. Strielkūnas…

Na taip, giliam stalinizme – nežinau. Kai kas gal ir rašė „į stalčių“? Kiti – kariavo ir žuvo arba buvo suluošinti fiziškai ir morališkai, ištremti ir sutrypti… O jis rašė liaupses Leninui, jis „sudirbo“ „XX pavasaryje“ mūsų partizanus ir normaliai gyventi norinčius ne sovietinius žmones… Juk nebuvo būtina tą daryti po Stalino mirties, o „Kraujo ir pelenų“ – per patį chruščiovinį atlydį – kur ir keikia bažnyčią…

Ir šiaip – jis vertas kur kas rimtesnės analizės. O tai Viktorija prirašė liaupsių, prikaišė gražių tarptautinių žodžių, labai protingų interpretacijų – ir kas gi? Ne, apie J. M. kūrybą dar turi būti parašyta kur kas kritiškiau.

Na taip, juk, kol gyvas dar jo ir žmogiškai gaila…

Vadinasi taip ir tęsis – vieni keiks ir chuliganiškai išsidirbinės, o kiti užglostys…


Kitąmet sukaks 5 metai, kai mus paliko šviesios atminties poetė, vertėja, publicistė, buvusi Lietuvos žurnalistų draugijos narė ir vadovė, tremtinė Marytė Kontrimaitė. 2021 m. planuojama išleisti jos sumanytą ir pradėtą rengti knygą „Kalbėti aukštyn“. Kviečiame visus galinčius ir norinčius paremti šios knygos išleidimą pervesti aukojamą sumą į LŽD atsiskaitomąją sąskaitą, kurios numeris: LT 967044060006852099, nurodant paskirtį – M. Kontrimaitės knygai. Sąskaita yra AB SEB, banko kodas 70440, įmonės kodas 190767710.

LŽD inf.