LŽD pirmininkė S. Javaitytė, premijos laureatas J. Martinovičius, premijos mecenatas K. Starkevičius ir LŽS pirmininkas D. Radzevičius.

Gruodžio 7 d. LR Seime vyko Baltijos šalių žurnalistų forumas, šįmet skirtas profesinių standartų išlaikymui karų ir tarptautinių konfliktų kontekste. Forumo metu tradiciškai įteikta Kazio Lozoraičio „Vilties Laisvės“ premija, skiriama persekiojamiems Baltarusijos žurnalistams. Šįmet premija įteikta žurnalistui Jegorui Martinovičiui (Ягор Марціновіч).

„Vilties Laisvės“ premiją baltarusių žurnalistui Jegorui Martinovičiui įteikė premijos mecenatas Seimo narys Kazys Starkevičius, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Skirmantė Javaitytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kalėjime praleido 2,5 m.

Per 2020 metų įvykių Jegoras Martinovičius, kuris tuo metu buvo „Nasha Niva“ vyriausiasis redaktorius, buvo ne kartą sulaikytas, o vėliau paleistas. 2021 m. liepą po kratų nepriklausomų žurnalistų redakcijoje ir butuose jis vėl buvo sulaikytas, sumuštas, o vėliau nuteistas kalėti 2,5 m. Žurnalistas į laisvę paleistas 2023 m. vasarą.

„Vilties Laisvės“ premija apdovanotas Baltarusijos žurnalistas Jegoras Martinovičius (Ягор Марціновіч) ir LŽD pirmininkė Skirmantė Javaitytė.

„Lygiai prieš metus šią dieną Bobruisko kalėjime iš keptuvės valiau gabalėlį košės ir negalvojau apie demokratijos ir laisvės pasaulį, kuriame netrukus atsidūriau. Man pasisekė labiau nei daugeliui mano kolegų, kurie lieka tokiomis pat ar dar prastesnėmis sąlygomis. Jie lieka įkaitais, nes buvo pasirengę iki galo siekti žodžio laisvės. Absurdiška, kad jų intelektualinis potencialas panaudojamas vergų darbui, o dar baisiau, kad šimtai kitų žurnalistų buvo priversti palikti savo šalį ir susirasti laikinus namus, kad galėtų toliau bent kokiu nors būdu teikti skaitytojams tikrą informaciją”, – teigė J. Martinovičius.

Žurnalistas padėkojo šalims, priėmusioms Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos darbuotojus, ir išsakė nuomonę, kad jei atsiras palanki proga, jie tuoj pat grįš namo.

„Lietuvos žurnalistų bendruomenė su nerimu stebi, kaip represijomis bandoma paskandinti laisvąją žiniasklaidą Baltarusijoje. Žurnalistai grūdami į kalėjimus, ir Lietuvos žurnalistai jaučia jų skausmą. Todėl solidarizuodamasi su Baltarusijos kalėjimuose užrakintais žurnalistais Lietuvos žurnalistų bendruomenė nutarė jiems skirti „Vilties Laisvės“ premiją“, – sakė LŽS pirmininkas D. Radzevičius.

„Vilties Laisvės“ premiją inicijavo dvi Lietuvos žurnalistų organizacijos – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. „Vilties Laisvės“ statulėlė simbolizuoja Lietuvos žurnalistų ryžtą palaikyti nepriklausomus Baltarusijos žurnalistus. 

Premija nepriklausomiems Baltarusijos žurnalistams teikiama nuo 2020 m.

2022 m. premiją gavo Alegas Gruzdilovičius, 2021 m. – Andrejus Aleksandrovas, 2020 m. – Kaciaryna Barysevič, Alena Taukačiova, Taciana Karavenkava, Kaciaryna Andreeva ir Daria Čulycova.

Ginti žmogaus teisėms

Forumą nuo 2020 m. organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su persekiojama bei Vilniuje reziduojančia nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija.

Šiemet forumo dėmesys buvo skirtas aktualiausioms žmogaus teisių, Rusijos karo prieš Ukrainą temoms ir jų atspindžiams viešoje erdvėje. Jau dabar aišku, kad ne tik visuomenės Europoje, bet ir politikai kartais demonstruoja „nuovargį“ nuo sudėtingų ir svarbių problemų sprendimo. Tačiau žurnalistai diskutuos apie tai, kaip išlaikyti auditorijos dėmesį svarbioms temoms ilgą laiką ir kaip neužmiršti karo nusikaltimų aukų, režimų persekiojamų žmonių tragedijų. Tai ypatingai svarbus aspektas žurnalistikai jos kovoje su karo propaganda ir neapykantos kalbos plitimu. Baltijos šalių žurnalistų organizacijos ir čia prieglobstį radę autoritarinių režimų persekiojami žurnalistai palaiko etikos standartus ir taip bando spręsti profesionalumo iššūkius. 

Renginys organizuojamas Tai artėjant tarptautinei žmogaus teisių dienai (gruodžio 10 d.). 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves. Šis Aktas išverstas į 360 kalbų. Iniciatyvą gruodžio 10 d. atminti 1950 m. iškėlė Jungtinių Tautų Organizacija.