Marijos Šaknienės nuotr.

Rugsėjo antrą dieną Martyno Mažvydo bibliotekos valstybingumo erdvė pakvietė į Andriaus Vaišnio monografijos „Gražinos Ručytės Pianissimo“ paantrašte ,,Branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“, sutiktuves. Renginį vedė Mantas Baltrukevičius. Pirmasis susirinkusius į renginį pasveikino bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Knygos autorius Andrius Vaišnys pasakojo, kaip jam sekėsi bendrauti su knygos heroje Gražina Ručyte Landsbergiene renkant medžiagą būsimai monografijai. Knygos sutiktuvėse dalyvavo ir pati Gražina Landsbergienė, prof. Vytautas Landsbergis, solistė Judita Leitaitė, muzikologė Jūratė Katinaitė bei kiti. Solidi knyga, išleista „Vagos“ leidyklos apima, kaip rašoma jos prisistatyme ant viršelio, „pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimo patirtis 1949–1989 metais – nuo tremtinės – žvejės laisvalaikio koncertų Baikalo saloje, mokymosi Irkutsko muzikos mokykloje, Sverdlovsko konservatorijoje iki bendro darbo su profesionaliais menininkais Lietuvoje bei užsienyje“.

Dainininkė Judita Leitaitė kalbėjo: „Esu dėkinga likimui, kad pažįstu šią moterį. Ne tik kaip koncertmeisterę, bet ir kaip mamą. Ji man atvėrė labai daug muzikoje. Viskas, ką aš geriausio įrašiau, atlikau tai su Ručytės akomponavimu. Ji puikiai gamina. Išmokė mane būti tvirto charakterio. Aš iš jūsų (kreipiasi į Landsbergienę) mokiausi, mokausi ir mokysiuosi. Ir mokau savo studentus.“ Pati Gražina sakė: „Kiekvienas susitikimas buvo prasmingas. Susitikdavau per gyvenimą tuos žmones, kurių nė vieno negaliu atmesti. Visi jie buvo reikalingi. Muzikoje turime parodyti patį žmogaus nuogumą. Iki skausmo, iki jo gilumo. Dabar muzikoje aš nerandu to gilumo. Nerandu skausmo, ilgesio.“ Andrius Vaišnys, cituodamas Gražiną, atitarė: „Kiekvienas sutiktas žmogus gali pakeisti likimą. Kai kurie jos laiškai mane sukrėtė…“ G. Landsbergienė: „Visą laiką turėjau drąsos. Su Regina Maciūte už savo darbą gavom Kultūros ministerijos premiją. Štai čia matau Algimantą Masaitį. Tai pasišventęs žmogus. Štai tokius žmones aš sutikau savo gyvenime. Ir galiu didžiuotis savo veikla ir V. Landsbergio fonde. Pasaulis nėra be gerų žmonių. Tokių daug sutikau ir tremtyje… Kai priėjau prie Šuberto, nutariau, kad turiu labai pasitempti, pakelti savo kartelę. Šuberto koncertai man buvo patys maloniausi.“

Marijos Šaknienės nuotr.

Pokalbyje dalyvavusi muzikologė Jūratė Katinaitė pasakojo: „Minėtinas Gražinos darbas už scenos operos ir baleto teatre. Su jos pagalba parengti Virgilijaus Noreikos, Vaclovo Daunoro bei kitų vaidmenys, kuriais jie scenoje blizgėjo. V. Noreika išskyrė Gražiną kaip geriausią šioje srityje įskaitant ir Milano „La skalą“.  Ir Regina Maciūtė: „Daug dirbome su Gražina. Nuo Glinkos laikų. Rimvydas Žygaitis mus suvedė, labai jam esu už tai dėkinga. Prasidėjo mudviejų ilgas ilgas kelias iki muzikos plonybių, juk neturėjome nei įrašų, nei nieko. Ieškojom savo autentikos. Kartais prarasdavom ir laiko pojūtį. Man didžiulė laimė buvo gyvenime turėti tokią mokytoją kaip Gražina. Apie Gražiną labai išsami knyga. Labai sunkus darbas buvo visa tai aprėpti. Ačiū už tai autoriui.“

Pasibaigus turiningam pokalbiui prie ponios Gražinos išsirikiavo autografų mėgėjų eilė. Joje buvo ir „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius su žmona Gražina, bei daug kitų visuomenėje žinomų žmonių. Išsami, informatyvi, puikiai dr. Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Vaišnio parengta monografija surado savo skaitytoją.

Marija Šaknienė