Marijos Šaknienės nuotr.
Per patį pasiruošimo Popiežiaus sutikimui įkarštį į elektroninį paštą atskriejo kvietimas į kasmetinius Šv. Lino atlaidus Pelesoje bei tradicinę lietuvių kultūros dieną lietuviškojoje Pelesos vidurinėje mokykloje.Į šventę nuoširdžiai kvietė Pelesos lietuvių bendruomenės „Gimtinė“ pirmininkas mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius. Atsisakyti tokio kvietimo būtų buvę tiesiog nekorektiška, žinant, kokia svarbi šio krašto lietuviams ši šventė, tad teko rinktis tarp Šventojo Tėvo sutikimo renginių ir kelionės į Gudiją, į Pelesą. Truputį stebino Pelesos Šv. Lino parapijos kunigo Leono Ladišiaus pasirinkimas švęsti tegu ir tradicinius atlaidus rugsėjo 23 – ąją, kai Lietuva džiaugėsi viešinčiu Popiežiumi Pranciškumi, nors ir buvo žmonių prašytas nukelti atlaidus į kitą sekmadienį, bet, kaip pats Popiežius pabrėžė, negalime pamiršti pakraščių, reikia jiems skirti ypatingą dėmesį, todėl saulėtą tos dienos rytą išvykau į Baltarusiją, nors visų tikinčiųjų keliai vedė į Kauną, o po pietų ir Vilnų, kur tebevyko susitikimai su pontifiku.
Marijos Šaknienės nuotr.
Pelesa pasitiko rudens spalvomis, gėlių žiedais ir ramybe. Atlaiduose lietuviškąsias mišias atnašavo buvęs šios parapijos klebonas Elijas Anatolijus Markauskas, dabar kunigaujantis Gervėčiuose.Be vietos parapijiečių mišiose dalyvavo ir svečiai – Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje Minske ambasadorius Andrius Pulokas su trečiuoju sekretoriumi Mindaugu Gabrėnu, Lietuvos Respublikos konsulato Gardine konsulas Genadijus Mackelis, vietos valdžios atstovai – Voronavo rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Karpovičius, Baltiškų tarybos pirmininkė Oksana Polubenko, kiti. Tiesa, juose nebuvo vyskupų, kitų kunigų, bet tai visiškai suprantama, žinant, kad čia pat, vos už valstybinės sienos, lankosi pats Popiežius Pranciškus.
Marijos Šaknienės nuotr.
Po mišių šventė persikėlė į mokyklą, kuri įsikūrusi čia pat, prie bažnyčios. Pelesos lietuviškojoje mokykloje šiemet mokosi 111 mokinių. Jų tarpe 11 pirmokėlių ir 10 ikimokyklinukų. Vietos gyventojų tarpe mokykla garsėja kaip puiki. Ji sugebėjo nukonkuruoti kaime veikusią ir baltarusių mokyklą, kuri, neatlaikiusi konkurencijos, prieš kelerius metus užsidarė. Mokiniai perėjo mokytis į lietuviškąją.
Mokyklos salėje šventė prasidėjo svečių pristatymu. Ambasadorius Andrius Pulokas, sveikindamas šventės dalyvius, dėkojo rajono valdžiai už lietuvių bendruomenei skiriamą dėmesį, kaimynišką bendradarbiavimą. Jam pritarė ir po jo kalbėjęs generalinis konsulas Genadijus Mackelis. Pasibaigus oficialioms kalboms savo parengtą programą parodė mokyklos kolektyvas – mokinių bei mokytojų vokaliniai ansambliai, pavieniai solistai bei muzikantai, vadovaujami ilgamečio muzikos mokytojo Petro Rimkaus.
Marijos Šaknienės nuotr.
Skambėjo dainos lietuvių ir baltarusių kalbomis, šokio sūkuryje sukosi lietuviškais tautiniais rūbais pasipuošę šokėjai. Jų puikų pasirodymą gražiai papildė įsijungę Paditvės ir Druskininkų kaimų dainininkai. Šventė pasibaigė draugiškais pokalbiais prie šventinio pietų stalo. Svečiai išsiskirstė vildamiesi susitikti Pelesoje ir kitąmet.
Marijos Šaknienės nuotr.
Grįžtančių į Lietuvą laukė eilė kertant valstybės sieną, kuri dažnai tampa nemenku išbandymu keliaujantiesiems, bet viską atperka patirti neišdildomi įspūdžiai, bendraujant su broliais ir sesėmis likusiais kitapus sienos, iš visų jėgų besistengiančiais išlaikyti tėvų dovanotąją gimtąją kalbą, papročius ir tapatybę, su ilgesiu žvelgiančius į Lietuvą, vienintelę mūsų visų Tėvynę.
Marija Šaknienė
