Archyvas kategorijai Dulkes nupūtus…

Tautinės valstybės kūrėjas

J.Basanavičiaus gimtasis namas (atstatytas) -muziejus Ožkabaliuose. R.Jasukaitienės nuotr.

Regina JASUKAITIENĖ

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais- braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras- geriausias vaistas viduoriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas- užtraukė žieve, liko tik gilūs randai.

Read more on Tautinės valstybės kūrėjas…

Lietuvai ir po 90 metų reikia jaunų jėgų

Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio (buvusiuose Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo – Lithuania“) rūmuose   vyko renginys „Lietuvai–jaunąsias jėgas“,  skirtas Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos (LTJS) „Jaunoji Lietuva“įkūrimo 90-mečiui  paminėti. Dr.  Raimundas Kaminskas surengė    pažintinę ekskursiją po tarpukario „Neo – Lithuania“ rūmus (dabar  Parodos gatvės 26 namas). Doc. dr Romas Batūra skaitė pagrindinį pranešimą  apie Lietuvos jaunimo pilietinės socializacijos istorinę raidą. Aktų salėje buvo galima apžiūrėti R. Kaminsko paruoštą kilnojamą laikiną Lietuvos tarpukario  periodinių leidinių bei dailininko Tautvilo Rinkevičius  plakatų parodą.  Apie LTJS „Jaunoji Lietuva“  istorinę svarbą  kalbėjo,  artimųjų atsiminimaisdalijosi prof.  Arimantas Dumčius,  Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino vadovas Artūras Rūkas Daujotis bei gydytojas  Romualdas Algimantas Rimdeika. Renginio dalyviams koncertavo  Kauno Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ (vadovė Teresė Varnagirienė) ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.

Read more on Lietuvai ir po 90 metų reikia jaunų jėgų…

Duobė su žarijomis po nepriklausomybės slenksčiu

1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis vykusios Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas. Dailininkės Zofijos KOCHANAUSKIENĖS 1932 m. paveikslas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Lygiai prieš 100 metų, 1917-ųjų rugsėjo 21-ąją, priešpaskutinę Vilniaus konferencijos dieną šio istorinio  suvažiavimo delegatai išrinko Lietuvos Tarybą, kuriai  po penkių mėnesių  buvo lemta atkurti  prieš 123 metus iš pasaulio žemėlapio ištrintą valstybę. Šiandien dažnai klaidingai kalbama, kad  tada į  Vilniaus didįjį lenkų dramos teatrą iš viso krašto  susirinko vien bendraminčiai, siekę to paties tikslo – lietuviškai kalbančios Lietuvos nepriklausomybės. Bet tarp konferencijos dalyvių buvo ir idėjinis bolševikas, pirmasis Lietuvos komunistų partijos   vadas Pranas Eidukevičius, 1918 m. gruodį raginęs Rusijos raudonąją armiją greičiau užimti Vilnių, ir bajoras teisininkas Stanislovas Narutavičius (Stanisław Narutowicz), po dvejų metų susiviliojęs lenkų perversmininkų pasiūlytu  „savanoriškai su Lenkija suvienytos dvikalbės Lietuvos“  ministro pirmininko postu.

Read more on Duobė su žarijomis po nepriklausomybės slenksčiu…

Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?

Dešinioji Stalino ranka Viačeslavas Molotovas įgudo keisti savo parašus. Archyvinė nuotrauka

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Molotovo–Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje.

Read more on Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?…

Atminties, Atgimimo ir Vilties ąžuolynas

R.Survila ir A.Kepežėnas. 1989 m.

Romualdas SURVILA

Į medžius ir mišką Lietuvoje žiūrima pagarbiai. Ši paslaptinga pagarba medžiams lietuvio sieloje gimsta tarsi savaime. Jau nuo pat mažens, tėvų nemokomi ir neraginami, jaučiame medžių trauką, girių paslaptingumą. Miškas tarsi magnetas pritraukia mūsų vaizduotę. Atrodo, kad ten slypi kito pasaulio paslaptis, kuriame gali laukti įvairių stebuklų, gali pasisemti jėgų, jame būdamas gali pasitarti su savimi. Apsikabini medį, tarsi brolį – jauti nuo jo  sklindančią ramybę. Medžio lajos pavėsyje kuriamos eilės.

