Raimundo Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 20-oji ilgam išliks atmintyje Kauno miesto žmonėms, svečiams iš visos Lietuvos. 150-ąjį  Juozo Tumo -Vaižganto gimtadienį jie pasitiko Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, kur  Šv .Mišias už kanauninką Juozą Tumą Vaižgantą aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, prelatas prof. Vytautas Vaičiūnas, Šv. Jurgio bažnyčios kun. Dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius. Šv. Mišiose dalyvavo ir LR Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Pilnutėlė šventovė minėjo, kad šioje bažnyčioje 12 paskutiniųjų savo gyvenimo metų tarnystei atidavė kanauninkas J.Tumas-Vaižgantas. Čia saugomas Jo atminimas, o netoliese – buvusiame bute įkurtas memorialinis muziejus. Neatsitiktinai šventoriuje iškilo ir paminklas šiam iškiliam Lietuvos žmogui, rašytojui, kunigui, visuomenės veikėjui. Šiais, Vaižganto metais, LŽD nario, rašytojo, poeto Alfo Pakėno ir Anykštėnų bendrijos iniciatyva atidengta skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurta skulptūra. Bendraminčiai – Kauno Anykštėnų bendrijos nariai Valentinas Senvaitis, Gvidas Kazlauskas, padedami gerų žmonių, įgyvendino svajonę, padedant Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, skyriusiam lėšas paminklo sukūrimui, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, pritarusiam ir atsiliepusiam į kreipimąsi dėl Vaižganto metų paskelbimo.

Raimundo Kaminsko nuotr.

Paminklo atidengimo iškilmėse Juozo Tumo -Vaižganto kūrybinę veiklą ir sąsajas su Kaunu nepaprastai jautriai ir išsamiai apžvelgė LR Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, sveikinimo bei padėkos žodžius skirdamas visiems lietuviams ir kviesdamas mylėti Lietuvą, kaip jai savo gyvenimą ir kūrybą paskyrė “deimančiukų ieškotojas” Vaižgantas.   Ceremonijoje paminklą atidengė LR Seimo Pirmininkas, skulptorius Gediminas Piekuras ir Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Prie gražaus bronzoje išlieto Vaižganto, tarsi prisėdusio pailsėti ant suolelio  – ir ištikimasis Kaukas…  Tądien čia būrėsi ir atminčiai fotografavosikauniečiai, svečiai iš visos Lietuvos, įvairių organizacijų nariai, literatai, Lietuvai pagražinti draugijos nariai. Vaižgantas buvo šios draugijos įkūrėjas, pirmasis vadovas. Ši atkurta draugija, turinti 65 skyrius Lietuvoje ir užsienio šalyse, aktyviai veikia ir apie jos veiklą kalbėjo Valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. J.Tumas-Vaižgantas buvo ir vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų, iždininku. Draugijos ir Pasaulio lietuvių centro vardu kalbėjo direktorius Valdas Kubilius.

Renginio vedėjas aktorius Petras Venslovas kartu su aktore Olita Dautartaite atliko fragmentus iš spektaklio “Vaižgantas kaip Viešpaties diena”. Iškilmes vainikavo bendra daina, kurią kaip pagarbą visiems skyrė anykštėnas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas prof. Tomas Ladyga.

Šventę Kaune organizavo Pasaulio lietuvių centras, XXVII knygos mėgėjų ir Lietuvai pagražinti draugijos, globojo Kauno miesto savivaldybė.

Alfas Pakėnas – Vaižganto premijos laureatas

Vaižganto atminimas įprasmintas ne tik skulptūra. Galime didžiuotis, kad net keturi kauniečiai yra pelnę Vaižganto literatūrinę premiją. Tai VDU prof. Egidijus Aleksandravičius, žurnalistas, rašytojas Juozas Kundrotas, žurnalistė, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LUMA narė Perpetua Dumšienė ir – šių metų laureatas, t.p. XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Alfas Pakėnas. Poeto, žurnalisto, muziejininko Alfo Pakėno kandidatūrą Vertinimo komisijai pristatė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija, Kauno skyrius.  Džiugu, kad iš 13 kandidatų pelnytai pripažintas Alfas Pakėnas. Sunku išvardinti, kiek metų ties Vaižganto palikimo tyrinėjimų praleido A.Pakėnas, kiek edukacinių užsiėmimų organizavo, kiek straipsnių parengė ir kiek miestų miestelių aplankė skleisdamas kanauninko, rašytojo Juozo Tumo–Vaižganto žodį ir darbus.

