Archyvas kategorijai Knygų lentyna

Knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ norėjo Dangus

Saulutė viduryje su Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariais, Lietuvos žurnalistų draugijos nariais, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidėjais, poetu Robertu Keturakiu, krekenaviečiais ir draugais

Saulutė viduryje su Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariais, Lietuvos žurnalistų draugijos nariais, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidėjais, poetu Robertu Keturakiu, krekenaviečiais ir draugais

Fortepijono ir smuiko garsai nuskaidrino susirinkusiųjų į Saulutės-Genovaitės Markauskaitės knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ pristatymo popietę nuotaiką. Renginys vyko š. m. rugsėjo 24 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje. Renginį vedęs poetas Robertas Keturakis pasidžiaugęs Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos gabiomis abiturientėmis Kristina Anusevičiūte ir Saule Berezinaite, susirinkusiuosius supažindino su Saulutės-Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“, jos reikšmingumu Lietuvos istorijos tėkmėje. Monografija skirta Krekenavos miestelio 605 metų sukakčiai (1409–2014 m.), Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo 605 metų sukakčiai (1409–2014 m.); pirmosios Krekenavos bažnyčios 595 metų sukakčiai (1419–2014 m.; anticarinio 1863 m. sukilimo ir kankinio Antano Mackevičiaus žūties 150 metų sukakčiai (1863–2013 m.); Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos 80 metų sukakčiai (1933–2013 m.) atminti.
Tai istorinės ir gyvosios atminties knyga, turinti didesnę vertę nei sausa istorija. Aprašyta ištisi pranykę kaimai, sodybos, jų gyventojai, bažnyčios ir mokyklos istorija; nusipelnę Krekenavos žmonės: menininkai, rašytojai, sportininkai, mokslininkai ir t.t.; senolių pasakojimai, stebuklai, padavimai ir visa eilė kitų įdomių įvykių, papasakotų per istorijos prizmę.
„Kuo žymi Krekenava?“- klausė R.Keturakis ir čia pat vardijo: “Maironis, Vincas Svirskis, Antanas Mackevičius, stebuklingas Dievo Motinos paveikslas su Kūdikėliu, mažoji Bazilika ir t.t.“
O kad kai kurios negerovės buvo iš knygos išbrauktos, R. Keturakis patikėjo autorės žodžiais – nusikaltėlius lai teisia paskutinis teismas.
Ši monografija, tai tikrai titaniškas darbas, į kurį įdėta daug kruopštumo, darbštumo, pasiaukojimo ir kantrybės.
Knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ sudarytoja pažymėjo, kad išties nebuvo lengvas darbas, bet kaip ir Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“, po žolinės pasirodžiusiame straipsnyje „Knygos apie Krekenavą norėjo dangus“, pavadinimas, tikrai galima tvirtinti – susidarius sunkumams, visada stebuklingai kažkas ateidavo į pagalbą – tai savo žiniomis, tai finansine pagalba. Sudarytoja pažymėjo, kad geičiausiai tai buvo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos globa. „Prie šios knygos dirbau tik su giedra nuotaika, gal dėl to joje ir pasiliko švari, tyra erdvė, pripildyta gėrio ir šviesos. Tai pastebėjo daugelis skaitytojų – kad paėmus į rankas, norisi vis skaityti ir skaityti.“
