M.Šaknienės nuotr.
Šie metai ypatingi ne tik Lietuvai, mininčiai valstybės šimtmetį, bet ir jos kaimynėms – Lenkijai, Latvijai ir ne tik – Mažajai Lietuvai, jaunesniajai Lietuvos sesei, dabar rusakalbių kolonistų vadinamai Kaliningradu, taip pat yra ką minėti ir švęsti. Toli gražu ne kiekvienas lietuvis žino, kad 1918 metų lapkričio 16 dieną Tilžėje susirinkę 53 lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjų sudarė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą (kartais vadinamą ir Tautos taryba), paskelbė Pašaukimą, kuriuo pakvietė lietuvininkus atsiskirti nuo vokiškosios Prūsijos ir prisijungti prie Lietuvos. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 – ąją, ši taryba priėmė santūraus turinio “Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: “Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos”. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui.Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. aktui. Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J.Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K.Kuipelis, J.Lėbartas, J. Gronavas, M. Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A. Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M. Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši “Pareiškimo” egzemplioriai. Jo tekstą taryba paskelbė kaip atsišaukimą.
Šią ypatingą Mažajai Lietuvai datą – Tilžės akto šimtmečio paminėjimo dieną – lapkričio 16 – ąją ir pakvietė prisiminti Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) surengtoje mini konferencijoje Kristijono Donelaičio draugija. Konferenciją moderavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis pirmasis ir pasveikino susirinkusius renginio dalyvius, vėliau suteikė žodį Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkui Vytautui Šilui, kuris perskaitė pranešimą “Istorinio Tilžės akto esmė”. Prie mikrofono V. Šilą pakeitęs Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius klausytojams pateikė pranešimą “Tilžės aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizavimas.”. Po daktaro A. Matulevičiaus savo įžvalgomis pranešime “ Mažoji Lietuva pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos akiratyje” pasidalijo mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis. Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius savo pranešimą “Mažosios Lietuvos tautinės tarybos akto lūkesčiai ir įpareigojimai” iliustravo video medžiaga apie dabartinio Karaliaučiaus krašto lietuviškus akcentus, pasiguodęs, kad patekti šiuo metu ten jau nebegali, kaip ir Sigitas Šamborskis, Kaliningrado valdžia jų nebeįleidžia, nors jie ir vykdo ten anksčiau suplanuotą projektą.
M.Šaknienės nuotr.
Pasibaigus oficialiajai konferencijos daliai buvo pagerbti ir apdovanoti K. Donelaičio medaliu “ Širdings brolau…” Mažajai Lietuvai nusipelnę žmonės. Tai pranešimus konferencijoje skaitę V.Šilas, A. Matulevičius, A. Liekis, G. Skamaročius bei N. Kitkauskas, B. Kurgonienė, V. Gocentas ir kiti. Apdovanojimus teikė Sigitas Šamborskis.
M.Šaknienės nuotr.
Šia konferencija Tilžės akto minėjimas nesibaigė. Jam skirti renginiai vyks visą lapkričio mėnesį keliose Lietuvos vietose. Tai lapkričio 30 d. Vilniuje, karininkų ramovėje ir Pagėgiuose, kur bus atidengiamas paminklinis ženklas, skirtas Lietuvos savanoriams, lapkričio 22 d. Marijampolėje tarptautinė konferencija- skaitymai “Mažosios Lietuvos asmenybių įtaka lietuvių tautinei savimonei nuo Kanto ir Donelaičio iki Jankaus ir Vydūno”. Lapkričio 20 d. minėjimas vyks Klaipėdoje, lapkričio 30 – ąją Priekulėje.
Marija Šaknienė
