2025 m. lapkričio 7 d. Kaune prie buv. LR Užsienio reikalų ministerijos pastato (1922-1935) S. Daukanto g. 25 (dabar pastate veikia VšĮ Prezidento Valdo Adamkausbiblioteka–muziejus ir VDU Lietuvių išeivijos institutas) ir Vilties skverelyje greta pastato K. Donelaičio g. 58 prie paminklinio Stasio Lozoraičio (jaunesn.) biusto buvo paminėtos Lietuvos diplomatinės tarnybos 107-osios metinės.
Minėjimo metu LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas priminė renginio dalyviams Lietuvos diplomato,politinio kalinio dr. Eduardo Jatulio(1895-1956) pagrindinius gyvenimo istorijos faktus, jo ištikimybę Lietuvos diplomatinei tarnybai ir būtinybę įpaminklinti jo veiklą Lietuvoje ir užsienyje.
Istorijos šaltiniai liudija, kad Eduardas Jatulis 1925–1927 m. dirbo LR Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, vėliau referentu, 1927–1932 m. – konsulu Tilžėje, 1932–1939 m. – Teisių ir administracijos departamento kanceliarijos viršininku. 1939 m. Eduardas Jatulis buvo paskirtas Lietuvos konsulu į Charbiną Mandžiūrijoje. 1945 m. rugpjūčio mėnesį, kai SSRS užėmė Charbiną, Lietuvos konsulas E. Jatulis buvo suimtas ir atvežtas į Vilnių, į Lukiškių kalėjimą. 1946 m. išvežtas į Sverdlovską ir ten nuteistas 10-čiai metų už tai, kad jis 1940 m. būdamas priešiškai nusistatęs prieš sovietų valdžią, atsisakė grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą ir toliau ėjo konsulo pareigas, kol SSRS kariuomenė užėmė šią Kinijos teritoriją.
Kauno sąjūdietis, šaulys, doc. habil. dr. Donatas Stanikūnas prisiminė savo veiklą LR Žemės ūkio ministerijoje kada reikėdavo dalyvauti derybose užsienyje ir Lietuvos diplomatų svarbius bei atsakingus sprendimus.
Politinis kalinys, sąjūdietis Gediminas Juškevičius papasakojo savo istorijas, kai sovietmečiu mėgino patekti į JAV ambasadą Maskvoje ir savo susitikimus su buv. LR Užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, su Lietuvos diplomato Juozo Sruogos dukra Jolita Sruogaite, su Lietuvos diplomato, politinio kalinio Valdemaro Vytauto Čarneckio sūnumi ir jo žmona.
Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė priminė apie LŽD visuomenines iniciatyvas įsteigti Stasio Lozoraičio premiją, 2024-osius paskelbti Lozoraičių šeimos metais ir kitus dalykus, kurie populiarina lozoraičių šeimos atminimą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus pirmininkė, sąjūdietė Aldona Krinickienė mintimis dalijosi apie susitikimus su Stasiu Lozoraičiu ir šiltą jo rankos paspaudimą.
Diplomato Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą” laureatas, leidyklos „Kalendorius” vadovas Aurelijus Noruševičius minėjimo dalyviams kalbėjo apie pilietinio- istorinio raštingumo svarbą ir apie Lietuvos diplomatinės tarnybos istorijos reikšmę Lietuvos jaunajai kartai.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, LŽD narys, doc. dr. Romualdas Povilaitis priminė Lietuvos diplomatinės tarnybos istorines ištakas, išeivijos lietuvių paramos svarbą ir Juozo Gabrio-Paršaičio(1880-1950) gyvenimo fragmentus.
Istorijos šaltiniai liudija, kad Juozas Gabrys-Paršaitis 1900 m. prisidėjo prie Lietuvių skyriaus organizavimo Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1911 m.vasario mėn. Paryžiuje įkūrė JAV lietuvių finansuojamą Lietuvių Informacijos biurą ir jam vadovavo. 1911 m. liepos mėn. Londone Pavergtų Tautų suvažiavime kaip Lietuvos atstovas įteikė memorandumą, skaitė paskaitas apie Lietuvos praeitį. Nuo 1912 m. dalyvavoParyžiuje įkuriant tautų lygą (Union des Nationalités), buvo jos sekretorius. Pateikė medžiagą apie Lietuvą leidiniui „Les Annales desNationalités“, kuri buvo išleista 1913 m. ir 1915–1918 m. Pirmojo pasaulinio karo metais per 15 spaudos agentūrų platino informaciją apie Lietuvą, leido biuletenius(metraščius) „Pro Lituania“ (1915–1918 m., anglų ir prancūzų kalba) ir „Litauen“ (1915 m., vokiečių kalba). 1916 m. birželio 27-29 jo iniciatyva Pavergtų tautų III kongrese Lozanoje pirmą kartą tarptautiniu mastu lietuviai paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Juozas Gabrys-Paršaitis buvo Lozanos lietuvių Pirmosios, Antrosios ir Trečiosios konferencijų dalyvis. 1916–1917 m. Šveicarijos lietuvių Tautos tarybos pirmininkas bei organizacijos „Lituania“ vicepirmininkas.
1925–1926 m. Juozo Gabrio-Paršaitis dirbo Lietuvos generaliniu konsulu Karaliaučiuje.
Kaune minėjimo renginį organizavo Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos sąjūdis bei Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga.
Lietuvos LR Užsienio reikalų ministerija buvo įkurta 1918 metų lapkričio 7 d., prof. Augustinui Voldemarui (1883-1942) pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Nuo tada nenutrūkstamai veikia Lietuvos diplomatinė tarnyba.
Tekstas ir nuotraukos – Raimundo Kaminsko
