Sausio 11 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune 20-ąjį kartą įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos premija ,,Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2017-ųjų laureatu tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mokslininkas bei publicistas Liudas Mažylis.

Ilgametis LŽD narys didelio dėmesio sulaukė 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve suradęs originalų nutarimą dėl Lietuvos Vasario 16-osios nepriklausomybės paskelbimo. Jam premija įteikta už ilgametę spaudos publicisto veiklą.

Iš kairės: Regina Pupalaigytė, Vanda Ibianska, Kastantas Lukėnas.

Iškilmėse dalyvavo ankstesni šios premijos laureatai Nijolė Baužytė, Vanda Ibianska, Antanas Seikalis, Kastantas Lukėnas. Sveikinimo žodžius L. Mažyliui tarė kolegos, draugai, Sąjūdžio laikų bendražygiai, VDU atstovai, XVII Knygos mėgėjų draugijos nariai, Žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ir kt.

Šeimos premija – į garbingas rankas

Laureatui diplomą įteikė S. Lozoraičio premijos vertinimo komisijos pirmininkė, LŽD Centro valdybos narė Liudvika Pociūnienė, juostą uždėti ir apkabinti skubėjo LŽD pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė.

Ilgametis šio apdovanojimo mecenatas Seimo narys Kazys Starkevičius sakė: „Stasio Lozoraičio premija teikiama didingą darbą atlikusiam žmogui. Ji keliauja į garbingas rankas.“

Pirmoji laureatė įteikė medalį

Pirmoji S. Lozoraičio premijos laureatė, TV laidos „Mūsų miesteliai“ autorė N. Baužytė sveikindama L. Mažylį prisakė: „Gerbiamas Profesoriau, jūs turite dar kažką surasti. Aš pasakysiu, ką – Vytauto karstą. Neabejoju, kad jums pasiseks. Linkiu, kad po metų vėl švęstume atradimą!“

Pirmoji laureatė Nijolė Baužytė įteikė Nepriklausomybės kovų 1918-1920 m. atminimo medalį.

Profesoriui ji padovanojo paauksuotą sidabrinį medalį, skirtą 1918–1920 m. nepriklausomybės kovoms atminti.

Stebinančios sutaptys

L.Mažylis prisipažino esantis sujaudintas, kad tampa 20-uoju laureatu, ir sakė: „Neįtikėtina simbolika – Vasario 16-osios akto signatarų taip pat buvo dvidešimt!“ Dar vienas sutapimas: Vilties Prezidentas S. Lozoraitis daugybei žmonių pasirašydavo įgaliojimus būti jo rinkiminės kampanijos stebėtojais. Retos išimties būdu jis parašė įgaliojimą vienam asmeniui ir tas asmuo – Liudas Mažylis. Dabar profesorius kolekcijoje turi S. Lozoraičio autografą – įgaliojimą būti jo atstovu.

Turtinga žurnalisto darbo patirtis

LŽD Centro valdybos pirmininkė G. V. Petrošienė salėje itin gausiai susirinkusiems svečiams atviravo, jog išgirdusi apie Vasario 16-osios Akto atradimą nustėro: „Juk tai mūsų Liudas!“ Jis yra Žurnalistų draugijos narys nuo pradžių pradžios, aktyviai dalyvauja veikloje, skaito pranešimus konferencijose, seminaruose.

LŽD valdybos pirmininkė G.V.Petrošienė ir premijos mecenatas K.Starkevičius.

Pats L. Mažylis prisiminė, kad jo žurnalistinė veikla prasidėjo dar mokykloje, kai žurnale „Moksleivis“ buvo išspausdinta jo žinutė apie dalyvavimą chemikų stovykloje. 1990–1993 m. dirbo dienraščio „Kauno laikas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju, 1993–1998 m. – Kauno miesto savivaldybės atstovas spaudai, spaudos centro vadovas. Savo straipsnius publikavo leidiniuose „Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „Savivaldybių žinios“, „Veidas“ ir kt.