Autorė nuoširdžiai džiaugėsi, kad pavyko atrasti kelią į žmonių širdis. Jai rūpėjo, kad istorija ir įvykiai būtų papasakoti iš širdies, teisingai ir nuoširdžiai. Be to, kaip poetė, straipsnius apipynė eilėmis – tiek savo, tiek kitų autorių.
Autorė prašė visus krekenaviečius nusilenkti didžiausiam šios knygos puoselėtojui ir rėmėjui – Viktorui Jankūnui, kuris, nepaisant išaugusios knygos apimties, neleido surinktos medžiagos atmetinėti. „O pinigų iš kur gausime?“,- klausė jo autorė. Atsakymas būdavo trumpas – kai bus padaryta, atsiras ir pinigai. Taip ir buvo. Dangus norėjo, Dangus ir padėjo kartu su geraisiais žmonėmis. Saulutė-Genovaitė Markauskaitė pabrėžė, kad Viktoras Jankūnas yra iš Krekenavos kilusios šviesios atminties poetės Vilmos Adomavičiūtės vyras. Po jos mirties jis išleido dvi jos knygas „Palik man tik mažytį žiburėlį“ (2008) ir „Pagrėbštai (2013).
Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro diektorius Valdas Kubilius pabrėžė, kad negalima užsimerkti prieš blogį, nes ateinančios kartos nesupras, kas ir kaip vyko. Jis skatino Saulutę rašyti antrąjį tomą apie Kekenavą, padėkojo už jos triūsą. Šio centro leidybos direktoius Jonas Jaučkonis užsiminė kad, reikėjo labai skubėti, bet dirbo visi darniai ir su atsidavimu.
Knygos autorę Saulutę sveikino Lietuvos Žurnalistų Draugijos (LŽD) pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. Ji džiaugėsi pasirodžiusia didelės apimties (744 psl.) knyga, kurioje yra labai daug informacijos ir kuri labai maloniai skaitosi. Joje randama netoli 500 nuotraukų ir kitų iliustracijų, be to, knyga kokybiškai išleista, o ją apipavidalina nuostabus viršelis, kuriame puikuojasi Krekenavos vaizdai. Pirmininkė pabrėžė, kad ji skirta ne tik to krašto žmonėms, bet ir visai Lietuvai.
LŽD Kauno skyriaus pirmininkas Aurelijus Naruševičius labai palankiai atsiliepė apie gražiai išleistą knygą, papasakojo apie autorę kaip asmenybę,taipogi Tėviškės pažinimo draugijos narę ir kūrėją. Poetė Zenė Sadauskaitė apie sudarytoją kalbėjo labai šiltai: „Siela – žmogaus veidrodis. Pažvelgus viskas matosi iš akių, veido, šypsenos geros… Su Saulute visada lengva bendrauti, žinai, kad neįžeis ir nenuskriaus, būsi pagerbtas ir pamylėtas, suprastas ir pakviestas, padrąsintas ir išklausytas… Nes tokią sielą turintis žmogus supranta, kad mes visi to paties Dievo avinėliai… Ačiū, mieloji, kad tokia esi! Sveikinu su naujausia knyga!“
Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos nepriklausomos rašytojų sąjungos nariai Juozas Mickevičius, Teresėlė-Smilga ir kt.
Kauno keliautojų kultūros klubo „Atžalynas“ atstovai taip pat džiaugėsi pasirodžiusia knyga ir yra pakvietę G.Markauskaitę į klubą knygos pristatymui.
Ištisus metus knygos sudarytoja draugavo ir bendravo su universiteto buvusia dėstytoja doc. dr. Genovaitė Inciene, kuri, kaip autorė sakė, jai daug padėjo, motiniškai globojo. Į monografijos sutiktuves Kaune atvyko ir daug buvusių krekenaviečių.
Šią gražią popietę kartu pasidžiaugę, išsiskirstėme maloniam knygos skaitymui.

