Prisimename rašytoją, literatūros tyrėją VIKTORĄ ALEKNĄ, (1915 03 19 – 2008 02 01), kovo 19-ąją – 111-asis jo gimtadienis.

Vienas garsiausių Lietuvos literatūrologų, ir jeigu ne dramatiškas likimas, neabejoju – jo vardas būtų dažnai minimas šalia V. Kubiliaus ar V. Daujotytės. 1933–1937 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką, dirbo „Naujosios Romuvos“ redakcijoje, vėliau – mokytojavo. 1945 m. NKVD suimtas, apkaltintas „tėvynės išdavimu“, nuteistas 10 m. kalėti lageriuose ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Į Lietuvą grįžo 1957 m. 1967 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1991 m., būdamas 76 metų, Viktoras Alekna tapo Lietuvos žurnalistų draugijos nariu (2003 m. pelnė S. Lozoraičio premiją) o 1999 m., sulaukęs 84-erių – Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Viktoras Alekna – visų pirma vienas žymiausių Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojų, pelnytai vadinamas S. Nėries metraštininku, atvirai prabilęs apie mūsų poetės dramatišką gyvenimą. Jis sudarė S. Nėries poezijos dažnumų žodyną, parengė jos „Raštų“ tritomį, dokumentuotą poetės dienoraščių, eilėraščių ištraukomis, atsiminimais leidinį „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ (Kn. 1-2, 1995, 1997).

Jo dokumentinis romanas „Salomėja”, (1993), antras leidimas – prieš 25 metus, 1996 metais, trečias – 2006 m. – įtaigus, meniškas, daugybę faktų iš įvairių šaltinių surinkusio autoriaus kruopštumas. Jaudinanti, daug nežinomų faktų apie Poetės gyvenimą Rusijoje bei paskutines dienas Kaune atskleidžianti ketvirtoji romano dalis „Karas! Karas!”. Įspūdingi faktai apie to meto bolševikbernių kolaborantų manipuliacijas ir Salomėjos jausmais, ir jaunystės maksimalizmu ir, žinoma, jos talentu.

V. Alekna dar nemažai parašė – dokumentinę knygą „Ūžė žalia giria“ apie laisvės kovas Širvintų rajone 1940–1953 m. Išleido eilėraščių rinkinius, sukūrė apsakymų, dramos kūrinių, parašė atsiminimų apie Vorkutos lagerius, šimtus straipsnių.

2000 m. rašytojui buvo suteiktas Širvintų krašto Garbės piliečio vardas. Kiek reikėjo ryžto, pastangų ir užsispyrimo nugalint sovietinę sistemą, kurioje politiniams kaliniams ir tremtiniams nebuvo vietos. Juk ir Lietuvoje jo, kaip ir daugelio sugrįžusių į Tėvynę tremtinių, laukė savo­tiška tremtis, dirbo melioratoriumi, ūkvedžiu, kol 1960 m. gavo dar­bą mokykloje, bet buvo gainiojamas per kelis rajonus, nes mokytojai tremtiniai sovietinei švietimo sistemai buvo nereikalingi, netgi kenksmingi. Tačiau aktyvus V. Aleknos būdas, talentas ir užsispyrimas pramušė barikadas, kurias politiniams kaliniams sukūrė sovietinė sistema.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus inf.