Punsko lietuvių „Aušros“ leidykla Vilniuje, Signatarų namuose, pristatė jau trečiąją Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio dalį „Terra jatvezenorum“ (Jotvingių žemė).Leidinio vyriausiasis redaktorius – Sigitas Birgelis, jo pavaduotojas – Juozas Sigitas Paransevičius. Jų suburtas gausus autorių kolektyvas leidinyje pateikia daug vertingos bei įdomios informacijos iš buvusios jotvingių, o dabar Lenkijos lietuvių Punsko krašto bei dalies Lietuvos gyvenimo. Tarp pateikiamų straipsnių autorių nemaža garsių mokslininkų pavardžių.Tai ir akademikas profesorius Zigmas Zinkevičius, italas Pietro Umberto Dini ir Lietuvos Respublikos Seimo narė garsiojo Lietuvos partizanų vado duktė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė ir istorikas Bronius Makauskas bei kiti. Leidinio autorių sąraše ir lenkai Gžegožas Bialunskis, Tadeušas Radzivinovičius Marekas Sidoras.Metraštis gausiai iliustruotas nuotraukomis.
Kalba Auksutė Ramanauskaitė -Skokauskienė.
Renginį vedė poetas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vadovas Mykolas Karčiauskas. Pirmoji renginyje žodį tarusi Lietuvos Respublikos seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė padėkojo leidinio rengėjams už dėmesį savo krašto istorijai, pagarbą savo tautai ir jos papročiams. Ji prisiminė savo straipsnio „Iškilusis Dzūkijos kunigėlis“, išspausdinto „Jotvingių žemėje“ herojų kunigą Zigmą Neciunską.Jis kunigavęs mažame Dzūkijos miestelyje Nedzingėje. Tuo metu šio miestelio bažnyčia buvo tapusi šio krašto partizanų ryšių, informacijos, paramos centru.Partizanų tarpe kunigas turėjęs „Elytės“ slapyvardį ir tai ne kartą jį gelbėję, nes okupantai, bandydami slapyvardį iššifruoti, ieškodavę moters. Neciunskas ir sutuokęs Ramanauskaitės tėvelius – garsųjį partizanų vadą Adolfą Ramanauską Vanagą ir partizanę Birutę Mažeikaitę.
Pasidalijusi prisiminimais apie kunigą Z. Neciunską bei savo tėvelį A. Ramanauską, Skokauskienė išskubėjo į seimo posėdį, o susitikimą pratęsė metraščio redaktorius Sigitas Birgelis bei kiti leidinio autoriai bei rėmėjai.Prisimintas ir gražiai minėtas poetas, Punsko krašto Bubelių kaimo sūnus Albinas Žukauskas, pakviečiant susirinkusiuosius gegužės 17 dieną atvykti į pačius Bubelius ir drauge paminėti poeto 100 – ąsias gimimo metines, apgailestauta dėl lenkų vandalų išniekinto A. Žukauskui jo tėviškėje Bubeliuose pastatyto paminklinio akmens. Abejota, ar iki gegužės mėnesį Poezijos pavasario renginių kontekste vyksiančio poeto jubiliejaus pagerbimo pavyks akmenį restauruoti ir parengti jį vyksiančioms iškilmėms.Albinas Žukauskas buvo 1974 – ųjų metų poezijos pavasario laureatas. Negana to, sausio 22 dieną, Seinų bazilikoje atnašaujant šv. Mišias už poetą, į jas atvykusių Albino Žukausko iš Lietuvos giminaičių automobilis taip pat buvo nuniokotas.Tiesa, poeto sesuo dvynė Onutė Žukauskaitė Vaitulionienė ir jos vyras dėlto nesikreipė į vietos policiją, bet širdyje išsivežė nuoskaudą.
Scena iš „Kregždės“ pasirodymo
Renginys Signatarų namuose pasibaigė gražiu Punsko lietuvių kultūros namų dramos studijos „Kregždė“ pasirodymu – menine kompozicija, parengta pagal poeto A. Žukausko eiles „Pro bubelioko langą“, skirta Albino Žukausko 100 – osioms gimimo metinėms. Studijos vadovė – Jolanta Malinauskaitė Vektorienė.
„Jotvingių žemės“ pristatymą surengė Leidinio rengėjai, Punsko „Aušros“ leidykla ir Signatarų namai.
Metraščio leidimą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Marija Šaknienė
