Iš kairės – Gintaras Karosas jaunesnysis, Valdas Adamkus ir Gintaras Karosas vyresnysis iš JAV

Pavasarį, kovo mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimo vitražo galerijoje teko matyti tuo metu ten veikusią parodą  „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“. Tada pirmą kartą susipažinau, tiesa, neakivaizdžiai, su toje parodoje demonstruotų darbų autoriumi Amerikos lietuviu Gintaru Karosu.Pirmą kartą vienoje vietoje pamačiau tokią  lietuviškos simbolikos gausą.Čia sužinojau, kad dar 1979 – 1985 metais, kai Lietuvoje buvo gilus sovietmetis, Jungtinėse Amerikos Valstijose tenykščio lietuvio Gintaro Karoso kompanija „Baltic Associates“ („Baltic Enterprises“) milžinišku 40 000  tiražu išleido Lietuviško paveldo katalogą – Lithuanian Heritage paantrašte Products and services. Tame kataloge gausybė lietuviškos simbolikos, nuo Vyties, Geležinio vilko, Trispalvės, iki tautinių rūbų, gintarinių bei kitokių papuošalų, velykinių margučių ir jų raštų. Šis anglų kalba išleistas katalogas – tai tikra mini enciklopedija apie Lietuvą ir lietuvius, tikras lobynas kiekvienam, norinčiam pažinti lietuvybę iš arti, patikimo, tikro šaltinio. Šio leidinio, o tikriau,  jo leidėjo Gintaro Karoso dėka Lietuvos vardas plačiai ir garsiai skambėjo Amerikoje ir pasaulyje tuo metu, kai jos  kaip valstybės vardo net nebuvo pasaulio žemėlapiuose. Leidinyje gausybė informacijos apie Lietuvą ir lietuvius, jų tradicinį maistą, papročius, knygas, garsiausius JAV lietuvius – tenisininką Vitą Gerulaitį, boksininką Džeką Šarkį ( Joną Žukauską). Beveik kiekviename katalogo puslapyje stilizuotas Vytis, Gedimino stulpai bei kiti lietuviams brangūs simboliai. Paroda, veikusi Seime kovo 3 – 31 dienomis paliko neišdildomą įspūdį.

Ją dar sykį prisiminiau jau lapkričio mėnesį, per Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį, pačiam Gintarui Karosui pasakojant apie savo darbus. Jis kalbėjo, kad komunistiniais laikais, kai Lietuvos žemėlapiuose nebuvo, apie 1968 metus, jis su savo bendraminčiais po visą Ameriką platino žinią apie Lietuvą. G. Karosas sakė: „Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, mes vėl skelbėme, kad Lietuva yra laisva. Mes pralenkdavome visas kitas tautybes  savo menu, parengtais simboliais. Reikėjo kovoti psichologinę kovą ir mes ją laimėjome. Žmonės pradėjo skambinti ir klausti, kur yra Lietuva, kaip nuvykti į tą kurortą. Ir tai – Sovietų Sąjungos laikais.“ R. Baltaduonis jam atitarė: „Simboliai – labai svarbu!“. Kažkas pacituoja R. Dichavičių: „Priešas ženklo (simbolio) bijo labiau nei kalavijo.“Pasakojimą papildo kanadietis rašytojas Antanas Šileika, dėkodamas G. Karosui, kuris,  rašytojo žodžiais, prieš 40 metų savo furgonėliu apvažiavo visą  Kanadą, viešindamas Lietuvos simboliką. Tuo metu jį tenykščiai vadino kreizi (išprotėjusiu) Karosu.„Ačiū tau, Gintarai, už tą žygį, kurį tu atlikai, apvažiuodamas visą Kanadą…“, – sakė A. Šileika.

Prasidėjus Atgimimui ir pradėjus po Lietuvą plisti stilizuotam Vyčiui bei kitai lietuviškai simboliškai, be jokios abejonės, pasiekusiai mus iš už Atlanto, mes nė nesusimąstėme, iš kur visa tai ir kieno tai sukurta. Nešiojome, džiaugėmės ir tiek. O šiandien jau Lietuvoje atsiranda gudruolių Vyties „autorių“ kaip tūlas tatuiruočių meistras Donatas Remeika, panoręs patentuoti stilizuotąjį Vytį kaip savo autorinį darbą. Ir kimbantis į atlapus lenktynininkui Benediktui Vanagui, esą šis naudoja jo pieštąjį Vytį, kai tuo tarpu tikrasis autorius atvykęs į Lietuvą negali atsistebėti savo populiarinto Vyties paplitimu – ant traukinių, mašinų, marškinėlių. Užėjęs į parduotuvę ir norėjęs nupirkti ir parvežti anūkui lauktuvių marškinėlius su savo kurtu Vytimi, buvo priblokštas jų kainos. Iš Gintaro Karoso darbo pelnosi visi, kas tik nori, o jis nesurenka reikiamos sumos savo parengtam stalo žaidimui, taip pat susijusiam su Lietuva, jos simboliais, kuris, be jokios abejonės, būtų puiki priemonė gilinant užsienio (ir ne tik) lietuviškų mokyklų, sekmadieninių mokyklėlių mokinių žinias, išleisti. Argi tai ne Lietuvai garbės nedarantys paradoksai, lietuviškos grimasos?