Arnoldo Aleksandravičiaus nuotr.
1990–1991 metais Lietuvos televizija, radijas, spauda padėjo mūsų politikams laimėti informacinį karą su Kremliumi. Sąjūdžio žiniasklaida 1990–1991 metais stengėsi, kad iš sovietų kariuomenės sraigtasparnių mėtomi Kremliaus propagandiniai lapeliai nesujauktų į šimtatūkstantinius Atgimimo mitingus susirinkusių lietuvių protų. Tačiau po 26-erių Nepriklausomybės metų jaunoji karta nelabai žino, o ir vidutinio amžiaus žmonės primiršo apie žiniasklaidos vaidmenį atkuriant, ginant, stiprinant valstybę . Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus, Lietuvos žurnalistų draugijos nario Liudo Mažylio pastangomis Kovo 11-osios išvakarėse ši apmaudi klaida iš dalies ištaisyta – Kaunas prisiminė Sąjūdžio spaudos užuomazgas, poveikį skaitytojams, reikšmingiausių Atgimimo straipsnių autorius.
Istoriniai jausmai
Šią savaitę VDU III rūmų vestibiulyje (K. Donelaičio g. 52, Kaunas) veikė paroda „Sąjūdžio plakatai ir spauda 1989-1991“: universiteto akademinė bendruomenė ir VDU svečiai galėjo pamatyti Atgimimo laikotarpio plakatus, spaudos leidinius („Kauno aidą“, „Kauno laiką“, dramatiškomis sovietinės 1991 m. sausio agresijos dienomis leistą „Laisvąjį Kauną“), istorines, anksčiau neskelbtas nuotraukas, net tuomečių politikų karikatūras.
Profesorius Liudas Mažylis. Arnoldo Aleksandravičiaus nuotr.
Profesorius L. Mažylis paragino „bendraminčius ir visus neabejingus žmones vėl pergyventi to meto jausmus, pasidalyti prisiminimais“. Atsiliepę į profesoriaus kvietimą, VDU prieškambaryje susirinko pirmosios atkūrus Nepriklausomybę Kauno savivaldybės tarybos nariai (deputato mandatą tada turėjo ir L. Mažylis), senieji ir dabartiniai sąjūdininkai, istorikai.
Negalvojome apie švedišką socializmą
Rodydamas ant langų sukabintus pageltusius 1990-1991 metų laikraščių puslapius, 1992 m. rinkimų plakatus, L. Mažylis sakė, kad tai istorijos atspindys. „Ir jis paneigia dabar madingus, nuolat kartojamus teiginius, kad visuomenė prieš 26 metus aiškiai žinojo, kokios Lietuvos trokšta“, – tvirtino VDU profesorius. Iš tiesų, anot L. Mažylio, žmonėms pirmiausia rūpėjo tiesiog atkurti Lietuvos valstybę, o ne perkelti į mūsų šalį kokį nors švediško socializmo modelį.
Pasak profesoriaus, tuometė Sąjūdžio spauda gana taikliai apibūdindavo svarbiausius geopolitinius virsmus.
Makabriški imperijos griuvimo laikai
„Dabar proga prisiminti, ką ir pats tada rašiau. Po kai kurių SSRS kompartijos vadų bandymo Sovietų Sąjungoje 1991 m. rugpjūčio pabaigoje surengti perversmą, „Kauno laikas“ (L. Mažylis buvo šio leidinio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas –red. past.) išspausdino mano straipsnį „Makabriada perestroikos saulei leidžiantis“. Atrodo, per daug nenugrybavau… Nors tada spėlioti, kas laukia Lietuvos, buvo nedėkingas dalykas. Panašiai, kaip šauniajam Austrijos Vengrijos imperijos kareiviui Josefui Šveikui žadėti draugams: susitiksime išgerti alaus ketvirtą valandą po Pirmojo pasaulinio karo Prahos užeigoje „Taurė“ („U Kalicha“). Dabar žinome, kad po pučo Lietuvą, lenktyniaudamos viena su kita, diplomatiškai pripažino daugelis pasaulio valstybių, o tada dar nebuvo aišku, kaip pasisuks istorijos spiralė“, – teigė politologas L. Mažylis.
Arnoldo Aleksandravičiaus nuotr.
Vakarietiškos žurnalistikos pamoka
Anot L. Mažylio, 1990 – 1992 metais Sąjūdis įsivaizdavo, kad jį remia milijonas žmonių. Netikėta 1992 m. Seimo rinkimų atomazga išsklaidė šią iliuziją. „Tais laikais teko bendrauti su „Amerikos balso“ diktoriumi, apžvalgininku, dabar jau šviesaus atminimo Romu Sakadolskiu. Jis tiesiai paklausė: „Kokia jūsų žiniasklaidos paskirtis – informuoti ar formuoti?“ – vakarietiškos žurnalistikos pamoką prisiminė profesorius L. Mažylis.
Buvęs 1990-1995 metų kadencijos Kauno tarybos narys Adolfas Antanas Balutis apgailestavo, kad nebeliko išrinktųjų miesto deputatų ryšio su kauniečiais. „Tada buvome išrinkti kiekvienas savo apygardose, žmonės kreipdavosi į mus dėl visų savo rūpesčių. O dabartiniai tarybos nariai – aristokratai, neprieinami. Vienintelis būdas su jais bendrauti – parašyti elektroninį laiškelį. Bet atsakymą nebūtinai gausite…“ – tvirtino A. A. Balutis.
LŽD inf.
