Istorinėje Prezidentūroje Kaune 2012 m. sausio 8 d. „Naujų tėviškės žinių“ (Kauno rajonas) laikraščio apžvalgininkui, Lietuvos žurnalistų draugijos nariui Zenonui Mikalauskui įteikta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.

Pagerbti keturioliktojo premijos laureato susirinko ne tik LŽD nariai, bet ir Vilkijos – Z. Mikalausko gimtinės – atstovai. Iškilmėse dalyvavo Vilties Prezidento S. Lozoraičio giminaitė profesorė Dalia Marija Brazauskienė, Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai, laureato draugai ir keturios Mikalauskų šeimos kartos.
Iškilmingą renginį vedė LŽD pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. Laureato darbus ir asmenybę pristatė „Naujų tėviškės žinių“ redaktorė Nijolė Grinevičiūtė, LŽD narė: „Z. Mikalausko darbas, jo politinės apžvalgos atspindi tai, ką teigia mūsų premijos turinys – į Vilties Lietuvą, į Vilties Prezidento Lietuvą, kokią mes siekiame matyti ir kokią Zenonas matė būdamas prieškarinės laisvos Lietuvos mokinukas Vilkijoje.“
N. Grinevičiūtė priminė, kaip Z. Mikalauskas, jau būdamas pensininkas, atėjo į redakciją – tai buvo grėsmingomis Sovietų Sąjungos rugpjūčio pučo dienomis. Patyręs žurnalistas jautė pareigą ginti tai, kas Lietuvoje jau buvo iškovota – laisvą žodį.
S. Lozoraičio vertinimo komisijos pirmininkas, vienas jos laureatų Kazys Požėra paskelbė, jog Z. Mikalauskui premija paskirta už tvirtą publicistinį žodį ir ištikimybę lietuviškos žurnalistikos idealams.
Daugiau kaip dešimtmetis premijos mecenatai yra ūkininkų Rasos ir Kazio Starkevičių šeima.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pabrėžė, kiek Lietuvai reiškia S. Lozoraičio asmenybė, jo pradėti ir staigios mirties nutraukti darbai. „Reikia, kad šie darbai būtų tęsiami. Tokie žurnalistai kaip Z. Mikalauskas juos tęsia būdami ištikimi patriotizmo įpareigojimams, jausdami pareigą valstybės laisvei“, – sakė įteikdamas premiją K. Starkevičius. Anot ministro, regioninei žiniasklaidai reikia užsienio politikos apžvalgininkų. Jis pabrėžė, kaip laisvą žodį vertino Stasys Lozoraitis.
„Naujose tėviškės žiniose“ Z. Mikalauskas turi sąlygas reikšti laisvą žodį“, – pastebėjo ministras.
R. ir K. Starkevičių šeima gyvena Rokų seniūnijoje, jie yra „Naujų tėviškės žinių“ skaitytojai.
„Z. Mikalauskas neperša skaitytojams savo nuomonės, bet mąstantys supranta jo poziciją. Stebiuosi laureato įžvalgumu. Skaitai jo įžvalgas apie didžiųjų kaimynių – Rusijos, Baltarusijos – vadovus, o praėjus metams pamatai, kad jie ir priėmė tokius sprendimus, kuriuos Z. Mikalauskas prognozavo“, – dalijosi mintimis premijos mecenatas K. Starkevičius.
Kauno rajono savivaldybės mero vardu apdovanojimą Z. Mikalauskui įteikė administracijos direktoriaus pavaduotojai Raminta Popovienė ir Kęstutis Povilaitis.
Apie S. Lozoraičio siekių ir laisvo žiniasklaidos žodžio ryšį kalbėjo Vilties Prezidento giminaitė profesorė D. M. Brazauskienė. Ji prisiminė 1992 m. vasario 15 d. vykusį Matulaičių ir Lozoraičių giminių, iš kurių kilęs S. Lozoraitis, susitikimą. Vilties Prezidentas tada pasakė: „Atstatykime ne tik Lietuvos mūrus, bet ir tokią moralę bei sąžinę, kokios buvo sutvirtėjusios tarpukario nepriklausomoje valstybėje.“
Z. Mikalausko gimtosios Vilkijos vardu kalbėjo vieno šio miesto bendruomenės centrų vadovas Zigmas Kalesinskas.
Laureatą sveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Vidas Mačiulis. Be kita ko, jis priminė, kad Kauno rajono laikraštyje darbavosi ne tik Z. Mikalauskas, bet ir Teklė Mačiulienė, dabar – „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, Viktoras Trofimišinas, žurnalo „Mano ūkis“ redaktoriaus pavaduotojas, ir daug Kauno rajone gimusių ir užaugusių ar jį visam gyvenimui pasirinkusių įvairių Lietuvos žiniasklaidos priemonių žurnalistų.
T. Mačiulienė prisiminė bendrą darbą su Z. Mikalausku Kauno rajono laikraštyje „Socialistiniu keliu“.
S. Lozoraičio premijos laureatų vardu keturioliktąjį laureatą sveikino buvusi ilgametė krikščioniško mėnraščio „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska. „Skaitau puikius lakoniškus ir objektyvius Zenono tekstus. Suprantu, kad prie jų nieko nepridėsi ir nieko neatimsi. Noriu pabrėžti vieną laureato savybę – nepaprastą kuklumą“, – dalijosi mintimis kolegė.
LŽD Centro valdybos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus skyriaus pirmininkė Vaiva Žukienė džiaugėsi, kad tarp S. Lozoraičio premijos laureatų – nemažai kauniečių. Kolegė linkėjo, kad Kauno rajono laikraštis niekados neliktų be geros profesionalios žurnalistikos.
Z. Mikalauską pasveikino ir Lietuvos darbo federacijos, kurios narė LŽD yra, pirmininko pavaduotoja Nijolė Turčinavičienė.
„Naujos tėviškės žinios“ liko ištikimos Atgimimo, Sąjūdžio idėjoms. Tai – salelė Lietuvos žiniasklaidos jūroje, laisvo žodžio oazė, kur galima objektyviai parodyti, kas vyksta pasaulyje, kaip mes tuos užsienio ir vidaus įvykius vertiname. Tikiuosi, kad tokių oazių Lietuvos žurnalistai turės vis daugiau“, – padėkos kalboje už žurnalistikos „juodadarbio“ triūso įvertinimą sakė premijos laureatas Z. Mikalauskas.
Iškilmėms susimąstymo ir pakylėjimo valandėlių suteikė menininkės: aktorė Olita Dautartaitė, fleitistė Ieva Rimkutė ir smuikininkė Kristina Katavičiūtė.

Kristina ČIUČIULKAITĖ
(„Naujos tėviškės žinios“, 2012 m. sausio 10 d.)