Žodžio laisvė ir žurnalistika Lietuvoje nėra apsaugotos nuo politinės ir ekonominės galios. Spaudimas redakcijoms ir žurnalistams pasireiškia įvairiais lygmenimis (nuo nacionalinių, regioninių iki vietinių visuomenės informavimo priemonių) ir įvairiomis formomis (nuo žurnalistų ir redaktorių įtraukimo į nesąžiningą savininkų verslo konkurenciją, politinių sąskaitų suvedinėjimą, iki informacijos prieinamumo ribojimo valdžios įstaigose, nuolatinio redakcijų ir žurnalistų skundimo savitvarkos institucijoms).

Nerimą kelianti tendencija – politikų kišimasis į žiniasklaidos veiklą, žiniasklaidos priemonių valdymas tiesiogiai ir per artimus asmenis, žurnalistų įtraukimas dalyvauti valdžios rinkimuose, jų įdarbinimas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais.

Pastarosios savaitės įvykiai, susiję su politinės korupcijos skandalu, ne tik apnuogino verslo ir politikos sąsajas, bet ir atskleidė gėdingus procesus, vykstančius valdžios vertikalėje. Žurnalistų skirstymas į gerus ir blogus, tikrus ir netikrus, žurnalisto informacijos šaltinių aiškinimasis parlamente rodo įsisenėjusį valdžios ir politikų nepakantumą kritikai, siekį nustatyti sau naudingas žaidimo taisykles. Žurnalistų profesionalumą kompetentingai vertina savitvarkos institucijos, o kilus įtarimams, kad žurnalistas pažeidė įstatymą, tai turi aiškintis teisėsauga. Priešingu atveju tolstama nuo demokratijos, spaudimas visuomenės informavimo priemonėms ir žurnalistikai įgauna didesnį mastą.

Visuomenės informavimo įstatymas galioja ne vien redakcijoms ir žurnalistams, bet valstybei, kuri privalo sudaryti vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningai konkurencijai, o valstybės ir savivaldybių institucijos – išsaugoti visuomenės informavimo pliuralizmą, kuris neįmanomas be kokybiškos ir nepriklausomos žurnalistikos.

Visuomenės informavimo etikos komisija ragina valdžią ginti ir stiprinti nepriklausomą, kokybišką žurnalistiką, remti ir finansuoti tiriamąją žurnalistiką. Užtikrinti tokias žurnalistų ir redakcijų darbuotojų darbo sąlygas, kurios nekeltų nepagrįsto vidaus ir išorės spaudimo, priklausomumo, pažeidžiamumo rizikos, įskaitant savicenzūrą.

Visuomenės informavimo etikos komisija ragina valdžią nenusigręžti nuo neigiamų tendencijų, kurios naikina pliuralizmą ir sąlygas konstruktyviai kritikuoti; įvertinti politikų dalyvavimą žiniasklaidos versle ir siekį valdyti žiniasklaidą.

Žodžio laisvė nėra duota visiems laikams, dėl jos tenka nuolat grumtis, ji neįmanoma be nepriklausomos (nuo politinės ir ekonominės galios) žiniasklaidos.

Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

etikoskomisija.lt