Žemės ūkio rūmai ir J. P. Aleksa.

Gegužės 27 d. Kaune, K. Donelaičio g. 2 esantys Žemės ūkio rūmai (arch. K. Reisonas) mini įkūrimo 95-metį ir atkūrimo 30-metį. Dalinamės vieno iš ŽŪR įkūrėjų – Jono Prano Aleksos – indėliu.

Lietuva po Pirmojo pasaulinio karo

Dabar ypač retas lietuvis gali įsivaizduoti, kaip atrodė Pirmosios Lietuvos Respublikos kraštas valstybės kūrimosi metais. Sodybos, ūkiai bei dvarai sudeginti arba okupantų apiplėšti kone iki paskutinio šiaudo. Iš Lietuvos išvežta tūkstančiai arklių, galvijų, kiaulių ir avių. Pagrobta daugybė naminių paukščių, javų, bulvių ir kitų maisto produktų, pašarų, žemės ūkio mašinų bei įrankių, baldų, drabužių ir avalynės. Iškirsta ir išvežta tūkstančiai hektarų geriausio miško. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo sugriauti Šiauliai, Kalvarija, Kybartai, Šakiai, Tauragė ir kiti miestai bei miesteliai. Juose sudegė apie 70 tūkst. namų. Sudeginta 1 200 kaimų, kuriuose buvo daugiau kaip 15 tūkst. ūkių, daugiau nei 2 tūkst. vienkiemių, beveik 300 dvarų. 

Daugiau nei 11 tūkst. jų žuvo, maždaug 19 tūkst. sužeista. Daug gyventojų priverstinai buvo išgabenti į Vokietiją. Tūkstančiai badaujančiųjų, bežemių ir našlaičių. Siautė ligų epidemijos.

 Žemės ūkio rūmų įkūrimas ir jų suklestėjimas

Jonas Pranas Aleksa 1918 m. pavasarį su pirmaisiais lietuviais iš Rusijos sugrįžo į dar vokiečių okupuotą Lietuvą ir užsibrėžė gyvenimo tikslą – žadinti lietuvių tautos savimonę, gimtajame krašte pavyzdingai ir moderniai sutvarkyti žemės ūkį, nes tik modernus žemės ūkis galėjo būti tuo metu atsikūrusios Lietuvos valstybės materialinės gerovės ir visų turtų pamatas. J. P. Aleksa per labai trumpą laiką sukūrė penkis Lietuvos valstybės žemės ūkio atgaivinimo fundamentalius uždavinius: 1) visomis pastangomis šviesti ir mokslinti kaimo visuomenę; 2) padaryti žemės ūkio reformą; 3) sparčiai plėtoti žemės ūkio kooperaciją; 4) sukurti ūkiškosios savivaldos organizaciją; 5) sukurti stiprią lietuvių pilietinę visuomenę. Visus šiuos uždavinius laikė labai reikalingais ir vienodai svarbiais. Pradėjęs eiti atsakingas valstybės pareigas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, jis stengėsi nuosekliai įgyvendinti visus sumanymus, kurie kūrė ir stiprino jaunos valstybės pamatus.

1921 m. J. P. Aleksa, būdamas žemės ūkio ir valstybės turtų ministru,  Žemės ūkio ministerijoje pirmasis viešai iškėlė sumanymą Lietuvoje įsteigti Žemės ūkio rūmus (ŽŪR). Jis ėmėsi iniciatyvos ir jam tai pavyko šį tikslą įgyvendinti. 

Vadovaudamasis 1926 m. balandžio 21 d. įstatymu, Ministrų Kabinetas paskyrė steigiamojo ŽŪR suvažiavimo dieną – 1926 m. gegužės 27 d. Suvažiavimas vyko Kaune. Ji ir laikoma ŽŪR įkūrimo data. Per antrąjį ŽŪR suvažiavimą, kuris vyko 1926 m. rugsėjo 23–24 dienomis į naująją ŽŪR valdybą buvo išrinkti J. P. Aleksa, P. Kregždė, J. Kriščiūnas, J. Fledžinskis, J. Tonkūnas. Pirmuoju ŽŪR pirmininku buvo išrinktas J. P. Aleksa. Jis jau turėjo sukūręs savo ŽŪR veiklos ir įgyvendinimo vizijas. Rūmų sekretoriumi išrinktas P. Kregždė, o iždininku – J. Kriščiūnas. 