Read more on Knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ norėjo Dangus…

Naujoji Romuva – 2014/1

Alfas Pakėnas

Birželio viduryje Juozo Tumo- Vaižganto muziejuje įvyko tadicinis „Naujosios Romuvos“ pristatymas- pirmojo, šiek tiek vėluojančio numerio sutiktuvės. Į renginį susirinko gausus būrys kauniečių šio kultūros žurnalo bičiulių- bendraautorių ir skaitytojų. Kartu vyko diskusija apie nelengvą šiandieninės kultūrinės spaudos padėtį. O „Naujajai Romuvai“, galima sakyti, ji net tragiška- šiems metams leidybai nebuvo paskirta bent minimalios pinigų sumos. Taigi- jeigu ne redaktoriaus Andriaus Konickio ryžtas, atsakomybė prieš ankstesnius žurnalo leidėjus ir meilė bei ištikimybė kultūrai ir pačiai „Naujajai Romuvai“, žurnalas gal jau būtų ir nepasirodęs.
„Štai tokį blozną numerį pavyko sukurpti pradedant 2014- uosius metus, kai rengėmės paminėti atnaujintos žurnalo leidybos 20- metį. Anaiptol ne todėl, kad neturėtume ko publikuoti- jau buvome puoselėję kūrybinius sumanymus antram ir net trečiam numeriui. Tiesiog neturime už ką: spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas artėjančio jubiliejaus proga mums padovanojo špygą…“- „blokadiniu“ pavadintame numeryje rašo skaitytojų pamėgto kultūrinio gyvenimo žurnalo redaktorius Andrius Konickis.
Tą neberemiamą, atseit, nevertą skaitytojo dėmesio žurnalą, padėjau ant Vaižganto rašomojo stalo. Rašytojas labai vertino 1931 metais Juozo Keliuočio pradėtą leisti kultūrinį žurnalą, bendradarbiavo jame, yra rašęs, kad tai jo „pats mylimiausias kultūros laikraštis“. Dabar išleistasis savo išvaizda, formatu ir apimtimi primena prieškario „Naująją Romuvą“.
Bet pirmiausia pasidžiaukime pačiu žurnalu, jo autorių publikacijomis. Jos, kaip ir anksčiau, stiprios, šviežios ir aktualios. Rašytoja Aldona Ruseckaitė skaitytojams pateikia esė „Maironis apie Kristijoną Donelaitį“. Mat, šiemet minint Donelaičio 300 metų jubiliejų, dar beveik neatsigręžta į Maironio paskaitas ir kitus rašinius apie didįjį klasiką. Autorė tyrinėja rašto darbus, kuriuos Maironis paskyręs Donelaičiui. Įdomu, kad pirmą kartą Donelaitį Maironis paminėjo jaunystėje parašytoje poemoje „Lietuva“. Be to Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose yra išlikęs rankraštis, paties Maironio pavadintas „Paskaita apie Donelaitį“, parašytas ant aštuonių sąsiuvinio lapų, susegtas siūlu. Autorė rašo, kad „Maironis nesistengia smulkiai perpasakoti klasiko biografijos, o pradeda kiek nostalgiškai, filosofiškai teigdamas, jog per istoriją nutekėjo ir daug vandens, ir tūkstančiai žmonių gyveno, tačiau atminimuose ir raštuose lieka tik vienas kitas. „Iš tų užsilikusių visus peraugęs ir perviršijęs … Kristijonas Donelaitis. Kame jo didybė?“- klausia paskaitos autorius. „Donelaitis- didis poeta, nepaprastas žmogus, brangus kaip lietuvis. Tai ne paprastas eilių dirbėjas, kokių mums ir dabar netrūksta, bet Dievo duotas, įkvėptas poeta. Jisai paliko idilę poemą „Keturi metai“ ir už ją nusipelnė sau nevystantį garbės vainiką; dėl tos poemos jo vardas bus amžiams minimas, iki lietuvių tauta bus gyva“.
Profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis rašo apie Romualdą Ozolą kaip apie kūrybinę asmenybę ir mėgina nušviesti žinomo politiko bruožus, kurie atsiskleidė jiems bendraujant įvairiuose renginiuose, darbuojantis Lietuvos kultūros kongreso veikloje bei „Naujosios Romuvos“ leidybiniuose reikaluose. Autorius rašo apie tai, kas jam artima ir kas juos abu sieja kultūriniame gyvenime: „Šiandien Romualdo Ozolo veikla krypsta asmeninės saviraiškos plėtros kryptimi. Jis prisipažįsta: „Aš seniai esu, kaip dabar sakoma, gyvenimo paraštėse ir nė kiek dėl to nesijaudinu. Gyvenu savo gyvenimą, sprendžiu man rūpimas problemas, kurios, noriu tikėti, yra mūsų žemės problemos“.
Istorikas Jonas Rudokas, pasitelkęs gausius istorinius šaltinius, savo rašinyje „Inteligentija tautiniame sąjūdyje: vaidmuo, problemos“ akcentuoja, kad pertvarkos sąjūdžius pradeda tikrasis tautos elitas- inteligentija, kuri anksčiausiai pajunta ir suvokia poreikius bei būtinybę keisti visuomenę. Daugelis dar prisimename, kokį didžiulį autoritetą Sąjūdžio pradžioje turėjo Lietuvos rašytojai, dailininkai ir mokslininkai ir koks svarbus tada buvo jų vaidmuo. O kaip buvo senaisiais laikais, kai mezgėsi pirmieji laisvės sąjūdžiai, sukilimai,- apie tai autorius plačiai pasakoja savo istorinėje studijoje.
Žurnale pateikiama ir originalios kūrybos publikacijų: Algirdo Patacko „Vilniaus novelė“, Vytauto Stulpino rašinys apie anksti žuvusį poetą Petrą P. Gintalą „Jaunojo talento dalia“. Graži ir gausi šio poeto eilėraščių publikacija, taip pat spausdinami Jono Balčiaus eilėraščiai.
Taigi, suplonėjusi, bet labai miela ir skaitytojų laukiama „Naujoji Romuva“ gyva. Nors dabar jau aišku, kad šiais metais, o galbūt ir ateity, valstybei šis kultūros gyvenimo žurnalas neberūpės, tačiau skaitytojai ir pats redaktorius tiki, kad naujai formuojamas SRTFR fondas pakeis savo nuomonę apie šį leidinį. Tokią mintį išreiškė ir diskusijoje dalyvavę Kauno rašytojai Petras Venclovas, Vladas Vaitkevičius, Enrika Striogaitė bei Lietuvos žurnalistų draugijos vadovė Gražina Petrošienė. O šio žurnalo redaktorius Andrius Konickis tikisi kol kas „bandyti išgyventi savarankiškai, jaučiant jautrią bičiulių širdį ir patikimą petį“.