Naujausias etapas – 2017 m. feisbuke pradėti rašyti tekstai, kaip atsiranda Vasario 16-osios dokumentas. „Pagaliau jis atsiranda lygiai tokiomis pat aplinkybėmis, kokiomis buvo aprašyta, kad atsiras! Nors iki radimo dienos buvo likę dar gerokai laiko“, – atkreipė dėmesį prof. L. Mažylis.

Šiuo metu L. Mažylis veda LRT televizijos dokumentinių apybraižų ciklo laidą „Šiandien prieš 100 metų“.

„1991–1992 m. žurnalistų gretos sulaukė pastiprinimo: atėjo žmonės be žurnalistinio išsilavinimo, tačiau suvokiantys, kas vyksta, jie turėjo žinių, noro, entuziazmo kalbėti tai, kas buvo labai svarbu. Mūsų laureatas įsirašo į šį žurnalistikos metraštį, jis atėjo, kai Atgimimo spaudai nebuvo lengva. (…) Ilgus metus lietuvių tautai kažko trūko, lyg paso, ir Liudas jį surado. Didžiuojamės savo kolega, ypač kauniečiai!“, – sveikinimo kalboje sakė G. V. Petrošienė.

Pats L. Mažylis atviravo su žurnalistika atsisveikindavęs daugybę kartų, tačiau ji vis vėl pasirodydavo gyvenimo kelyje, o ir publicistinis stilius jo rašytose mokslinėse knygose išliko.

„Atskleisiu, turiu svajonę – veiksmo planą 2018 metams, tai susiję su žurnalistine veikla. Ar pavyks, paaiškės metų pabaigoje“, – intrigavo L. Mažylis.

Žurnalistika kaip gyvenimo nuotykis

Savo kalboje L. Mažylis atkreipė dėmesį į šios profesijos subtilybes ir pripažino, kad ji neeilinė, reikalaujanti kruopštumo ir preciziškumo.

Laureatas su kolegomis.

„Žiniasklaida siejasi su viešumu, atvirumu, lyg viskas daugiau, negu aišku, daugiau negu skaidru. Kitiems gal nemaloniai skaidru ar per daug skaidru. Bet ne visad pagalvojame apie žurnalisto kaip asmens kasdienybę. Arba kažkas ima ir pasako: „O, kaip lengvai čia jam išėjo!“ Niekas nepaklaus, kiek laiko buvo investuota, kiek juodraščių atidėta, kol atsirado viena tinkama frazė… Žurnalistika man kaip gyvenimo nuotykis, aistra: atrodo, jau dingsta, ir vis tiek gyvenimas išneša ant žurnalistikos bangos, negali atsiriboti“, – pažymėjo prof. L. Mažylis.

Dalyvavo 1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę

L.Mažylis mena 1990 m. kovo 11-osios vakarą buvęs Vilniuje ir stebėjęs iš arti, kaip LR Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Tą lemtingą dieną ten darbavosi kaip akredituotas „Kauno aido“ žurnalistas.

„Vykstant vardiniam balsavimui kiekvienas iš Aukščiausiosios Tarybos narių atsistoja ir pasako: „Pritariu!“ Menu, buvo du deputatai Šimėnai, antrasis savo sprendimą pasakė jau paskutinis iš visų, ir nuo tada galima laikyti, kad Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe. Tai buvo nuoseklus penkių dokumentų priėmimas. Kitą rytą jau atsiradome Lietuvos Respublikoje, nebe LTSR. Emocijos tuomet užvaldė neįtikėtinos, sunku apsakyti, didžiausias džiaugsmas – dėl lietuviškų simbolių, ypač herbo“, – prisiminė L. Mažylis.

* * *

LŽD kolegos negaili gerų žodžių

Stasio Lozoraičio premijos įteikimo išvakarėse LŽD kolegos 20-ajam laureatui prof. L. Mažyliui negailėjo gerų žodžių.