J. P. Aleksa./ Asmeninio albumo nuotr.

Tačiau J. P. Aleksai grįžti prie ankstesnės svajonės idėjos įgyvendinimo – padaryti ŽŪR ne tik kompetentingiausia, bet ir pajėgiausia įstaiga, galinčia spręsti sudėtingus žemės ūkio reikalus, galimybė atsirado tik po 1926 m. gruodžio 17 d., kai jis buvo patvirtintas XIV Lietuvos Respublikos Vyriausybės žemės ūkio ministru. Prof. A. Stancevičius rašė: ,,Aukštas postas Vyriausybėje nesukliudė J. P. Aleksai grįžti prie ankstesnės idėjos įgyvendinimo – padaryti Žemės ūkio rūmus ne tik kompetentingiausia, bet ir daugeliu atvejų pajėgiausia įstaiga spręsti sudėtingiems žemės ūkio reikalams.“ 

Prof. Mečislovas Treinys 2006 m. rašė: ,,Pokyčius inicijavo bei įgyvendino negausios, tačiau valstybiškai mąstančios ir išradingos agrarinės šviesuomenės pajėgos, viena ryškiausių asmenybių buvo Jonas Pranas Aleksa. Jo ryškus analitiko, stratego, organizatoriaus bei mokslininko talentas reiškėsi per visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Pasižymėjęs kaip vienas produktyviausių lietuviškosios agrarinės politikos kūrėjų, jos strategijos formuotojų ir vykdytojų, ūkininkiškosios savimonės ugdytojų bei ūkininkiškų organizacijų kūrėjų.“ 

1928 m. kovo 1–6 dienomis įvykusiame ŽŪR suvažiavime J. P. Aleksa pasakė programinę kalbą, kurioje jis apibrėžė sąvokas, apie kurias prof. M. Treinys rašė: ,,(…) kurios geriausiai apibudina ŽŪR veiklos esmę. Tai ,,tauta“, ,,žemė“, ,,darbas“, ,,mokslas“, ,,organizavimasis“.“ Jis nurodė ir pagrindinius ŽŪR darbus, kuriuos reikia padaryti per kiek galima trumpesnį laiką: pertvarkyti ir modernizuoti Lietuvos žemės ūkį pasinaudojant mokslo pažanga, šviesti ir lavinti kaimo žmones. Nuo 1928 m. kovą įvykusio ŽŪR suvažiavimo prasidėjo produktyviausias ir efektyviausias ŽŪR veiklos laikotarpis. Šis suvažiavimas buvo tarsi antrasis ŽŪR gimimas. Prof. A. Stancevičius 2003 m. rašė: „Žemės ūkio rūmų vardas buvo išgarsintas net pačiose nuošaliausiose Lietuvos vietovėse. Tai buvo žemės ūkio ministro J. P. Aleksos dovana Lietuvos ūkininkijai.“ Labai pozityvi ŽŪR veikla tęsėsi iki 1940 m. birželio 15 d., iki Lietuvos aneksijos.

Žemės ūkio rūmų veiklos žlugimas

1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Lietuvą ir visą politinį, visuomeninį ir ūkinį mūsų krašto gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Okupantai nuo pirmųjų dienų griebėsi svarbiausios užduoties – sunaikinti esamus lietuviškus valdžios organus ir įkurti savus. Pirmomis okupacijos dienomis buvo areštuotas ir įkalintas pirmasis ŽŪR pirmininkas J. P. Aleksa. SSRS smurtu padiktuoti Liaudies seimo aktai suklastojo Lietuvos žmonių valią ir panaikino Lietuvos valstybingumą. Prasidėjo mūsų Lietuvos valstybės okupacinis sovietizacijos procesas. Sovietų sistemai ŽŪR buvo nereikalingi, tad jie buvo greitai likviduoti.

Lietuvos ūkininkams viltis sužibo po metų, kai vokiečių okupacijos pradžioje vėl buvo atkurti ŽŪR ir jų veikla. ŽŪR sunkiai pradėjo atkuriamąjį darbą okupuotoje Lietuvoje. Tačiau greitai naujieji okupantai visą Lietuvos ekonomiką nukreipė reicho reikalams. Jau 1942 m. liepos 24 d. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu ŽŪR buvo vėl likviduoti.

Rūmų atkūrimo idėja ir jos įgyvendinimas

1990 m. kovo 11-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, vėl atsirado palanki teisinė galimybė atkurti buvusias ir reikalingas mūsų kraštui organizacijas, tarp jų ir ŽŪR.