Read more on Naujoji Romuva – 2014/1…

Kelionė su plunksna atminties ir meilės tiltais

steponavičiusLituanisto Vinco Steponavičiaus (g. 1926 m.) pirmoji romantiška gyvenimo pusė nužydėjo gimtojoje Dzūkijoje. Jo brandos metai, apvainikuoti santuoka su mokytoja Irena Petrulyte (1930–2007), savo šaknis giliai įleido Aukštaitijoje. Ši lemtinga gyvenimo takoskyra ženklina be galo darbštaus,  kūrybingo pedagogo plačias kilnios veiklos pradalges.

Read more on Kelionė su plunksna atminties ir meilės tiltais…

Gintautas Genys: į knygą sudėta visa širdis

Kai ausyse pamažu aprimo Vilniaus knygų mugės šurmulys ir atminties stalčiukuose saugiai sugulė jos įspūdžiai, vasario 26 dienos pavakare į Vinco Kudirkos viešąją biblioteką laikinojoje sostinėje rinkosi Lietuvos žurnalistų draugijos Kauno skyriaus nariai ir Gintauto Genio kūrybos gerbėjai, kad jaukioje, po mugės anšlago išsiilgtoje kamerinėje aplinkoje pasidžiaugtų šio darbštaus draugijos nario išleistu istorinio nuotykių romano „Pagaunės medžioklė“ antruoju tomu, beje, jau pristatytu Vilniaus knygų mugėje.

Read more on Gintautas Genys: į knygą sudėta visa širdis…

Laiko klodai , sudėti į knygą

virselisĮ samanų žalsvumo viršelius įguldyta , dviejų autorių: dailininkės Gražinos Didelytės (1938 – 2007) ir regioninės politikos eksperto , dr.Vygando Čapliko ,- mažoji arba pradinė Dainavos krašto istorija, pavadinta “Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties”, visų pirma unikali meninių darbų ir istorinio teksto jungtimi. Antras šios knygos   savitumas yra tai, kad Dainavos  istorija čia “pasakojama” nuo paskutiniojo ledynmečio pasitraukimo : dailininkė Gražina Didelytė , tarsi sekdama Šiaurės Europos istorikais, pradeda nuo pradžių pradžios. Viršelyje panaudotas  dailininkės piešinys “Dainavos vardas”. Jame vaizduojama eglių sparnus imituojanti , smiltyninių kopų raštais išpuošta karūna, simbolizuojanti buvusią Dainavos kunigaikštystę, išnykusią jungiant lietuvių gentis į vieną valstybę. Tad karūna čia pakrypusi, su spindinčiu kraujo lašu- karalius Mindaugas pirmą kartą Dainavos žemę ( Terra Deynove) pamini 1253 metais laiške, padovanodamas ją Livonijos ordinui. Už karūnos, tamsiame fone- dar tamsesnis, juodas kryžius – rūstus, šaltas, plieninis.Tai kryžiuočių kryžius, juo prisidengus net kelis šimtmečius buvo plėšiamos, siaubiamos ne tik Dainavos, bet ir kitų baltų žemės.