Read more on Atminties, Atgimimo ir Vilties ąžuolynas…

Ąžuolų Lietuva

Gintaro Karoso nuotr.

Gintaras KAROSAS

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Read more on Ąžuolų Lietuva…

Vakarų saugumo garantijų Vilnius pradėjo siekti nuo pat 1990 m. kovo 11-osios

Prieš 25 metus, 1992-ųjų kovo 15 d., NATO generalinis sekretorius Manfredas Wörneris pirmą kartą apsilankė Lietuvoje.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Kai 1990 m. kovo 11-ąją  Lietuva atkūrė  nepriklausomybę,  mums pats svarbiausias  buvo  ne  5-asis Vašingtono sutarties straipsnis, kad  visos NATO narės privalo ginti bet kurią priešo užpultą  Šiaurės Atlanto aljanso  šalį, ne 3-iasis dokumento punktas, įpareigojantis  iš pradžių  kautis su agresoriais patiems, kol kitos aljanso valstybės ateis  į pagalbą, bet NATO sutarties 10 straipsnis: kiekviena  demokratiška Europos valstybė senosioms NATO narėms sutikus gali įstoti į organizaciją.

Read more on Vakarų saugumo garantijų Vilnius pradėjo siekti nuo pat 1990 m. kovo 11-osios…

„Lietuva – žemės žodis švenčiausias.“ Minint Bernardo Brazdžionio gimimo 110-ąsias metines

Bernardas Brazdžionis. Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondo nuotr.

 

„Jis lieka mūsų poezijos neatimamas turtas, būtina spalva lietuvių kultūros kontekste – poetas humanistas, moralistas, pilietis, Czesłavo Miłoszo ir Boriso Pasternako bendrakeleivis, bene ryškiausiai ir tiesiausiai iš visų lietuvių rašytojų išsakęs protestą prieš okupaciją ir priespaudą, iškėlęs kaip atsvarą totalitarizmui tradicines žmonijos vertybes.“ Taip apie Bernardą Brazdžionį rašė Tomas Venclova.

Read more on „Lietuva – žemės žodis švenčiausias.“ Minint Bernardo Brazdžionio gimimo 110-ąsias metines…

„Jaunimo draugą“ prisimenant

jaunimo-draugas

Antanas PANAVAS

Šiais metais sukanka 90 metų, kai Vilniuje pasirodė lietuviškas leidinys, skirtas šio krašto jaunimui „Jaunimo draugas“. Iš pradžių jis buvo artimas sąsiuvinio formatui, pavadintas jaunuomenės laikraščiu, išeinančiu kartą per mėnesį. Nors šis leidinys buvo skirtas jaunimui, tačiau juo domėjosi visi tuo metu mokėję skaityti, pradedant paaugliais ir baigiant pagyvenusiais, nes jo turinys ir informacijos skaitytojams pateikimo būdas buvo prieinami visiems.

Read more on „Jaunimo draugą“ prisimenant…

Kazys Misius. Drąsioji knygnešė Karolina

Nuo 1972 m. Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose besilankantis kultūrologas bei kraštotyrininkas Kazys Misius dar sovietmečiu dviračiu apvažiavo daugelį mūsų šalies miestelių ir bažnytkaimių, rinko archyvinę medžiagą ir fotografavo kultūros bei sakralinius objektus, platino draustą literatūrą, užrašinėjo kaimo žmonių atsiminimus. Ne kartą nukentėjo, buvo sekamas ir tardomas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę su dar didesniu entuziazmu atsidėjo šiai veiklai. Sukauptus istorinius, etnografinius duomenis naudoja rašydamas straipsnius knygoms, monografijoms apie valsčius, rengia medžiagą enciklopedijoms, žinynams, yra daugelio leidinių sudarytojas ir bendraautorius. Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvos Respublikai.

Read more on Kazys Misius. Drąsioji knygnešė Karolina…