LŽD Centro valdybos atsakingasis sekretorius Arnoldas Aleksandravičius pasakojo: „Lietuvos visuomenė profesorių L. Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl jo surastų 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nusipelnė tyrinėdamas Atgimimo laikų (1990–1991 metų) lietuviškos žiniasklaidos vaidmenį atkuriant, ginant bei stiprinant valstybę. 2016 m. kovo 11-osios išvakarėse VDU veikė prof. L. Mažylio pastangomis surengta paroda „Sąjūdžio plakatai ir spauda 1989–1991“: universiteto akademinė bendruomenė ir VDU svečiai galėjo pamatyti L. Mažylio surinktus, išsaugotus Atgimimo laikotarpio plakatus, spaudos leidinius („Kauno aidą“, „Kauno laiką“, dramatiškomis sovietinių okupantų 1991 m. sausio agresijos dienomis leistą „Laisvąjį Kauną“), istorines, anksčiau neskelbtas nuotraukas, net tuomečių politikų karikatūras. Tad Kaunas prisiminė Sąjūdžio spaudos užuomazgas, jos poveikį skaitytojams. Liudas Mažylis – reikšmingų Atgimimo laikotarpio straipsnių autorius, publicistas, žiniasklaidos istorikas.“

Ilgametė LŽD narė Regina Pupalaigytė: „Atgimimo laikotarpiu į žurnalistų gretas atėjo daug kitų profesijų atstovų – išsilavinusių, protingų, brandžių, talentingų ir galinčių taisyklinga lietuvių kalba visiems skaitytojams suprantamai ir aiškiai išdėstyti atsikuriančiai mūsų valstybei svarbiausius dalykus, nepaskandinant jų trečiaeilės svarbos reikaliukuose. Toks tada ir buvo Lietuvos Sąjūdžio atstovas Liudas Mažylis, su kuriuo dirbome dienraštyje „Kauno laikas“. Liudo rašiniai išsiskyrė inteligentišku žodynu ir taikliomis politologinėmis įžvalgomis. Iš jo jau tada buvo galima mokytis, kaip reikia rašyti analitinius tekstus. Gerokai vėliau L. Mažylis perėjo į mokslinį pedagoginį darbą VDU, ugdydamas aukštų kvalifikacijų jaunąją visuomenės informavimo specialistų kartą. Šiemet, jau po Akto atradimo, L. Mažylis savo kaip puikaus mass media atstovo neeilinį talentą atskleidė LRT televizijos laidų cikle „Šiandien prieš 100 metų“.

Ilgametė LŽD narė Jadvyga Gavenavičienė: „1990 m. rugpjūčio 12 d. Kauno m. Tarybos sesijoje deputatai įsteigė Tarybos laikraštį „Kauno laikas“. Vienas iš laikraščio įkūrimo iniciatyvinės grupės narių, tuometinis „Lietuvos aido“ neetatinis korespondentas Kaune Liudas Mažylis tapo vienu iš trijų šio laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojų. Jis „Kauno laike“ kuravo šias sritis: pristatė LR Aukščiausiosios Tarybos darbą, rengė operatyvius ir aktualius interviu su jos deputatais; išsamiai ir atsakingai nušvietė Kauno miesto Tarybos veiklą. 1994 m. buvo išleistas solidus leidinys „Kauno miesto Taryba“, kurios autorius buvo Kauno miesto Tarybos deputatas, tuo metu jau dirbęs miesto savivaldybės atstovu spaudai Liudas Mažylis.“

LŽD Kauno skyriaus pirmininkė, Centro valdybos narė Skirmantė Javaitytė: „Profesorių Liudą Mažylį pažįstu palyginti neseniai, tačiau spėjau įsitikinti šio žmogaus erudicija, moksliniu tikslumu, iškalba, orumu, kilnumu, patriotizmu, dideliais tikslais siekiant gerovės pirmiausia ne sau, o valstybei.“

Skirmantė Javaitytė