A. a. K. Račkauskas./ Kaišiadorių VB nuotr.

Šiandien, birželio 15 d., eidamas 86-uosius mirė žymus kultūros istorikas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų draugijos narys, istorijos daktaras Kazys Račkauskas. Velionis bus pašarvotas Vilniuje, laidojimo namuose ,,Nutrūkusi styga“. Atsisveikinti bus galima nuo trečiadienio antros dienos pusės. Laidotuvės – birželio 17 d. arba 18 d. Laidotuvių laikas bus patikslintas.

Kazys Račkauskas gimė 1935 m. spalio 21 d. Bekštonių kaime, Paparčių sen., Kaišiadorių rajone valstiečių šeimoje. Mokėsi Našlėnų  pradinėje mokykloje. Ją baigęs, liko namuose. Tėvai tikėjosi, kad užaugęs perims jų ūkį. Deja, sovietai valstiečius prievarta suvarė į kolūkį, o Kazys pradėjo lankyti Paparčių septynmetę mokyklą. Ją labai gerai baigęs   1953 m. įstojo į Kauno pedagoginę mokyklą.   Pradėjo dirbti Paparčių bibliotekos vedėju. Tarnavo sovietinėje kariuomenėje.

Grįžęs dirbo Vievio  r. Čižiūnų bibliotekos vedėju, po to – Jiezno r. Aukštadvario vidurinės mokyklos mokytoju, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus moksliniu darbuotoju. Baigė Klaipėdos pedagoginės mokyklos neakivaizdinį skyrių, Vilniaus  universitete įgijo  istoriko specialybę. Siekė žinių aspirantūroje prie Mokslų akademijos Istorijos instituto. Apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Jos pagrindu išleista monografija „Kraštotyros sąjūdis Lietuvoje“ (1987 m.). 1971-1990 m.

Kazys buvo renkamas Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoju, pirmininku. Nepriklausomybės metais atkūrė Tėvynės pažinimo draugiją ir ilgus metus jai vadovavo. Kaip kultūros istorikas ir laikraščio „Gimtinė“ steigėjas ir leidėjas ieškojo ir ugdė Lietuvos „deimančiukus“. Nuolatinis darbas archyvuose, 20-tį metų leistas ir paties redaguotas laikraštis „Gimtinė“ gerokai aptemdė darbštaus tyrinėtojo ir leidėjo akis.

Kartais visas Kazio džiaugsmas – Lietuvos radijas ir jo įdomios laidos. Nepaisant sveikatos problemų jis išleido labai brandžias knygas Tūkstančiai jo talento gerbėjų, skaitytojų, tautotyrininkų, poetų, rašytojų, mokslo ir kultūros žmonių pasklidę po visą kraštą tęsia jo pradėtus darbus. Jis subūrė platų Tėvynės pažinimo draugijos skyrių tinklą, o jame  triūsė šimtai patriotiškai nusiteikusių Tėvynės mylėtojų. Dirbo didelį metodinį darbą su šalies mokytojais, vedė krašto pažinimo viktorinas mokyklose.

Dr. K .Račkauskas nuo 1990 m. vadovavo „Gimtinės“ leidyklai, o nuo 1993 m. – Tėviškės pažinimo paramos fondui. Kai 2009 m. „Gimtinės“ laikraščio leidyba buvo nutraukta, 2010 m. dr. K. Račkauskas parengė ilgalaikį naujos leidybos projektą ir pradėjo leisti periodinį mokslinės krypties leidinį „Tautotyros metraštis“.  Parengė ir rūpinosi  įgyvendinti daugelį tautotyros žinių rinkimo ir edukacinių projektų: „Lietuvos etnografiniai kraštai“ (1994-2018), „Nepriklausomybės kovų savanoriai“ (1997-1998), „Lietuvos pedagogų kultūros paveldas“ (1998-2019) …

Dr. K. Račkauskas Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (nuo 1963), taip pat Lietuvos žurnalistų draugijos Garbės narys.

Jis buvo ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys,  Tėvynės pažinimo draugijos Garbės pirmininkas, jam suteiktas valstybės meno kūrėjo statusas. Dar 1975 m. jam buvo suteiktas Nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo Garbės vardas. Paskutiniu metu, sunkiai matydamas ir gyvendamas toliau nuo namų tvarkė savo didelį archyvą. Tikėjosi, kad kokia nors mokslo ar kultūros  įstaiga susidomės jo turtingu palikimu. 

Lietuvos žurnalistų draugija užjaučia šeimą ir artimuosius.