S. G. Markauskaitė su renginio svečiais./Z. Baltrušio nuotr.

                       Kiekvienas susitikimas su kuriančiu žmogumi yra šventė sielai, nes nieko nėra brangesnio už dalinimosi dovaną. Į tokią nepaprastai turiningą šventę Maironio lietuvių literatūros muziejuje  vasario 29-ąją sukvietė Lietuvos žurnalistų draugijos, Tėvynės pažinimo draugijos ir Lietuvos  nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, poetė, žurnalistė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Sukvietė gausų būrį savo kūrybos gerbėjų ne tik iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, bet ir iš kitų miestų, kuriuose su savo knygų pristatymais S. Markauskaitė lankėsi ir kaip žurnalistė, ir kaip rašytoja.

S. G. Markauskaitė./Z. Baltrušio nuotr.

                      Įvardinusi popietę kaip savo kūrybos apžvalgą (dešimties knygų derlius per truputį daugiau kaip du kūrybinius dešimtmečius!), jubiliatė į šventę atėjo su nauja , ką tik Pasaulio lietuvių centro leidyklos  išleista knygute „Klausyk, širdie“. Jos redaktorius (kaip ir beveik visų kitų knygų)- poetas Robertas Keturakis, anot S. Markauskaitės, ne tik patariantis, bet ir padrąsinantis imtis tokių sudėtingų darbų kaip monografijų  „Krekenava laiko tėkmėje“(2014m.) bei „Skulptorius Bernardas Bučas” (2016m.) rašymas. „Dvi didžiulės apimtimi, daug medžiagos talpinančios monografijos, parašytos viena po kitos! Tai dešimties žmonių kolektyvo  darbas, kelios institucijos būtų derinusios projektus keletą metų, o žurnalistė Saulutė Markauskaitė atliko viena per tokį palyginti trumpą laiką,“ stebėjosi Pasaulio lietuvių centro leidėjas Valdas Kubilius. „Rinkti medžiagą apie savo Krekenavos kraštą man padėjo Viktoras Jankūnas ir jo dukra Jolanta Jankūnaitė. Buvo nepaprastai įdomu praverti tuos laiko klodus, kalbėtis su vietiniais žmonėmis, aplankyti vietinius kraštotyros muziejus, paskaityti senus laikraščius, prakalbinti senus daiktus“, pasakojo S. Markauskaitė. „Gal kartais likdavo pietūs neišvirti, nes berašant nepastebėdavau , kaip bėga laikas, kartais iki paryčių prasėdėdavau įsigilinusi. Tas pats nutiko ir renkant medžiagą apie skulptorių Bernardą Bučą. Mažai apie jį žinojau, imdamasi darbo. Bet ačiū poetui , redaktoriui Robertui Keturakiui, kuris drąsino mane  imtis ne tik žurnalistinio, bet iš dalies ir kultūrologo darbo“, atviravo S. Markauskaitė.

Knygų autorę sveikina LŽD narė R. Jasukaitienė ir LŽD pirmininkė G. V. Petrošienė./Z. Baltrušio nuotr.

                      Renginį vesti paprašyta buvusi Maironio lietuvių literatūros  muziejaus direktorė, rašytoja  Aldona Ruseckaitė pristatė naujausią jubiliatės knygelę „Klausyk, širdie“. Pats knygos pavadinimas nurodo, kad bus kreipiamasi į kiekvieno skaitančiojo širdį: tai sukauptos gyvenimiškos išminties, tikėjimo tiesų, paprotinės kultūros įžvalgos, išlaikiusios ir skausmo, ir džiaugsmo išbandymus, patikrintos nelengvu rašytojos gyvenimu. Knygelėje užsimenama apie Pradžią- vaikystę : „Užaugau gražiame gamtos prieglobstyje, dviejų upių- Linkuvos ir Josvainio – santakoje. Kitoje Josvainio upelio pusėje- miškas Varnakalnis, o už 300 metrų Varnakalnio skardis ir Velniobala. Ant to skardžio Pirmojo pasaulinio karo metais gražiausius kūrinius sukūrė Maironis“. Tačiau nepaisant gražaus gamtovaizdžio, vaikystė toli gražu nebuvo linksma : Saulutė buvo ketvirtas vaikas šeimoje, tėvelis mirė, kai būsimai poetei tebuvo keturios savaitės. Nors mokykloje sekėsi rašiniai, apsisprendė studijuoti ekonomiką. Literatūros mokytojas Vincas Steponavičius barė sutikęs , kam Saulutė išduoda savo talentą, ne tą kelią renkasi. Bet likimas visuomet žmogų nuveda ten, kur jis  ir turi eiti. Ekonomiką ir nuosavą verslą metusi ( nors draugų liudijimu, visko, ko imasi Saulutė, jai sekasi), S. Markauskaitė  pasuko į žurnalistiką. Ir tuo džiaugiasi. Šitai atspindi ir jos sentencijų bei aforizmų knygutė , kurioje daug vietos skiriama  gyvenimo prasmės, laimės, meilės,tikėjimo,  mirties ir amžinybės temoms. Poetė Aldona Ruseckaitė taikliai pastebėjo, kad tokios knygos negalima skaityti kaip romano, ją reikia skanauti kaip gerą vyną, apmąstant kiekvieną išsakytą mintį- kasdien po vieną… Įsiklausykite: „Intuicija angelo balsas žmoguje“, „Apgailėtina, jei atsirastų toks blogis, prie kurio žmogus priprastų“, „Tėvynė neuždaro žmogaus, o atveria jį pasauliui. Pasaulio erdvė padeda suvokti Tėvynę“… Sukaupta išmintim poetė dalinasi su kiekvienu, kuris skaitys jos sentencijų knygelę „Klausyk, širdie“.

                        Į kūrybos apžvalgos šventę- popietę jubiliatės  atvyko pasveikinti LNRS pirmininkė Dalia Buragienė, Padėkos raštą įteikė LŽD pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, gražių žodžių nepašykštėjo kolegos žurnalistai, poetai, bičiuliai. Šventę pakylėjo smuikininkės Kristinos Katavičiūtės atliekami kūriniai. Daug šviesos ir gerumo į kiekvieno širdį įliejo šis gražus  ir prasmingas susitikimas su poete Saulute Genovaite Markauskaite.

Tekstas – Regina Jasukaitienė, nuotraukos – Zenonas Baltrušis