Read more on Laiko klodai , sudėti į knygą…

Gražių paralelių knyga

Spalio 16-osios vakare vilniškės Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos didžioji skaitykla buvo perpildyta, ne visiems užteko kėdžių, darbuotojos vis nešė jas iš kitų patalpų, bet vis tiek liko būrelis kantriai stovinčių iki gana ilgai užtrukusio renginio pabaigos. Austrų žurnalistės Juditos Levonig (Judith Lewonig) dvikalbės knygos, skirtos Lietuvos ir Austrijos ryšiams, pristatymas vyko taip pat dviem kalbom, tiesa, vokiečių kalbos (be vertimo) skambėjo kur kas daugiau.

Read more on Gražių paralelių knyga…

Epigrafas paminklui

Savo valstybės, dvidešimtajame amžiuje prikeltos, suniokotos ir vėl prisikėlusios, istoriją dar ilgai rinksime po trupinį, po skiautelę, ketindami sudėti į visumą. Nedalomą ir nesuklastotą.

Šias pastangas prasmingai papildo visai neseniai išleistas mūsų draugijos nario Aurelijaus Noruševičiaus istorinis liudijimas „apie partizaninio judėjimo Lietuvoje vyksmo priežastis, pasekmes ir istorinę reikšmę“, sudėtas į knygelę „Kai Gynėvė raudojo krauju“ (leidykla „Kalendorius“).virselis

Read more on Epigrafas paminklui…

VARPAI trijų jubiliejų išvakarėse

LŽD narys, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Leonas Peleckis-Kaktavičius 1988 metais atnaujino literatūros almanacho Varpai leidimą. Varpų leidėjai – trijų jubiliejų išvakarėse: 2014 m. sukanka 25 metai, kai išleistas pirmasis atnaujintų „Varpų“ numeris, ruošiamas spaudai almanacho 30-tasis numeris, ateinantį pavasarį Rašytojų sąjungos klube „Varpų“ premijos bus įteikiamos 20-tąjį kartą.

Read more on VARPAI trijų jubiliejų išvakarėse…

Apie tremtį – vaiko akimis

DSCF0850Šalia pagrindinių tradicinių Genocido ir Vilties dienų renginių ( minėjimo Seime, okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijos Aukų gatvėje, atminimo valandos prie Naujosios Vilnios stoties memorialo) prasmingai įsiterpė estų rašytojos Leeo Tungal knygos „Draugė mergaitė ir suaugę žmonės“ pristatymas Estijos ambasadoje Vilniuje. Autobiografiniais faktais paremta prisiminimų knyga  nukelia į pokarinę Estiją. Maža mergaitė Lėja atviromis akimis ir atvira širdimi be pagiežos ir pykčio žvelgia į aplink kunkuliuojantį pasaulį, net į savo motinos tremtį.  „Būk geras vaikas“ – pasakė atsisveikindama mama, kai ją išsivedė du pikti dėdės juodais apsiaustais (suaugusiems – trėmikai, Lėjai – juodišiai). Laimei, tata liko, nes jis buvo sovietų karinio dalinio muzikantas.  Mergaitei pasidarė aišku: mama nukentėjo per mane, nes buvau negera… Tad Lėja stengiasi pasitaisyti…

Read more on Apie tremtį – vaiko akimis…

Įsimintini Vaidoto Žuko knygos „Molėtai/625“ puslapiai

virselis 625Yra renginių, į kuriuos nueini iš smalsumo, kažin ko įdomaus nesitikėdamas, bet jie ilgam pasilieka atmintyje. Kauno menininkų namuose gausų būrį skaitytojų sutraukė Lietuvos žurnalistų draugijos nario, draugijos įsteigtos S. Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureato Vaidoto Žuko knygos „Molėtai/ 625“ pristatymas (renginio iniciatorė – Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė).

Read more on Įsimintini Vaidoto Žuko knygos „Molėtai/625“ puslapiai…