Alfas Pakėnas tyrinėja  Vaižganto ir Petro Klimo gyvenimą. Jo parengti straipsniai „Vaižgantas ir Petras Klimas“ išspausdintas XXVII knygos mėgėjų metraščio VI tome. Metraščio V tome publikuojamas A. Pakėno straipsnis „Iš budinčiojo užrašų“(p. 33-40).

Garbingą Vaižganto premiją luareatui šiais metais įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė ir rašytoja,Vaižganto premijos laureatė Gintarė Adomaitytė. Džiugu, kad šventę pagerbė ir nepaprastai dėmesingai, išsamiai apžvelgė Vaižganto asmenybės įprasminimą, jo gyvenimo ir kūrybos palikimo puoselėjimo svarbą LR Seimo pirmininkas prof. Viktoras Paranckietis.  Nepaliko be dėmesio laureato Anykščių savivaldybė. Mero Sigučio Obelevičiaus sveikinimus perdavė pavaduotojas Dainius Žiogelis.   Laureatą sveikino Lietuvai pagražinti draugijos vicepirmininkas Ramutis Oleka, anykštėnų bendrijos atstovas Gvidas Kazlauskas, nuo Kauno keliautojų klubo – Laimutė Burinskienė ir daugelis kitų. Ne tik žodiniai prisiminimai apie Tumų šeimą, apie Vaižganto personažus bylojo jubiliejinėje šventėje.

Knygos mėgėjų draugija sveikina Vaižganto premijos laureatą Alfą Pakėną

Alfas Pakėnas – XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, daugiau kaip 10 metų vadovauja Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyriui. Tai žymus literatas, muziejininkas, parengęs daug straipsnių spaudoje, išleidęs kelis poezijos rinkinius. Apie du dešimtmečius vadovavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaižganto memorialinio buto – muziejui. Jo rūpesčiu  surinkta istorinė, archyvinė medžiaga, prisiminimai, menantys kanauninką, rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą. Yra Lietuvos  žurnalistų draugijos narys.

2006 m. poetui, žurnalistui, Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus moksliniam bendradarbiui Alfui Pakėnui skirta Ukmergės krašto Vlado Šlaito premija  už rašinius apie Vladą Šlaitą rajono bei šalies žiniasklaidoje, parengtą išeivijos poeto Juozo Krumino, baigusio Antano Smetonos gimnaziją, eilių rinktinę „Sugrįžimo laivas“ (2007) bei savo eilėraščių knygelę „Vilnonė provincija“ (2004). A. Pakėnas yra ir Žaliakalnio kultūros almanacho “Fontanas” leidybos sumanytojas, redaktorius. Rengia straipsnius žurnalui „Naujoji Romuva“, „Nemunas“, ciklas jo rašinių ”Iš budinčiojo užrašų“ publikuojami laikraštyje „XXI amžius“. Šiais metais išspausdinta > 10 aktualių straipsnių, bylojančių apie Vaižganto metus. Vien šiais metais surengta ekspedicijų, susitikimų Lietuvos bibliotekose, muziejuose.  2017 m organizuotas Moksleivių dviračių žygis į renginį „Neužmirštamas Vaižgantas“ Ustronėje. Šiais metais  sausio mėnesį prasidėjo sumanytas Vaižganto skaitymų ciklas  Svėdasuose. Skaityti  pranešimai „Juozas Keliuotis ir Juozas Tumas-Vaižgantas“, „Ieškojau laimės kitiems ir pats tapau laimingas“ Radviliškio Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir Lizdeikos gimnazijos mokiniams.

Šiais metais bus išleista  ir Alfo Pakėno parengta knyga „Baltai pražydusiam…”, skirta Vaižganto metams. Tai jau antroji knyga, parengta autoriaus.  (Pirmoji – Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai. Sudarytojas Alfas Pakėnas. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 488 p.).

A.Pakėnas 2016, 2019 m. Draugijos organizuotose tarptautinėse knygos švenčių konferencijose skaitė pranešimus Vaižgantas – knygos riteris, Vaižgantas Kaune (kultūrinis ir literatūrinis palikimas). Su renginiais, paskaitomis ir aktorių Petro Venslovos ir Olitos Dautartaitės parengtu spektakliu „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ lanko  Lietuvos miestus ir miestelius. Neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“, kuriame A. Pakėnas, drauge su  aktoriais, literatūrologais pristato Lietuvos visuomenei iškilią Vaižganto asmenybę. Reikia pažymėti ir naująją Radijo laidų  ciklą  ,,Deimančiukų ieškotojas“, kuriame  su klausytojais bendrauja ir apie Vaižgantą radijo laidas veda Alfas Pakėnas.

