Kaunietė LŽD narė Saulutė Genovaitė Markauskaitė yra kelių poezijos knygų autorė, viena uoliausių Tėvynės pažinimo draugijos vienijamų paveldo puoselėjimo savanorių. Todėl neatsitiktinai ji ėmėsi gana sudėtingo ir sunkaus projekto – organizuoti ekspediciją, kurios tikslas ieškoti istorinių žinių, kaupti dokumentus ir memuarinę medžiagą bei nuotraukas knygai apie Krekenavos kraštą.

 Šio prasmingo sumanymo ištakos siekia 1992 metus, kai Saulutė perskaitė mokyt. Broniaus Antanaičio knygą „Vaikystė Oreliuose“. Ilgai jai ramybės nedavė mintis, ar atsiras žmogus, kuris pratęstų tą jaudinantį pasakojimą apie jos gimtuosius Orelius po penkiasdešimt metų? Svarstė  – gal pačiai imtis tokios misijos?

Orelių pradinę mokyklą (Panevėžio r.) savo lėšomis statė tėviškėnas garsus šio krašto pedagogas Mykolas Antanaitis (1883–1965), dėl to skolas mokėjo iki gyvenimo pabaigos. Šio iškilaus šviesuolio vardu pavadinta Krekenavos vidurinė mokykla. Tuo tarpu Orelių mokyklos vietoje stovi kryžius, nes ji sugriauta. Saulutė joje baigė keturias klases, o jos pirmoji mokytoja Bronė Varkulevičienė, atšventusi 80 metų sukaktį, parašė turiningą atsiminimų knygą „Gyvenimas kaip malda“.

Savo pirmosios mokytojos raginama  ir padrąsinta Saulutė ryžosi įgyvendinti svajonę. Drauge su mokyt. B. Varkulevičiene, šio krašto tyrinėtoja Alma Ambraškaite jos sudarė ekspedicijos branduolį. Kraštiečiai taip pat atsiliepė į jų kvietimą talkininkauti. Vertingų patarimų Saulutė susilaukė iš savo literatūros mokytojo Vinco Steponavičiaus. Į pagalbą atskubėjo mokyt. Stefa Malinauskienė, biblioteka. Daug įdomaus papasakojo Pranciška Pranaitienė, gimusi 1916 m. Pasodėlės k., Aldona Matulevičienė, gimusi 1936 m. Valmoniškių k., krekenavietis Vytautas Bajoriūnas, gimęs 1928 m., ir kiti talkininkai.

Ekspedicijos kraitėje – jau nemažai atsiminimų, vertingų archyvinių žinių apie Krekenavos praeitį, kurios atgarsiai siekia Vytauto Didžiojo, Žalgirio epochos laikus. Apie praeitį daug liudijimų paliko jau amžinybėn iškeliavęs prof. Vytautas Janėnas. Užrašant senolių atsiminimus, dar ryškiau atsiveria per Krekenavos kraštą nusiritusių karų bangos, šiurpūs okupacijų padariniai, tremčių randai ir Laisvės kovų žygdarbiai. Būsimoje knygoje tikimasi pateikti daugiau žinių apie iškiliausius kraštiečius: Maironį, gyvenusį ir kūrusį Krekenavoje, talentingąjį dievdirbį Vincą Svirskį, poetę Valeriją Valsiūnienę, dailininkes Nataliją Vytartaitę ir Ireną Pakinkevičiūtę, kanklininkus Rudžius, paveldo puoselėtoją Joną Žilevičių ir kt.

 Saulutė Genovaitė Markauskaitė neaimanuoja, kad pastaraisiais metais jai be atvangos tenka skubėti iš Kauno į tėviškę ir visą savo energiją skirti be galo daug kantrybės reikalaujančiam istorinės atminties atgaivinimo darbui. Jos vargus atsveria įsitikinimas, kad šiemet pavyks baigti daugiatemius ekspedicinius darbus. Ateinančiais metais ji, padedama vienminčių, rašys, redaguos būsimą svajonių knygą. O leidybą sąlygos lėšos, kurių viliasi sulaukti iš istorinę atmintį branginančių rėmėjų. Knyga apie Krekenavos kraštą ne tik įamžins senolių paveldą, bet ir pravers jaunajai kartai tęsiant protėvių gerus darbus.

                                             Dr. Kazys Račkauskas