Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis ir S. Daubaraitė./ Aušros Virvičienės (Voruta.lt) nuotr.
Gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje aštuonioliktą kartą įteikta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įsteigta Stanislovo Rapolionio premija. Ją gavo LŽD Vilniaus sk. pirmininkė Sofija Daubaraitė.
Vieno iš Lietuvos raštijos pradininkų apdovanojimas skiriamas mokytojams, kultūros ir meno sričių atstovams, žurnalistams, puoselėjantiems istorijos atmintį, plėtojantiems kultūros identitetą, tautinę savivoką, lietuvišką žodį ir raidę Pietryčių Lietuvoje.
S. Daubaraitės kalba, pasakyta po įteikimo
,,Aš esu labai dėkinga visiems už įteiktą garbingą Stanislovo Rapolionio premiją. Mano veiklos įvertinimas yra mano buvusių redakcijos bendradarbių (Alberto Telyčėno, Zitos Karklelytės, I. Merkienės ir kt.), visuomeninių ir politinių organizacijų bendražygių (Z. Paulikaitės, J. Buroko, Apolinaro Janušausko, Juozo Dzedulionio, A. Masaičio ir daugybės kitų) pagerbimas.
Ši premija teikiama S. Rapolionio asmenybei atminti. Džiaugiuosi, jei savo visuomenine ir profesine veikla prisidėjau ir prisidedu puoselėjant lietuvybę ypač šioje, Pietryčių Lietuvos, dalyje.
Šiandien susirinkome norėdami pagerbti Pietryčių Lietuvos raštijos pradininką S. Rapolionį ir jo vardą turinčią mokyklą. Nepamirštini ir jo amžininkai A. Kulvietis, J. Zablockis, M. Mažvydas. Tai iškiliausi Lietuvos kultūros veikėjai, gyvenę ir dirbę XV–XVI amžiuje. Jų tikslas buvo sukurti savo, lietuvių, raštiją ir šia kalba spausdinti knygas.
Kaip žinia, Eišiškės yra labai sena, istoriniuose šaltiniuose žinoma vietovė. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1423 m. ir čia veikė mokykla, kurioje tikėjimo tiesų buvo mokoma lietuvių kalba.
Tačiau, kaip šeimos, taip ir valstybės patiria sudėtingų laikotarpių. Lietuva tikrai yra turėjusi daug sunkių dienų, ypač Pietryčių Lietuvoje. Jeigu atsigręžtume atgalios, pamatytume, kad tai yra patyrusi ir Jūsų mokykla.
Bet šiandien galime didžiuotis ir džiaugtis, galėdami susitikti Jūsų gimnazijoje, kuri netrukus minės 30-metį. Nors ir keitėsi mokyklų pavadinimai, čia lietuviškai vėl buvo pradėta mokytis nuo 1958 metų, t. y. prieš 64 metus. Tai prasidėjo to meto buvusių mokinių tėvų dėka. Jie reikalavo jų vaikus mokyti lietuvių kalba. Tai šitiek metų Jūs, mokytojai, tėvai, mokiniai, kuriate savo gimnazijos istoriją, tradicijas.
Jūsų gimnazija turi garbingą S. Rapolionio vardą. Manau, jog vyresniųjų klasių gimnazistai daug gali papasakoti apie šią asmenybę, gyvenusią ir dirbusią XV a. pabaigoje–XVI a. pirmoje pusėje. Kadangi premija įteikiama būtent šiandien, gegužės 13 d., S. Rapolionio mirties dieną (1545), priminsiu keletą faktų. Šis Eišiškėse smulkiojo bajoro šeimoje gimęs raštijos pradininkas, sakoma, vaikystėje buvęs prastos sveikatos. Bet tai nesutrukdė jam studijuoti Krokuvos, Vitenbergo univesrsitetuose, jis kalbėjo lietuviškai, mokėjo lotynų, graikų, hebrajų, lenkų kalbas. Kai kas teigia, kad nemokėjo vokiškai, bet tuo sunku patikėti. Manau, kad vėlesni tyrimai ir rasti nauji dokumentai tai paneigs. Taigi, anksčiau minėtos aplinkybės (neturtas, prasta sveikata) S. Rapolioniui nesutrukdė apsiginti teologijos mokslų daktaro laipsnio, būti vienu iš Karaliaučiaus universiteto steigėjų ir pirmuoju profesoriumi, tapti lietuvių kalbos raštijos pradininku, nutiesusiu kelius kitiems kultūros atstovams.
O visiems šioje gražioje gimnazijoje besimokantiems linkiu turėti svajonę ir pasikliauti savo jėgomis, darbu; rašykite rašinius, eilėraščius, dirbkite laboratorijose ir negalvokite, kad jūs, Eišiškių vaikai, esate mažo žemės lopinio vaikai. Ne blizgantys miestai ugdė talentus. Jūs turite gyvą pavyzdį Stanislovą Rapolionį. Tad linkiu Mokytojams ugdyti ne tik S. Rapolionio premijos laureatus, bet ir pirmuosius Nobelio premijos laureatus iš Lietuvos.”
Daugiau apie renginį skaitykite čia.
Remtasi voruta.lt inf.