1991 m. vasarį–kovą mėnesiais šeši ŽŪR atkūrimo iniciatoriai, Valentinas Aleksa, Ernestas Alionis, Algimantas Mikelėnas, Vytenis Neverdauskas, A. Stancevičius ir M. Treinys, suprato ypatingą atkuriamų ŽŪR svarbą Lietuvos valstybės ekonomikoje ir jie rengė ŽŪR nuostatų, programos, bendrų veiklos principų projektus, rinko archyvinę medžiagą, pradėjo aktyviai gyvu ir spausdintu žodžiu aiškinti visuomenei, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams ŽŪR atkūrimo svarbą. Apie nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje veikusius ŽŪR ir jų atkuriamąjį darbą buvo išspausdinti straipsniai laikraščiuose „Kauno Laikas“, „Lietuvos ūkininko patarėjas“, „Gyvulininkystės specialistas“, „Kauno tiesa“.

1991 m. gegužės 25 d. buvusiame ŽŪR (dabar Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai) pastate Kaune, K. Donelaičio g. 2, įvyko ŽŪR atkuriamoji konferencija. Į ją ŽŪR organizacinio komiteto iniciatyva buvo pakviesti visi, kurie raštu pareiškė norą dalyvauti ŽŪR veikloje. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, ūkininkai, mokslininkai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai Žemės ūkio ministerijos vadovai.

Konferencijoje nuskambėjo svarbiausia mintis, kad ŽŪR turi padėti kaimui pereiti prie ūkininkavimo formų, grindžiamų žmogaus sąmoningumu ir iniciatyva, rinkos santykiais bei privataus ūkio struktūromis. Rūmai turi tapti žemės ūkio mūsų šalyje pažangos varikliu, naujos savivaldos bei saviraiškos skatintoju.

Buvo išrinkta pirmoji ŽŪR taryba, pirmininku išrinktas prof. A. Stancevičius. Jau antrajame ŽŪR Tarybos posėdyje įvertinta tuometė ŽŪR situacija ir nutarta neatidėliojant kurti Reformos, Agroserviso, Konsultacijų, Švietimo ir mokymo, Gamybos perdirbimo ir realizavimo, Ūkio modeliavimo, Jaunųjų ūkininkų ratelių, Informacijos ir leidybos skyrius.

Vis dėlto tik dideli visų ŽŪR organizacinio komiteto narių padaryti darbai, vėliau ŽŪR vadovybės ir jų talkininkų atkaklūs siekiai subrandino vaisius ir 1991 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 558, patvirtinantis Lietuvos Respublikos ŽŪR nuostatus ir pavedantis Kauno miesto savivaldybės valdybai iki metų pabaigos ŽŪR perduoti neatlyginamai naudoti istorines patalpas Kaune, K. Donelaičio g. 2. Taip po kelių ilgų mėnesių trukusių sunkių išbandymų ŽŪR atgimė ir su nauja energija pradėjo įgyvendinti atkūrimo iniciatorių parengtoje programoje numatytas veiklos gaires.

Epilogas

Prabėgo jau trisdešimt metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo pradžios,  tačiau liūdna, kad ŽŪR dabartiniai vadovai netęsia prof. J. P. Aleksos pradėtų ir puoselėtų gražių bei prasmingų  darbų bei tradicijų.. Jis 1933 m. rašė: „Smarkiai šiuose reikaluose pasireikš ir kūrėjai ir ardytojai. Tik klausimas, kurie nulems? Ir mums lietuviams turi rūpėti klausimas, kiek pas mus kūrėjai prašoks ardytojus? (…) Ieškokime ir vertinkime visa tai, kas mūsų gyvenime gražu, gaivu, jauku, kilnu ir vertinga bei prasminga. Pagal tai rikiuokimės ir dirbkime. Ir mūsų tauta bus vis gražesnė, tvirtesnė bei veiklesnė, kilnesnė bei vertingesnė. (…) Jei mes, lietuviai, nesugebėsime tinkamai apsaugoti Lietuvos Valstybės ir lietuvių tautos gyvenimo, šio nepakeičiamai vertingo indo, kuriame bręsta didžių žmonijai ir mums patiems vertybių, tai būtume dideli Amžinai Gyvybei nusidėjėliai, dideli niekšai.“

Valius Čepas