Birželio pirmoje pusėje dienos šviesą išvydo ilgai laukta ir brandinta 128-erių puslapių Vladyslavo Jano Čapkovskio knyga „Trakiečiai ir jų likimai“, kurią išleido UAB „Trakų žemė“. Tai didelės dvasinės vertės trakiečio pedagogo memuarai, prisiminimai, kurie padės pažinti Trakų istoriją nuo sovietų okupacijos laikotarpio iki mūsų dienų. Visos aprašomos asmenybės yra gerai pažįstamos Trakų miesto ir rajono gyventojams.

Trakiečių likimai 

Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ skaitytojams Vladyslav Jan Čapkovski yra gerai žinomas, nes nemažai yra publikavęs straipsnių apie Trakų ir rajono gyventojus, dalijęsis savo prisiminimais iš profesinės ir asmeninės srities.

Vasaros pradžioje lietuvių kalba pasirodęs leidinys tai yra straipsnių rinktinė. Visa medžiaga buvo publikuota laikraštyje „Trakų žemė“ 2013–2021 m. Knygą redagavo Jolanta Zakarevičiūtė, tekstus – Edita Reinienė, dizainą ir viršelį sukūrė Jurgita Jakienė.

Leidinio pradžioje yra pateikiama trumpa autoriaus biografija. Po jos seka visi laikraštyje spausdinti straipsniai, išdėstyti chronologijos tvarka. Atskirą skyrių sudaro Vladyslavui Janui Čapkovskiui jo 80-ies metų jubiliejaus proga skirti sveikinimai ir jo bičiulės Juzefos Lyčkovskos eilėraštis lenkų kalba „Rówieśnik“ (liet. „Bendraamžis“). Kitame skyriuje skaitytojai ras pro memoria į amžinybę iškeliavusiems draugams ir pažįstamiems (14). Knygos pabaigoje yra pateikta autoriaus biografija lenkų kalba bei Žodis skaitytojui – lietuvių ir lenkų kalbomis. Beje, pastaruosius tekstus į lenkų kalbą vertė Varšuvoje gyvenanti Jolita Karčevska-Rus. 

Kaip rašoma knygoje „Trakiečiai ir jų likimai“, leidinys yra labai įdomus visiems, kas paims ją į rankas, nes joje ras nepaprastai daug vertingos informacijos: Tai – ne tik pedagogo, trakiečio memuarai, bet ir ištisa pokario Trakų miesto gyvenimo istorija. Tiek daug joje puikių Trakų miesto ir rajono pedagogų, gydytojų, politikų nenuglaistytų portretų, kuriuose atsispindi tikras vaizdas, kokie jie buvo ir kaip gyveno. Galima, pvz., kalbėti apie gydytoją chirurgą Tadeušą Tučkovskį, kuris su savo žmona gydytoja Danuta atvykę iš Vilniaus ir Trakuose dirba daug dešimtmečių. Daug prisiminimų sukelia tikra trakietė mokytoja Regina Ciechanovič (1929–1997), jos protėviai buvo garsūs meistrai, kurie restauravo Trakų Salos pilį. Juk smalsu paskaityti ir apie pedagogę Mariją Ravinską-Čiž, garbingai atšventusią savo 90-metį. Labai įdomūs yra autoriaus svarstymai, kaip atsirado Trakų žemėje mišrios šeimos ir daugybė kitų dalykų. Beje, nepamiršo autorius jau daugiau kaip 600 metų Trakuose gyvenančių karaimų, su pagarba pasakodamas apie jų tradicijas ir išskirdamas daug garsių visoje Lietuvoje šios tautinės mažumos atstovų, pvz., Aleksandrą ir Simoną Pileckius, Lavrinovičius, Firkovičius, Trakų rajkoopsąjungos pirmininko pavaduotoją Zacharijų Jutkevičių ir jo sūnų mokytoją Aleksandras Jutkevičių, kirpėją S. Charčenko ir kt. Trakų rajono gyventojai, pedagogai, mokiniai gerai prisimena mokytoją, fotografą Antoni Pavlovič ir, žinoma, trakietį, lakūną, kultūros istorijos žinovą ir veikėją Henriką Sosnovskį, kuris labai rūpinosi kultūros paveldo išsaugojimu. Malonu, kad autorius nepamiršo ir savo namo gyventojų. Jis parašė šiltų žodžių apie Marytę Butrimavičiūtę. Taip pat Vladyslav Jan Čapkovski gražiai atsiliepė apie ilgametį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios (dabar – bazilikos) kleboną mons. Vytautą Pranciškų Rūką. 

Knyga yra gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninių Vladyslavo Jano Čapkovskio, Jolantos Strelčiūnienės, Zofijos Samulevičienės, Žydrūno Lenkausko, Valentino Ūso, taip pat knygoje minimų asmenų archyvų, Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redakcijos archyvo bei Jolantos Zakarevičiūtės, Danutės Vizmanaitės, Vytauto Monkevičiaus, Juozo Vercinkevičiaus fotografijos darbais. 

Apie autorių

Vladyslav Jan Čapkovski gimė 1937 m. balandžio 7 d. Trakuose. Su žmona Zofija užaugino du sūnus Andžejų ir Vladyslavą, juos džiugina 4 vaikaičiai: Maciejus, Marina, Zoja ir Bruno. 

Baigė Trakų vidurinę mokyklą rusų kalba 1956 m., o 1962 m. – Naujosios Vilnios mokytojų institutą Fizikos ir matematikos fakultetą lenkų kalba; 1959 m. – Kauno kūno kultūros institutą; 1970 m. – karininkų inžinierinius kursus; 1982 m. jam suteiktas karinis laipsnis – kapitonas. 1959–1962 m. dirbo Rykantų pagrindinėje mokykloje matematikos, fizikos ir fizinio lavinimo mokytoju. Nuo 1962 m. iki 2000 m. – Miciūnų, Salkininkų pagrindinių mokyklų direktorius – 38-erius metus. Nuo 2000 m. iki 2007 m. – Šklėrių pagrindinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas. Pedagoginis stažas – 52-eji metai. Turi kvalifikaciją – vyr. mokytojas. 

Yra švietimo pirmūnas, apdovanotas medaliais: „Už nuopelnus Lietuvos sporte“, Lenkijos Respublikos medaliu „Edukaciji Narodovei“, „Veteran truda“, visokio rango diplomais. Nuo 2008 m. – senjoras. Gyvena Trakuose. Turi sodą, keletą šeimų bičių, mišką. 

 

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