Po rudenio saulės nušviestais ir stipraus vėjo blaškomais šimtamečiais klevais Malaišiuose seniai  tiek nebuvo svečių. Iš atokiausių Lietuvos kampelių autobusai, lengvieji automobiliai per gelstančius laukus riedėjo pro Svėdasus į Juozo Tumo -Vaižganto gimtinę. Čia, šiame dar kelių trobesių kaimelyje prieš 150 metų gimė lietuvių literatūros klasikas, kanauninkas, iškilus visuomenės veikėjas Juozas Tumas. Jo,Lietuvą ir lietuvius mylėjusio atminimas čia branginamas ir įprasminimas. Jau 18 kartą įteikiama garbinga  Vaižganto literatūrinė premija, kurią įsteigė Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos.

 …Sugrįžo gimtinėn po 150 metų Vaižgantas, vedinas savo knygų herojais.

Buvusios sodybos priegose šiais metais išsirikiavo trys Vaižganto kūrinių personažus įprasminusios naujos skulptūros, kurias šiais metais sukūrė medžio drožėjų kūrybinės stovyklos  drožėjai. Iniciatyvą papildyti Vaižganto kūrinių personažų parką naujais darbais vėl parodė svėdasiškis, rašytojo giminaitis, visuomenininkas, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas,   pasiūlęs naujais darbais papildyti  Vaižganto kūrinių personažų parką naujomis skulptūromis.Taip gimė  viešintiškio tautodailininko Prano Petronio atkurtas Vaižganto apysakos „Nebylys“ tragiškos lemties herojus, A. Tarabildos  iš  veikalo “Pragiedruliai“– vaizdelio „Napalys darbus dirba“ veikėjai ir medžio drožėjo iš Ažuožerių  – Vlado Gaidžio  įamžintas sodiečių darbšumo simbolis  artojas Dzidorius, kuris beria žemėn ne grūdus, o lietuviškas raides, kviečiančias į mokslą ir šviesą, kaip ir Vaižgantas…

Nuotaikingai ir mąsliai gausiam vaižgantinių šventės dalyvių būriui Vaižganto gyvenimo ir kūrybos akimirkas perteikė  Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatras, parodęs Kosto Ostrausko  pjesę „Vaižgantas“  (scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Ratkienė bei pagrindinio vaidmens Vaižganto atlikėjas J. Buziliauskas).  Meninę programą dovanojo Anykščių  kultūros centro etnografinis ansamblis „Valaukis“ (vadovė Regina Stumburienė) ir žymus saksofonininkas prof. Petras Vyšniauskas. Nepaprastai visus sujaudino aktoriaus, režisieriaus, mažosios Vaižganto premijos laureto Ferdinando Jakšio pasirodymas. Sunkios negalios, ligos, regis, neįveikia Lietuvos teatro aktoriaus. Jo parengta monodrama “Vaižgantas” pagal K.Ostrauską, apkeliavo ne tik Lietuvos miestus, bet ir JAV, Liuksemburgą, Didžiąją Britaniją. Monospektaklyje F.Jakšys tarsi suauga su Vaižgantu ir kyla lig dangaus, stipriu balsu, rankos mostu…

 Anykštėnai, svėdasiškiai nekantriai laukė ir mažosios Vaižganto premijos nominacijos. Už nuopelnus Svėdasų kraštui 2009 m. Svėdasų seniūnija įsteigė ir kasmet teikia Mažąją Vaižganto premiją (premijos mecenatas – Petras Baronas). Juo šiais tapo  Valentinas Neniškis.

Laureatams gerų žodžių nestokojo LR Seimo nariai Sergejus Jovaiša, Antanas Baura, rašytojas, t.p. šios premijos laureatas Rimantas Vanagas ir ūkininkas Vytautas Šlikas, padovanojęs garbiams svečiams, renginio organizatoriams po kepalėlį gardžios ruginės duonos. Iškilmių organizatoriai –  Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, nepailstamasis Vytautas Bagdonas- Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus Kunigiškiuose vadovas kvietė susipažinti su Vaižganto premijos laureatų galerija, paskanauti šeimininkių paruoštų vaišių, vasara dar kvepiančio medaus ir obuolių…

O Malaišiuos, iškilmėms pasibaigus ir nutilus muzikai, kalboms, šlamėti ir kitų metų laureato laukti liko 120 vardinių liepų alėja, pasodinta Vaižganto 120-ųjų metų garbei… ir garsusis Vaižgantinių krėslas…

Dalia Poškienė

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė